Vasara džiugina ne vien geru oru, saulėtomis dienomis ir šiltomis naktimis. Vasara padovanoja ir karščio bangų, kurios sukelia daugybę sveikatos sutrikimų, padaugėja gavusiųjų saulės aš karščio smūgį ar tiesiog prastai besijaučiančių žmonių.
Yra manančiųjų, kad pagrindinis gelbėtojas nuo visų karščių – kondicionierius. Viena vertus, tikrai taip: kondicionierius leidžia nustatyti optimalią temperatūrą ir būdamas patalpoje iš esmės gali pamiršti apie, koks oras iš tiesų yra lauke. Tačiau kondicionierius gelbsti tik jei žmogus yra patalpoje, tačiau juk anksčiau ar vėliau vis tiek prireiks išeiti. Ir tada tokie dideli temperatūrų skirtumai yra itin pavojingi organizmui.
Dar daugiau – nereikėtų kondicionieriumi naudotis neapgalvotai ir dažnai, nes tai sukelia itin daug peršalimų susirgimų karštuoju metų laiku. Išėjimas į lauke esančią +30 laipsnių temperatūrą iš +22-23 laipsnių patalpos ar automobilio gresia tik vienu – garantuotu peršalimu. Pagrindinis pavojus slypi tame, kad karščio nukankintas žmogus stengiasi iškart patekti į malonią kondicionieriaus vėsą. Tačiau tai sukelia ne greitą savijautos pagerėjimą, o greitą atšalimą. Mažai kas susimąsto, tačiau tiesa tokia – ištverti peršalimą karščio metu yra žymiau sunkiau.
Taigi, kondicionieriumi naudokitės atsakingai ir stenkitės, kad temperatūra patalpoje būtų žemesnė ne daugiau kaip 7-10 laipsnių nei lauke. Taip pat labai svarbu valyti kondicionieriaus filtrus, kad ten neužsiveistų mikrobų kolonijos, kurios tik ir laukia, kad su pučiamu oru greičiau patektų į aplinką ar žmogaus kvėpavimo takus.
Ne itin naudingi ir ventiliatoriai – jeigu nukreipsite juos tiesiai į nuo karščio leipstantį žmogų. Tai lygiai tas pats, kaip su oro srautu iš kondicionieriaus: greitas atšalimas ir didelė peršalimo tikimybė. Tiesa, ventiliatorius turi didelį pliusą – jis neturi filtrų, kurie neretai tampa mikrobų platintojais.
Ir vis dėlto, kalbant apie karščio bangas, svarbiausia ne technika. Juk kondicionieriai išrasti ne taip jau ir seniai, o žmonija nuo seniausių laikų kovoja su karščiu. Egzistuoja daugybė skirtingų metodikų, kaip elgtis karštu oru, kad jaustumėtės maksimaliai komfortiškai ir išvengtumėte sveikatos pablogėjimo
Pirma, į ką reikia atkreipti dėmesį, kai karšta – tai mityba. Karštu oru dar sunkiau bus nuo sunkių ir riebių patiekalų. Tokiu oru geriau vengti mėsos patiekalų, o jei jau esate visiškas mėsėdis, tai rinkitės vištieną, o ne kiaulieną. Šiaip jau naudingiausia būtų valgyti daržoves ir vaisius – tiek šviežius, tiek virtus, konservuotus, salotose. Kai karšta tinka valgyti ir neriebią varškę, jogurtus ir kitus rauginto pieno produktus.
Kaitroje svarbu pasirūpinti pakankamu skysčių suvartojimu. Žmogaus kūnas vėsinasi prakaituodamas, o tai – skysčių netekimas, kuriuos būtina atstatyti. Atkreipkite dėmesį, kad įvairūs limonadai ir kiti gaivieji gėrimai su saldikliais nėra tinkamiausi – visuose juose itin daug cukraus, kuriam perdirbti organizmas turi eikvoti daug jėgų, o be to, jie stimuliuoja troškulį, vietoj to, kad slopintų. Gal ir nieko naujo nepasakysime, tačiau kaitrybėje geriausia gerti vandenį. Vandenį galima ir šiek tiek pasūdyti, kad atstatytumėte druskų pusiausvyrą – prakaituodamas organizmas netenka ne tik skysčių, bet ir druskos.
Rūbai – tai dar vienas svarbus dalykas, į kurį privalote atkreipti dėmesį, kai atslenka karštos dienos. Karštą saulėtą dieną kategoriškai nerekomenduojamos tamsios standžios medžiagos, apspaudžiančios, aptempiančios kūną. Apranga turėtų būti lengva ir šviesi, geriausia – laisvo kirpimo, kad nevaržytų judesių ir leistų kūnui kvėpuoti. Pageidautinos natūralios medžiagos – medvilnė, linas. Sintetika, net plona, tikrai nėra tinkama.
Moterys karštu oru turėtų vengti nešioti korsetus, nes jie gaminami iš dvigubo sintetikos sluoksnio. Taip pat karštu oru nereikėtų vartoti skysčius varančių preparatų lieknėjimui ir nenešioti figūrą koreguojančių rūbų.
Na, ir žinoma, taip pat turėtumėte vengti ilgai būti saulėje. Ypač – be galvos apdangalų. Venkite per karščius sunkiai dirbti saulėje ar užsiimti ekstremaliu sportu.
Renkitės ir maitinkitės lengvai, nesinervinkite, saugokite savo dvasinę ramybę ir džiaukitės gyvenimu bei gera nuotaika – tada ir karštos dienos nekels problemų – tik džiaugsmą saule ir šiluma.
Pagal užsienio spaudą parengė J. Lūžaitė-Kajėnienė
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą