Mama – pats svarbiausias žmogus vaiko gyvenime, bet kartais ji būna ir vienintelė, jaučianti pilną atsakomybę už mažąją asmenybę bei jos charakterį… Vaiko ateitis priklauso nuo tų savybių, kurias išugdys jo mama…
Sukrečianti istorija apie vaikus, kurie pasiėmė iš mamos geriausias savybes, papasakota pačios stiprios moters…
Kada vyras, po 10 metų bendro vedybinio gyvenimo, labai ramiai man pareiškė, kad jis skiriasi ir išeina, pirmosios mano mintys buvo apie vaikus. Mano sūnui buvo tik 6 metai, o dukrelei 3 metukai. Ar aš sugebėsiu juos išauklėti viena ir paaiškinti jiems sąvoką „ šeima“? Ar galėsiu aš, vieniša mama, prižiūrėti namus ir perduoti vaikams tas vertybes, kurios jiems bus reikalingos gyvenime? Viskas, ką žinojau – tai, kad aš neturiu kito pasirinkimo. Kiekvieną savaitgalio dieną mes tiek laiko leidome kartu, kiek tik galėjome. Ir viduryje savaitės visada rasdavau laiko užsiėmimams su vaikais. Mes dažnai kartu svarstėme, kodėl reikia elgtis teisingai. Tai reikalavo laiko ir energijos, kurių aš turėjau ne per daugiausia. Ugdymo procesas tikrai nebuvo lengvas.
Taip praėjo beveik dveji metai. Per Motinos dieną mes atėjome į bažnyčią. Aš atkreipiau dėmesį į labai gražias gėles, pastatytas abiejose altoriaus pusėse. Pamokslo metu kunigas kelis kartus pakartojo, kad būti mama – pats sunkiausias darbas gyvenime. Ir visos mamos nusipelno apdovanojimų ir pripažinimo.
Jis paprašė kiekvieno vaiko prieiti prie altoriaus, išsirinkti gėlę ir padovanoti mamai, kaip meilės ir dėkingumo simbolį. Mano vaikai, susikibę už rankų, nuėjo kartu su kitais vaikais. Jie kartu nusprendė išrinkti gėlę, kokią gėlę man padovanoti. Mes kartu išgyvenome labai sunkius laikus ir man buvo labai reikalingas vaikų palaikymas. Aš žiūrėjau į gražias našlaites, ir raudonąsias begonijas. Bandžiau atspėti, kokias gi gėles atneš mano vaikai, kad parodytų savo meilę.
Mano vaikai labai rimtai priėmė šią užduotį. Jie atidžiai apžiūrėjo kiekvieną gėlę. Kiti vaikai jau apdovanojo savo mamas gėlių žiedais, tik maniškiai vis negalėjo apsispręsti. Ir staiga jie su džiaugsmu, šypsena ir išdidžiai priėjo prie manęs su augalėliu, kurį išrinko kaip dovaną.
Aš nesupratingai ir su nuostaba akyse žiūrėjau į aplaužytą, nešvarų ir ligotą augalėlį, kurį dovanojo man švytintis džiaugsmu sūnus. Pasijutau pažeminta, tačiau dovaną priėmiau. Jie, be abejonės, tyčia išrinko šį mažą ir ligotą augalą. Faktiškai tai buvo nuvytęs pagaliukas be žiedų. Nustebusi pažiūrėjau į savo vaikus. Bet, suprasdama, kaip ilgai ir kruopščiai jie rinko būtent šią gėlę, radau jėgų savyje ir vaikams nusišypsojau.
Paskui aš paklausiau vaikų, kodėl buvo toks jų pasirinkimas. Kodėl jie padovanojo man būtent ligotą ir mirštantį augalą.
Ir tada sūnus tvirtai ir labai didžiuodamasis pasakė: „ Todėl kad jam reikalinga tu, mama. Jam reikia tavo rūpesčio ir meilės.“
Mano akyse sužibo ašaros. Aš apkabinau savo vaikus. Ką tik jie padovanojo man pačią brangiausią dovaną Motinos dienos proga. Niekada net nesvajojau apie tai. Mano atsidavimas ir sunkus darbas atsipirko su kaupu. Dabar aš neabejojau, kad mano vaikai užaugs garbingais žmonėmis.
Informacinio švietimo projekto www.vaikodiena.lt informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško www.vaikodiena.lt sutikimo draudžiama.
Palikti komentarą