Alergiškus tam tikriems maisto produktams vaikus auginantys tėvai stengiasi rasti jiems darželį, kuriame būtų atsižvelgiama į specialius mitybos poreikius. Teoriškai tai įmanoma visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tačiau realybėje alergiški vaikai neretai lieka tiesiog nepavalgę.
Taip nutinka, kai darželio darbuotojai, perspėti, kokių produktų vaikui valgyti negalima, neduoda patiekalų, kuriuose yra alergenų, tačiau alergizuojančio maisto pakaitalo nepatiekiama.
Socialiniuose tinkluose gausu diskusijų, kurių metu mamos aiškinasi, kuriuose darželiuose valgiaraščiai alergijų turintiems vaikams yra labiausiai pritaikyti, kaip elgtis, jei darželių darbuotojai nenori atsižvelgti į vaiko poreikius.
Ką daryti?
„Mano dukra alergiška kai kuriems maisto produktams ir, deja, darželyje šie maisto produktai dažnai pasitaiko: pienas, varškė, pomidorai ir t. t. Atnešiau sąrašą auklėtojoms, ko vaikui neduoti. Neduoda. Deja, dukra dažnai lieka nevalgiusi. O už tą maistą aš sumoku. Pavyzdžiui, vakarienei pieniška sriuba ir sumuštinis. Ji gavo 1 sumuštinį. Net arbatos nebuvo… Bandydavau pripirkti negendančių produktų, kuriuos ji gali tokiais atvejais valgyt ir nunešdavau į grupę. Prašydavau, kad pasirūpintų ir duotų. Tačiau auklėtojos visada žiūrėdavo kreivai ir atsainiai. Dukra tiesiog viską suvalgydavo ir kitiems išdalindavo, kada nori.
Nežinau, gal ši situacija ir neturi sprendimo? Gal alergiškas vaikas mano problema ir taškas. Na, dar pridėsiu, kad tai, jog vaikas alergiškas konkretiems maisto produktams, liudija atnešta medicininė pažyma iš gydytojo. Taigi vadovybė kaip ir žino. Slaugytoja pranešė auklėtojom neduoti tų produktų ir tiek“, – patirtį pasakojo viena klaipėdietė, įsitikinusi, kad tokių vaikų uostamiestyje yra labai daug.
Ji pridūrė žinanti, kad Klaipėdoje yra alergiškiems vaikams skirtas darželis, tačiau ten patekti nebandė.
Į pagalbos šauksmą sureagavo nemažai kitų alergiškus vaikus auginančių mamų. Viena jų guodėsi, kad vaikui negalima valgyti pieno produktų, tačiau darželyje esą jis jų gauna triskart per dieną. Kita mama pasakojo, kad taip pat pieno produktams alergišką vaiką leido į paprastą darželį, kuriame vaikui neduodavo maisto su alergenu.
„Pavyzdžiui, jei pietums pieniška sriuba ir šnicelis, tai pieniškos sriubos mano vaikas nevalgydavo, o šnicelį gaudavo be padažo ir nieko. 4 metus taip lankė ir jokių problemų nebuvo nei su maistu, nei su vaiku, tiesiog reikia pakalbėti su auklėtojom, kad tokio maisto nedėtų ir viskas“, – teigė klaipėdietė.
Dar viena mama apgailestavo, kad beveik visuomet alergiškų vaikų mityba yra pačių tėvų reikalas, nors yra ir teigiamų pavyzdžių: „Tokių alergiškų vaikų labai daug ir „dėl vieno vaiko“ niekas nieko nedarys, nors galėtų ir turėtų, kaip tai yra daroma, pavyzdžiui, rajone. Neminėsiu, kas ir kaip, bet tikrai žinau, kad kai kur į tai atsižvelgiama. Ir net dėl vieno alergiško vaiko peržiūrėjo visą meniu ir pritaikė viso darželio vaikams. Beje, visi liko patenkinti.“
Vienos mamos siūlė vaiką vesti į specialų, alergiškiems vaikams skirtą, darželį, kitos – tinkamu maistu vaikui pasirūpinti patiems tėvams – įdėti jo iš namų. Tačiau nešti vaikui maistą į darželį iš namų yra draudžiama – esą negalima užtikrinti jo saugumo.
„Man labai keista, kad šiuo išskirtiniu atveju, kai vaikas alergiškas, negalima atsisakyti darželio maisto. Dirbu darželyje Norvegijoje, darželis žino apie alergiškus vaikus ir net užsako sojų pieną arba specialią duoną tokiems vaikučiams, aišku, pagrindinį maistą nešasi iš namų“, – nuomonę dėstė viena diskusijos dalyvių.
Reikia pažymos
Šiuo metu Klaipėdoje veikia vienas valstybinis darželis, skirtas vaikams, turintiems alergijų, – „Pušaitė“. Jame pagal ligos susirgimo pobūdį organizuojamas specialus maitinimas. Norintiems patekti į šį darželį reikia registruotis centralizuotoje sistemoje ta pačia tvarka, kaip ir į kitus miesto darželius, tik papildomai dar reikia pristatyti ir gydytojo pažymą su įrašu apie vaiko turimą alergiją.
Lankančiųjų įprastus darželius vaikų tėvai taip pat gali prašyti, kad jų atžalos būtų maitinamos pagal specialiai pakoreguotą, mitybos poreikius atitinkantį valgiaraštį. Esą tereikia paprašyti darželio vadovų ar grupės auklėtojų, kad vaikui nebūtų duodami tam tikri produktai.
Pasak klaipėdiečių mamų, auginančių alergijų maistui turinčius vaikus, tai dažnai būna sudėtinga.
„Lankom paprastą darželį, direktorė apie meniu koregavimą tik skėsčiojo rankom, kol nepaskaičiau įstatymų. Gamina atskirai, jei pagal meniu kažkas netinka, daugiausia tik pusryčiams kokia kita košė ir traputis vietoj batono. Vakarienei kažką kita padaro, jei netinka, pietums nieko keisti neteko, tik vietoj batono ar duonos duoda traputį ar ruginės duonos“, – patirtimi dalinosi mama, tikinusi, kad paprastas pakalbėjimas su grupės auklėtojomis nepadėjo – esą jos pamiršdavo apie mitybos poreikius, tad vaikui neišvengiamai sustiprėdavo alerginiai požymiai, o sudarius atskirą meniu problemų nebeliko.
Keturi valgiaraščiai
Lopšelio-darželio „Pušaitė“ direktorė Irena Narvilienė sakė, kad paprastai visos 190 vietų šiame darželyje yra užimtos. Šiuo metu čia yra pora laisvų vietų 3-4 metų amžiaus darželinukų grupėje, bet, pasak direktorės, nuo kovo jas jau užims eilėje laukę vaikai.
Apie ketvirtadalį šią ugdymo įstaigą lankančių vaikų sudaro itin ūmias alergijas turintys vaikai, kuriems alergijai išprovokuoti pakanka itin mažo kiekio alergenų. Likusieji vaikai – sveikstantys, kuriems alergijos pasireiškia silpnesniais simptomais. Neretai itin jautrūs vaikai darželyje ugdosi ir valgo atskirose patalpose nei likusieji – kad nekiltų pagundos paragauti kitam vaikui skirto maisto.
„Dirbame jau 20 metų, patirtis yra didelė. Pirmiausia reikia tą ligą žinoti – yra ir mityba, ir pedagoginiai dalykai, kurie susiję su medicina, – kalbėjo I. Narvilienė.
– Pas mus dirba keturios virėjos, ruošiami keturi valgiaraščiai. Būna kartais, kad ir vienam vaikui gaminame vieną patiekalą. Galiu pasakyti, kad tai yra gana sudėtinga ir paprastam darželiui tai daryti būtų sunku.“
Pasitaikančios alergijos, anot įstaigos direktorės, – pačios įvairiausios. Vieni vaikai negali valgyti kviečių, kiti – raudonų daržovių, treti – pieno produktų, ketvirti – rugių ir t. t. Pasak I. Narvilienės, anksčiau darželyje dirbusi gydytoja patarė šiems vaikams reikalingų maisto medžiagų trūkumą kompensuoti mėsos produktais – valgoma kiauliena, kalakutiena, retkarčiais – triušiena.
„Pas mus einantys vaikai turi turėti paprastą pažymą į darželį, tik su gydytojo įrašu apie diagnozuotą alergiją bei apie reikiamą mitybą ar specialų pirmosios pagalbos teikimą“, – pasakojo lopšelio-darželio „Pušaitė“ vadovė.
Keisti tvarką?
Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė teigė, kad nors mieste veikia tik vienas specializuotas darželis, maitinimas pagal poreikį derinamas visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
„Jei vaikas nepatenka į „Pušaitę“, nesvarbu, kokią įstaigą jis lanko, jei jis yra alergiškas maistui, yra koreguojamas jo maitinimo meniu ir pritaikomas jo poreikiams“, – sakė N. Laužikienė.
Pasak pašnekovės, tėvai apie vaiko poreikius gali pasakyti įstaigos vadovui ar grupės auklėtojai arba pateikti jiems medikų išrašus. „Bet jei vaikas alergiškas pienui, galbūt užtektų pasakyti „Neduokite mano vaikui pieno“, – svarstė N. Laužikienė.
Ji, išgirdusi apie mamos papasakotą istoriją, kai taip vaikas liko nevalgęs, tvirtino, kad apie tokius atvejus tėvai turėtų pranešti ir juos reikėtų tirti.
„Pagal esamą tvarką yra užtikrinamas maitinimas ir meniu turi būti koreguojami pagal poreikius. Jei yra tokių išskirtinių atvejų, tėvai turėtų mums parašyti, įvardinti įstaigą, aprašyti kitas detales. Mes tai ištirtume ir po to galėtume ir kitas įstaigas perspėti, kad tokie dalykai nesikartotų. Bet mums reikia žinoti konkrečius atvejus. Galbūt tėvai kartais emociškai sureaguoja? Visko būna“, – kalbėjo N. Laužikienė.
Savivaldybės atstovė teigė, kad kurį laiką sulaukia įvairiausių tėvų pageidavimų dėl tvarkos ikimokyklinio ugdymo įstaigose – kad maitinimas būtų organizuojamas kitaip, kad patys tėvai galėtų įdėti maisto savo atžaloms.
„Reikia šiuos klausimus iš esmės peržiūrėti. Stebint kitų šalių patirtis matome, kad kitur maitinimas yra visiškai atsietas nuo ugdymo proceso – įstaiga užtikrina tik vaiko priežiūrą, ugdymą. Manau, kad įstaigos ir tėvai turėtų apsispręsti, ko jie labiau norėtų – kad maitinimą organizuotų darželis, jie patys įdėtų maistą, o gal pirkti paslaugą iš šalies. Čia reikėtų tartis ir spręsti su bendruomene. Tačiau jei vienoje ugdymo įstaigoje yra ir alergiškas vaikas, ir vegetaras, ir žaliavalgis, veganas, įsivaizduokite, kaip reikia organizuoti maitinimą ir kaip jis pabrangsta“, – svarstė Ugdymo ir kultūros departamento direktorė N. Laužikienė ir tikino, kad valdininkai yra atviri diskusijoms ir dialogui.
Simptomai
Alergija maistui yra stipri atsakomoji imuninės sistemos reakcija į organizmui netinkančią medžiagą, kuri ne visada organizmui yra kenksminga, tačiau imuninis atsakas į ją gali sukelti simptomus ir ligą. Žmogui dėl alerginės reakcijos gali prasidėti sloga, atsirasti akių ar gomurio niežulys, prasidėti čiaudulys, kosulys, atsirasti patinimas – viso kūno ar kai kurių vietų, išberti akis, ausis, lūpas, liežuvį, gerklę, sukilti dusulys, pasireikšti vėmimas, viduriavimas. Paprastai simptomai pasireiškia per keletą minučių tik suvalgius arba, kai kuriais atvejais, buvus kontaktui su alergizuojančiu produktu, ir ūmūs išlieka iki keleto valandų.
Alergenai
Teoriškai beveik bet kuris maisto produktas gali sukelti alergijas, tačiau beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą sukelia pienas, kiaušiniai, kviečiai, žemės ir kiti riešutai, žuvis, jūros gėrybės, soja.
Itin alergizuojantys produktai: kiaušiniai, žuvis, mėsos sultiniai, jūros produktai, ikrai, kviečiai, rugiai, braškės, žemuogės, pipirai, pomidorai, morkos, citrusai, kiviai, ananasai, melionai, persimonai, granatai, kakava, riešutai, medus, grybai, šokoladas, kava.
Vidutiniškai alergizuojantys produktai: grynas pienas, pieno produktai, vištiena, jautiena, ryžiai, avižos, žirniai, grikiai, soja, pupos, burokėliai, bulvės, cukrus, bananai, persikai, abrikosai, vyšnios, erškėtuogės, bruknės, juodieji serbentai.
Silpnai alergizuojantys produktai: rauginto pieno produktai, triušiena, arkliena, liesa kiauliena, kalakutiena, liesa aviena, žiediniai ir briuselio kopūstai, brokoliai, aguročiai, patisonai, agurkai, kukurūzai, miežiai, perlinės kruopos, žalios spalvos kriaušės ir obuoliai, žalumynai, geltonieji ir raudonieji serbentai.
Dažnai alergiją sukelia maisto produktai su priedais – dažikliais, aromatizatoriais, emulgatoriais, konservantais, skonio priedais („suaugusiųjų“ jogurtai, vaisių sultys, greito paruošimo sriubos ir košės, gazuoti gėrimai ir kt.).
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą