KUO GALĖTŲ TAPTI VAIKŲ DIENOS IR / AR ATVIRAS JAUNIMO CENTRAS / ERDVĖ?

Galima būtų patvirtinti, kad situacija, susijusi su vaikų ir jaunimo gerove, Lietuvoje yra sudėtinga. Matome, girdime apie vaikus, kurie auga socialinės rizikos šeimose, patiria smurtą artimoje aplinkoje, nepriežiūrą, visuomenėje išlieka aukšti skyrybų rodikliai (kas antra šeima skiriasi).

Tokios situacijos pasekmės: vaikų pasitikėjimo savimi ir vienas kitu trūkumas, o paaugus – konfliktai tarpasmeniniuose santykiuose, mokymosi sunkumai, vengimas imtis atsakomybės už savo gyvenimą, kitų kaltinimas, suaugus negebėjimas savęs realizuoti, priklausomybės ligos, nedarbas, dažnai nutrūkstantys santykiai, skyrybos, atskirtis.

Asmenys, užaugę nedarniose šeimose, negeba sukurti aukštos kokybės asmeninių, šeimos ir visuomeninių santykių. Taip pat neturėdami pakankamai įgūdžių, negebėdami priimti sprendimų savarankiškai, jiems sunku gyventi savo kaip atskiro asmens gyvenimą. Tokiems asmenims sunku sukurti savarankišką ir gyvybingą šeimą, kurioje jie pasirūpintų tiek savo, tiek vaikų poreikiais. Šios priežastys atskleidžia visuomenės poreikį kurti sąlygas, leidžiančias vystytis darniai šeimai, kuri daug daugiau dėmesio skirtų vaiko asmenybės ugdymui ir suaugusiųjų savirealizacijai. Didėjantis tėvų užimtumas, mažėjantis kartų solidarumas, šeimos idealų transformacija, vis dar išliekanti žema tarpusavio santykių kultūra šiuolaikinei šeimai kelia daug iššūkių. Nuosekli pagalbos šeimai sistema, valstybės, savivaldybių, rinkos ir visuomenės bendradarbiavimas šeimos gerovės srityje, atsakingas visuomenės požiūris į šeimą ir vaiką, kaip vertybes, leistų augti vaikui saugesnėje aplinkoje.

Kintantis VDC, AJC, AJE vaidmuo bendruomenėje

Vaikų dienos centras ir / ar atviras jaunimo centras / erdvė – tai ta institucija, kuri turėtų atlikti keletą visuomenėje svarbių vaidmenų. Mokslinėje literatūroje yra išskiriami trys pagrindiniai vaidmenys, kuriuos ši institucija, nepriklausomai nuo teisinio statuso (ar tai viešoji įstaiga, ar asociacija, ar valstybės viešojo sektoriaus institucija), turėtų atlikti: vykdytojo, katalizatoriaus ir partnerio. Vykdytojo vaidmuo – tai geriausiai žinomas ir labiausiai priimtinas vaidmuo, nes siejamas su paslaugų teikimu labiausiai pažeidžiamoms grupėms. Vykdytojo vaidmuo, sustiprėjus NVO sektoriui ir valstybei suteikus įgaliojimus perleisti dalį paslaugų šiam sektoriui, Lietuvoje yra ypač svarbus. Katalizatoriaus vaidmuo suprantamas kaip institucijos gebėjimas inovatyviomis veiklomis prisidėti prie pokyčio vaikų ir jaunimo socialinės gerovės srityje. Partnerio vaidmuo atsiskleidžia jungiantis į bendrą veiklą valdžios, NVO ir privataus sektoriaus institucijoms. O poreikį partnerystei skatina visuomenės pokyčiai, kuriems reikalingi nauji ir sisteminiai sprendimai – svarbu, kad visos institucijos, teikdamos paslaugos vaikams ir jaunimui, matytų juos kaip šeimos ir visuomenės dalį.

Šių dienų vaikų dienos ir / ar atviras jaunimo centras / erdvė, reaguodami į besikeičiančios visuomenės ir politinio gyvenimo iššūkius, vystosi ir plečia savo veiklos sritis bei funkcijas. Taip pat jie turi naujai įvertinti savo veikimo ribas ir problemų, su kuriomis dirba ir kurias gali spręsti, prigimtį. Galima pasidžiaugti, kad valstybė ieško ir atranda papildomų lėšų skirtingoms su vaikais, jaunimu ir šeimomis dirbančioms organizacijoms. Plečiasi tokių organizacijų tinklas. Vaikų ir jaunimo erdvėmis tampa įvairių Lietuvos miestų ir rajonų viešosios bibliotekos bei kultūros centrai, o ne tik socialinių paslaugų centrai, nevyriausybinės organizacijos. Pagalbą vaikams ir jaunimui teikia skirtingą išsilavinimą ir darbo su vaikais ir jaunimu patirtis turintys specialistai. Atsirandantys nauji centrai ir erdvės vaikams ir jaunimui kelia kitus iššūkius – reikia apmąstyti ir iš naujo apsibrėžti vaidmenis, prisidedant prie vaikų ir jaunimo integracijos bendruomenėje bei jų socialinės ir emocinės gerovės stiprinimo. Galimybę apmąstyti savo veiklas ir vaidmenį suteikė Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2009–2014 m. periodo programos „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ finansuojami mokymai.

Darbas su šeima, neatsiejama darbo su vaikais / jaunimu dalis.

Dabar specialistai, dirbantys VDC, AJC, AJE¹ su vaikais ir jaunimu, dažniausiai kelia sau klausimą – kaip „susitvarkyti“ su problemų turinčiais vaikais / jaunuoliais. VDC, AJC, AJE dažniausiai lanko vaikai ir jaunimas, susiduriantys su įvairiomis rizikomis, turintys bendravimo, gebėjimo valdyti stiprias emocijas, mokymosi sunkumų. Todėl dirbantys su vaikais ir jaunimu specialistai, dažniausiai ieško “ypatingų darbo metodų ypatingoms problemoms spręsti”. Tačiau išreikštų problemų neturintis vaikas / jaunuolis dar nereiškia, kad jis yra savarankiškas ir atsakingas. Gal darbuotojams vertėtų naujai pažvelgti į savo darbo tikslus ir uždavinius, ko jie turėtų siekti, kad geriausiai atlieptų vaiko / jaunuolio poreikius?

Šiuolaikinės mokslo teorijos darbą su vaikais ir jaunuoliais vertina kaip jų palankios raidos skatinimo procesą. Rūpinimasis palankia vaikų ir jaunuolių raida – tai jų pajėgumų ir gebėjimų atsiskleidimo skatinimas, o ne tik iškilusių problemų įveikimas. Specialistams svarbu padėti išlaikyti / sukurti / atkurti tinkamus tėvų-vaikų tarpusavio santykius, nes šie leidžia vaikui / jaunuoliui pajausti tęstinumo, priklausymo ir bendrumo pojūtį. Jaunam žmogui reikia saugios, struktūruotos aplinkos mokytis ir galimybių tenkinti esminius poreikius. Kai šių sąlygų nėra, jis negali mokytis ir pakankamai prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo.

Dažniausiai vaiko / jaunuolio poreikiais rūpinasi jo tėvai/globėjai. Pasitaiko, kad tėvai/globėjai dėl įvairiausių priežasčių (per didelis stresas, nepriteklius, nedarbas, tėvystės gebėjimų stoka ir kt.) nepajėgia tinkamai rūpintis savo vaikais. Kuomet tėvai/globėjai nepajėgia pakankamai pasirūpinti vaiko/jaunuolio poreikiais, reikšmingas tampa VDC, AJC ir AJE vaidmuo. Vienas iš mokymų programos tikslų buvo darbo su šeima būtinybės iškėlimas, kitas – sukurti galimybes jaunam žmogui užmegzti ryšį su rūpestingais suaugusiaisiais (specialistais), kurie padėtų jam įgyti įgūdžių ir kompetencijų, įgalinančių užaugti aktyviu bendruomenės nariu. Mokymuose buvo pateikiami požiūris ir darbo metodai, kaip įgalinti vaikus / jaunimą ir jų šeimas.

Centras ar erdvė – tai galimybė megzti dialogą ir kurti naujas reikšmes. Dešimt dienų VDC, AJC, AJE darbuotojai mokėsi, kaip sukurti palankią aplinką, kurioje vaikas ar jaunuolis galėtų atvirai išreikšti savo norus, mintis, jausmus. Jie gilino žinias apie vaiko raidą ir prisirišimą, emocijų atpažinimą ir valdymą, mėgino į save pažvelgti vaikų ir jaunuolių akimis. Dalyviai svarstė, ar tik pagrindinių vaikų ir jaunuolių poreikių (maistas, saugi aplinka) užtikrinimo pakanka, norint padėti jiems atrasti savo kūrybines galias, norą ir įkvėpimą ko nors gyvenime pasiekti, nelaukiant kol kiti tuo pasirūpins.

Įgytos žinios ir patirtis keitė daugelio dalyvių požiūrį – vaikams ir jaunimui būtina leisti daryti pasirinkimus, tuo pačiu specialistams išlaikant priežiūrą ir kontrolę. Darbe su vaikais ir jaunimu yra svarbus dialogas ir bendradarbiavimas: kuriant taisykles, numatant galimas pasekmes, planuojant veiklas. Tik jausdamasis saugus ir lygiavertis jaunas žmogus gali būtų aktyvus ir naudingas savo bendruomenei.

Mokymų metu dalyviai akcentavo prieštaringą centrų ir / ar erdvių situaciją, kad, nepaisant ypač svarbaus jų vaidmens vaikų ir jaunimo gerovės srityje, jie nesulaukia įvertinimo iš bendruomenės narių ir valdžios institucijų atstovų. Šios prieštaros atsiradimas ne maža dalimi priklauso nuo pačios institucijos prisiimto vaidmens – vykdytojo, katalizatoriaus ar partnerio. Prisiimtas vaidmuo gali palengvinti arba apsunkinti institucijos galimybes jaustis įgalinta ir aktyvia savo bendruomenės veikėja. Pavyzdžiui, jei institucija neturi pakankamai žmogiškųjų ar materialių išteklių imasi tik vykdytojo vaidmens, tuomet jai sudėtinga vystytis, nes yra priklausoma tik nuo išorinių finansavimo šaltinių. Tokioje organizacijoje darbuotojai jaučiasi nesaugiai, o laikui bėgant ima jausti nepasitenkinimą vykdytojo vaidmeniu. Vis dar matyti sunkumai prisiimant katalizatoriaus ir partnerio vaidmenis. Dienos centrai ir atviros jaunimo erdvės turėtų labiau pasitikėti savo jėgomis ir dažniau imtis iniciatyvų kurti naujas paslaugas ir / ar programas, ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, žingsnis po žingsnio kurti pasitikėjimu grįstus bendradarbiavimo santykius su kitomis institucijomis. Tokiu būdu dienos centrai ir atviros erdvės taptų ne tik pagrindinius vaiko/jaunuolio poreikius atliepianti ir priežiūros institucija, bet ir viena iš vaiko palankios raidos užtikrintojų.

Dalyviai ėmė įžvelgti vaidmenų derinimo naudą, dalinosi gerąja patirtimi apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą, aktyviai diskutavo, kaip jie galėtų tarpusavyje su kitomis organizacijomis ir valdžios institucijomis bendradarbiauti, kuo galėtų būti naudingos jų organizacijos viena kitai. Kai kurios iš jų mokymų laikotarpiu pasirašė bendradarbiavimo sutartis. Dalyvius taip pat džiugino ir stebino, kad vaikų dienos centrai ir atviri jaunimo centrai ir / ar erdvės, nors ir dirbdami su skirtingo amžiaus tikslinėmis grupėmis, vykdydami skirtingas veiklas, turi daug panašumų. Institucijos, dirbančios su vaikais, jaunimu ir šeimomis vadovaujasi tais pačiais pamatiniais veiklos principais: saugios erdvės ateinančiajam sukūrimu; aiškios struktūros ir taisyklių apsibrėžimu; kūrybiškos, lavinančios ir ugdančios aplinkos kūrimu. Dalyviai atrado, kad jų organizacijas vienija ir bendras tikslas – ugdyti savarankišką ir atsakingą jaunimą. Daugumos nuomone, VDC, AJC ir AJE turėtų tapti erdve, prieinama visiems vaikams ir jaunuoliams (ne tik iš nepasiturinčių ir/ ar socialinės rizikos šeimų), nes tai skatintų integraciją, bendradarbiavimą ir mažintų socialinę atskirtį.

Mokymų dalyviai teigia, jog mokymų metu įgytos žinios padeda jiems labiau pasitikėti savo jėgomis ir atliekamais darbais, ir ne tik teikti kokybiškesnes paslaugas, bet susivienijus su kitomis institucijomis, tapti keičiančia visuomenės nuostatas bei stiprinančia vaiko ir šeimos gerovę jėga.

Žvelgiant į ateitį vis aktualesnis tampa poreikis stiprinti NVO, viešojo, privataus sektoriaus ir valdžios institucijų bendradarbiavimą ir skatinanti socialinės politikos formavimą, naudojant ekspertines žinias iš tų socialinių grupių, kurios dažnai nėra išklausomos.

Šeimos santykių institutas 2015 metais sausio mėn. pradėjo vykdyti vaikų dienos centrų, atvirų jaunimo centrų ir erdvių darbuotojų kompetencijų kėlimo mokymus (10 dienų, 80 ak. val.) dešimtyje Lietuvos regionų. Mokymai planuojami baigti 2016 m. kovo mėn. Galimybę darbuotojams, dirbantiems vaiko ir šeimos gerovės srityse, kelti savo kvalifikaciją suteikė Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2009–2014 m. periodo programa „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ Lietuvoje.

1 VDC – vaikų dienos centras. AJC – atviras jaunimo centras. AJE – atvira jaunimo erdvė.

Živilė Kėrytė