LŪŽTANTI LAPKRIČIO KNYGŲ LENTYNA VAIKAMS

Gal kad kartėja Kalėdos, gal tiesiog taip sutapo, bet šį mėnesį naujų vaikų knygų lentynėlė pilnutėlė. Ko tik čia nerasime: ir Biblijos nuotykiai pastabiesiems, ir švelnusis ežiukas, stropusis laiškanešys Digbis, detektyvas su jaunaisiais sekliais, išdykėlis skruzdėkliukas, stebuklingoji pasakų būtybių gydytoja… Visko ir nesuminėsiu – o kam: pasiskaitykite patys, ir atraskite.

S. Paltanavičius. Maži ežiuko sapnai. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 56 p.

Pirmi žodžiai, kuriuos norisi pasakyti pamačius, paskaičius, paėmus į rankas šią knygą – nepaprastas jaukumas. Už tai, visų pirma, reikia dėkoti knygos dailininkei Linai Eitmantytei-Valužienei – jos vaizdų pasaulis sukuria nepaprastą švelnumo, jaukumo, paslaptingumo atmosferą, kad taip ir norisi kartu su tuo ežiuku susirangyti ir užmigti. Žinoma, ir paties S. Paltanavičiaus tekstai – jie patraukia paprastumu, aiškumu, gamtos pasaulio, jo ritmo išmanymu, gebėjimu įsijausti, kurti sapnišką pasakojimo tinklą…

Tai 14 istorijų apie vieną ežiuką, kuriam kyla itin svarbus klausimas – kas yra sapnai? Vis skubanti ir neturinti laiko ilgai aiškinti jo mama taip ir neduoda sūnui aiškių atsakymų, tad ežiukas bando aiškintis pats – o keliaujant sapnų takais jam nutinka tiek įvairiausių dalykų, kad apie juos privalote sužinoti ir jūs. Bandydamas prisiminti kelią namo, ežiukas tikisi jš susapnuoti, be to, labai nori pamatyti dieną, yra nepaprastas svajoklis, eina sapnuose į svečius, nori sušildyti mėnulį…

Gill Guile, Charlotte Thoroe. Biblijos nuotykiai pastabiesiems. Mažojo tyrinėtojo knyga/ vertė Jana Štutaitė-Šniūrevičienė. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 2015. 20 p.

Gill Guile, Charlotte Thoroe. Kalėdos pastabiesiems. Mažojo tyrinėtojo knyga/ vertė Jana Štutaitė-Šniūrevičienė. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 2015. 10 p.

Puiki dovana artėjant šv. Kalėdoms – šios dvi knygos-žaidimai vaikams. Pirmojoje rasime 10 Senojo ir Naujojo Testamentų istorijų (Nojaus arka, Jericho sienos, Jėzaus krikštas, Pasakojimas apie sėjėją ir kt). Antrojoje – į penkis pasakojimus sudėliotą Jėzaus gimimo istoriją. Abi knygos turi prierašą – pastabiems. Taigi, skaitydami vaikams suprantamai parašytus, aiškiu šriftu išspausdintus Biblijos pasakojimus, jie vėliau per iliustracijas galės ištyrinėti nesuskaičiuojamus veikėjus ir šmaikščias detales. Kiekvienas puslapis turi papildomą lapą, kurį atvertę vaikai pamatys itin smulkų, detalų ką tik perskaitytos istorijos paveikslą. Prie kiekvieno didelio paveikslo rasite „Tyrinėtojo sąrašą“ – vaikai kviečiami surasti konkrečius objektus, žmones, daiktus. Taigi, abi knygos lavina ir vaikų pastabumą, o antroji, tikiu, padės dar ir atrasti, susipažinti su tikrąja Kalėdų šventės prasme.

O. Sekora. Skruzdėliuko Ferdos nuotykiai/ vertė R.Bosas. – Vilnius: Alma littera, 2015. 184 p.

Čekų vaikų rašytojas, dailininkas ir iliustruotojas Ondržejus Sekora gimė 1899 metais (mirė – 1967), o jo istorijos apie skruzdėliuką Ferdą pirmą kartą lietuvių kalba išleistos 1974 metais. Taigi, ši knyga galėjo būti dabartinių tėvų vaikystės knyga. Leidykla kviečia su apsukriuoju nenuorama susipažinti ir šių dienų vaikus, kurie, kaip ir skruzdėliukas Ferda – linksmi, išradingi, padykę.

Istorijos suskirstytos į tris skyrius – „Skruzdėliukas Ferda“, „Ferda tarnauja svetimiems“ ir „Ferda skruzdėlyne“. Kiekviename skyriuje Ferda įsivielia į įvairius nuotykius, kurie ne visada jam išeina į naudą, kartais – sukelia tikrų pavojų, tačiau apsukruolis visada ieško išeities. Juo labiau, kad ir bičiulių jam netrūksta – visada atsiranda, kam pagelbėti. Įdomiai aprašytas vabalų pasaulis įtrauks į nenutrūkstamų nuotykių grandinę, leis susipažinti su itin ryškiais veikėjų charakteriais – niūria sraige, išpuikėle boruže, vabalu Trenktuku ir kitais. Beje, knygos iliustracijos – paties rašytojo.

E. Ibbotson. Šuo ir jo berniukas/ vertė D. Žalytė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 232 p.

Tie naminiai gyvūnai – vienos bėdos, sako dauguma suaugusiųjų. Tai nuolatinis šurmulys, purvas, netvarka, sugraužti baldai… Taip mano ir pagrindinio šios knygos veikėjo, 10 metų berniuko Halo, tėvai. Šeima gyvena turtingai ir jų sūnus gauna viską, ko panorėjęs (dažniausiai, jis net panorėti nesuspėja – už jį tai padaro tėvai), tačiau Halui reikia vieno vienintelio – šuniuko, kurio tėvai neleidžia laikyti. Po atkaklių Halo prašymų tėvai nusprendžia, kad šunį bus paprasčiau išnuomoti savaitgaliui – juk vis tiek nauji daiktai vaikams labai greit atsibosta. Tačiau jie nepasakė Halui, kad šunį jis gauna laikinai – netekęs per porą dienų pamilto ir prisijaukinto šuniuko, Halas ryžtasi neįtikėtiniems dalykams. Nuotykiams ir išbandymams, pakeisiantiems ne tik jo šeimos, bet ir aplinkinių – neturtingos Keilės ir Pipos šeimos, Halo senelių, narvuose laikomų šunų – gyvenimus. Berniukas pasirengęs viskam, kad tik liktų su savo šuniuku – juk jie vienas kitą išsirinko.

Labai labai gera knyga. Išmintinga, nenuobodi, įtraukianti, empatiška, nuotaikinga, šmaikšti. Knygoje daug užuojautos. Knygos šriftas pritaikytas skaityti pradinio mokyklinio amžiaus vaikams, yra nemažai iliustracijų.

T. Freeman. Šuo Digbis laiškanešys/ vertė T. Aidukienė. – Vilnius: Tyto Alba, 2015. 24 p.

Knygų iliustratorės ir rašytojos Tor Freeman knyga savo stilistika man šiek tiek primena serijos „Ką žmonės dirba visą dieną“ knygas. Tokios daug smulkių detalių turinčios knygelės dabar „ant bangos“ – didžiausia paslaptis ir patrauklumas, man regis, glūdi tame, jog tokios knygas patinka ne tik vaikams, bet… ir jų tėveliams: juk kartu su vaiku tyrinėti, ieškoti, atrasti yra labai smagu. Ypatingai žavu tada, kai rašytojai knygelėje palieka tam tikrų, ironiškų užuominų, kurios gal dar vaikams ne visai suprantamos, bet jų tėvams labai smagios.

Taigi, kaip jau supratote, skaitydami šią knygą gausite ne tik istoriją, bet ir pastabumą lavinančių užduotėlių. Kiekviename atvarte vaizduojama kokia nors vieta su daugybe komiškų veikėjų ir smagių dalykėlių, kuriuos reikia rasti. Pristatydamas siuntinius nurodytu adresu, šuo Digbis apsilanko šiltnamyje, Dinozaurų muziejuje, turgelyje, mokslininkų laboratorijoje ir kitose įdomiose vietose, ir didžiulėje konkrečios vietos lankytojų raizgalynėje visų pirma reikia surasti tą, kam skirtas siuntinys. O paskui ir dar daug kitų dalykų! Smagaus ieškojimo! Ir skaitymo.

M. Widmark, H. Willis. Sekliai Masis ir Laja: viešbučio paslaptis/ vertė R. Jonkutė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 56 p.

Su jaunaisiais sekliais Masiu ir Laja esame jau pažįstami – 2013 metais leidykla išleido pirmąjį pasakojimą apie du vaikus, kurie ne šiaip sau kažką sekioja, o yra įkūrę nuosavą seklių biurą. Tik kad tų detektyvų ne taip jau dažnai nutinka…

Šįkart viešbutyje uždarbiaujantys vaikai susiduria su nauja paslaptimi – viešbutyje pradingsta garbių svečių prabangus ir itin retos veislės šuo.

Šeimininkai Jonagoldai sielvartauja ir reikalauja iš viešbučio milžiniškos kompensacijos. O kai dar paaiškėja, jog bene visi viešbučio darbuotojai turėjo pretekstą šį šunį pradanginti, pakvimpa tikru detektyvu. Vaikai seka įkalčių pėdomis ir išsiaiškina, kas kaltas. O kaip manote jūs?

Ch. Taylor-Smith. Hetė Bi stebuklingų būtybių gydytoja: Vienaragio ragas/ vertė K. Kazijevaitė. – Vilnius: Tyto Alba, 2015. 160 p.

Leidykla tęsia stebuklinių knygų seriją mažosioms svajotoms – apie visiškai paprastą kaip ir bet kuri kita dešimtmetę mergaitę, kuri savo gimtadienio dieną visiškai netikėtai patenka į… Pasakėnijos karalystę. Čia gyvena vienaragiai, drakonai, troliai ir kiti nematyti neregėti personažai. Pirmoji kelionė į Pasakėniją Hetei paliko neišdildomą įspūdį, padėjo susirasti naujų draugų, įkvėpė pasitikėjimo savimi. Tačiau Hetė žino, kad pradėjus šviesti stebuklingam pakabučiui ant jos rankos – vėl teks keliauti į stebuklingą šalį, nes kažkam labai reikalinga jos pagalba.

Šįkart klastingas kipšų karalius pagrobia vienaragio rago magiškas galias. Padėti vienaragiu Hetė gali, bet visų pirma reikia rasti vaistui pagaminti reikiamų ingredientų. Ieškant jų Hetei teks įveikti ir didžiausią savo baimę – nerti į ežero dugną.

Manau, kad knyga patiks visoms svajoti ir skaityti apie stebuklingus nuotykius mėgstančios mergaitėms. Knyga tikrai nesudėtinga (manau, skirta pradinių klasių moksleiviams), tiesa nugali blogį, patiriami išbandymai ir susirandama naujų draugų bei… iš naujo atrandami seni.

J. Donaldson, A. Scheffler. Grufo vaikelis/ vertė V. Palčinskaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 32 p.

2013 metais Lietuvos vaikai jau turėjo galimybės susipažinti su Grufu – buvo išleista smagi knygelė apie jį ir peliuką. Tačiau jūs galbūt dar neatradote šio veikėjo ir jums kyla klausimas, kas tas Grufas? Jis – maloniausias baisūnas miške, kuris bijo tik… peliuko.

Šioje knygelėje Grufas turi vaikelį, kurį stengiasi įtikinti neiti į mišką, nes ten jį gali pagauti piktoji pelė – „didžiulė, plėšri, labai negraži“. Tačiau kai Grufo tėvelis užmigo, vaikelis nusprendė eiti miškan – jis turi pamatyti tą „baisiąją“ pelę. Ar tikrai ji Grufą miške išgąsdins labiausiai?

Knygos autorė yra parašiusi apie 200 knygų vaikams, tačiau būtent knygelės apie Grufą ir peliuką, sukurtos kartu su vokiečių kilmės dailininku A. Scheffleriu, yra vienos populiariausių pasaulyje. O mus dar žavi ir meistriškas bei poetiškas šios knygelės vertimas į lietuvių kalbą – už tai turime būti dėkingi poetei Violetai Palčinskaitei. Komiškos iliustracijos, lengvai įsimenamas eiliuotas tekstas tikrai pradžiugins mažuosius skaitytojus

Iš kur atsiranda visa tai? Nuo kakavos, obuolių sulčių, druskos…/ vertė G. Zokaitytė. – Kaunas: Vaiga, 2015. 160 p.

Žinot, man ne kartą teko ir tenka susidurti su tokiais mūsų dukrų klausimais, į kuriuos aš nežinau atsakymų. Tada bandau gintis, kad mokyklą baigiau seniai ar kad fizika ir chemija labai sudėtingi mokslai, o gamtos pasaulis juo labiau. Tikiu, kad taip nutinka ne man vienai. Vaikai labai smalsūs. O neretai ir man pačiai parūpsta, kaip gi iš tiesų pagaminamas rašalas, kuo dyzelinas skiriasi nuo benzino, iš kur atsirado guminiai, kaip gaminamas muilas arba kas tas gipsas.

Todėl labai apsidžiaugiau į rankas paėmusi šią enciklopediją. Juo labiau, kad šiais laikais vis daugiau vaikų jau net nebežino, iš kur atsiranda pienas arba kaip traškučiai atsiduria pakelyje. Šešiuose knygos skyriuose išsamiai ir nuosekliai supažindinama su svarbiausiais kasdien vartojamais produktais, naudojamais daiktais, prietaisais, dalykais. Čia tyrinėjamos tokios gyvenimo sritys kaip maistas, gėrimai, mokykla, laisvalaikis, namai ir drabužiai. Vaikai kartu su tėveliais kviečiami į pažinimo kelionę – išsiaiškinkite, kur yra žaliavų, kur auga skirtingi maisto produktai, kaip jie perdirbami ir kokį kelią nukeliauja, kol atsiduria parduotuvėje.

Gyvūnai: veiklos knyga/ vertė N. Lukoševičienė. – Vilnius: Alma littera, 2015. 80 p.

National Geografy Kids Gyvūnų knyga kviečia atrasti gyvūnijos pasaulį per įvairiausias veiklas: iškarpas, žaidimus, užduotėles, mįsles, trafaretus, piešimą – visko ir nesuvardinsiu.

Knyga išleista išties patraukliai ir primena užrašų knygą. Versdamas puslapius vaikas susitiks su įvairiausiais ir nepaprastais gyvūnais, pabandys įsijausti į jų gyvenimo būdą, pažinti, atrasti. Faktus ir žinias įsisavins per žaidimą, piešimą ir kitokį įsitraukimą. Apkeliausite visą pasaulį – nuo Antarktidos iki atgorąžų miškų, nuo naminių gyvūnėlių iki vabalų. Užduotys išties labai skirtingos, todėl turėtų patikti įvairaus amžiaus vaikams – bus čia ką veikti ir ūgtelėjusiesiems.

Islandų pasakos ir sakmės/ vertė A. Vijūnas. – Vilnius: Tyto Alba, 2015. 326 p.

Islandų literatūrinis paveldas yra nepaprastai gausus, tačiau į kitas kalbas (o taip pat ir į lietuvių) yra išversta palyginti nedaug šios atokios, mums gana egzotiškos šalies kūrinių. Esu skaičiusi vos porą knygų, pristatančių islandų pasaulėžiūrą. Todėl šios knygos skaitymas buvo labai įdomi pažintis. Tiesa, kiek baugi, paslaptinga ir ne iki galo suprantama. Beje, jeigu manote, kad tikrosios (ne adaptuotos) mūsų liaudies pasakos yra labai baisios ir žiaurios, tada galbūt šių pasakų geriau skaityti nė nepradėkite. Arba, kad geriau suprastumėte, kas jūsų laukia, perskaitykite itin išsamų, nuoseklų ir įdomų knygos vertėjo įvadą į islandų pasakų pasaulį. Galbūt tada jums labiau paaiškės, kas tie troliai ir elfai, geri jie ar blogi, kodėl islandų pasakose toks dažnas veikėjas yra kunigas arba kodėl islandai beveik neturi pavardžių.

Šis islandų pasakų rinkinys yra jau trečiasis, tačiau skaitytojas čia ras naujų, dar lietuviškai nepublikuotų pasakų, sakmių ir padavimų. Čia taip pat rasite istorijų, vaizdžiai apibūdinančių Islandiją ir jos gyventojus. Pridėtas ir Islandijos žemėlapis, kuriame sužymėti dauguma tekstuose minimų vietovardžių.

Tai tikrai visai kitoks pasakų pasaulis. Po didngais ir romantiškais gamtos aprašymais slypi gausybė pavojų – pati gamta neretai baudžia, čia daug mįslingų gamtos reiškinių ir gyvenimo įvykių. Daug istorijų apie išsiskiriančius žmones, vienaip ar kitaip susijusius su velniu. Daug pasakų skirta jūrai. Tai rūsčios ir paslaptingos istorijos, atskleidžiančios šalies pavadinimo kilmę, mokančios įminti dievų mįsles, perprasti paslaptis. Kaip rašoma knygos nugarėlėje, visos šios pasakos – „tarsi dar nepravertas langas į senovinį nepažįstamą pasaulį su savais įstatymais ir personažais.“

E. Yarlett. Orionas ir Tamsa/ vertė G. Karpauskaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 32 p.

Dar viena nepaprasto jaukumo knyga, nors gal ir ne apie visai jaukų dalyką. Jau pavadinime yra užrašyta šios knygos tema – „tamsos baimė“. Tiesa, mūsų vaikus nebijoti tamsos jau mokė Kakė Makė, tačiau dar vienas būdas, kvietimas susipažinti su savo baimėmis ir jas įveikti tikrai nėra perteklinis. Juk tam tikrame amžiuje vaikai išties labai bijo tamsos, jie joje įžvelgia daug pavojų, bijo užmigti, nenori miegoti vieni… Taip buvo ir pagrindiniam šios knygelės veikėjui Orionui, kuris turėjo labai lakią vaizduotę ir manė, kad pasaulis kupinas gąsdinančių dalykų, iš kurių pats baisiausias – tamsa. Niekaip negalėdamas užmigti, vieną naktį Orionas nebeištveria ir garsiai surinka Tamsai, jog norėtų, kad ji ir klaikūs garsai bei pabaisos ir tas visas juodumas… dingtų. Tačiau Tamsa tai priėmė kaip kvietimą ir atsibeldė pas Orioną, kad parodytų jam kitą – šviesiąją – tamsos pusę: žvaigždėtą dangų, smagius šešėlių žaidimus, susidraugauti su baugiais nakties garsais, padeda suprasti, kad pačios tamsiausios vietos gali tapti pačiomis smagiausiomis, kai šalia yra draugas, kuriuo pasitiki ir kurio nebijai.

PAAUGLIAMS

H. Smale. Netikėlis modelis/vertė D. Zaikauskienė. – Vilnius: Alma littera, 2015. 312 p.

Pavasarį pasirodžiusi pirmoji dalis apie moksliukę-modelį Harietą Maners sulaukė tęsinio. Šioje, antrojoje, dalyje toliau sekame Harietos nuotykius: baigiasi mokslo metai, artėja vasara – bičiulių kompanija susiplanuoja, ką veiks, tačiau viskas žlunga, kai paaiškėja, kad geriausia Harietos draugė išvyksta į Prancūziją… Visiškai nuliūdusi Harieta beveik susitaiko su mintimi, jog turės dar vieną nuobodžią vasarą (o dar kartu su besilaukiančia pamote…), tačiau… sulaukia pasiūlymo pati keliauti į Japoniją. Tik ar pavyks įkalbėti ją ten išleisti tėvus? O kaip Nikas – gal Harietai pavyks susitikti ir su juo?

Knyga šmaikšti, skaityti nėra sudėtinga, į įprastus dialogus ir kasdienybės aprašymus įterpta daug įdomių mokslinių faktų, matematikos formulių ir įvairių gyvenimo išvadų, kurios privers nusišypsoti, pakels nuotaiką, galbūt – net įkvėps ryžto pasitikėti savimi ir būti tuo, kokie esame – nes juk net visų matematinių formulių ir fizikinių dėsnių žinojimas yra palyginti niekas su tikru gyvenimu, kuriame turime rinktis kiekvieną akimirką.

E. Haughton. Dabar tu mane supranti…/ vertė N. Norkūnienė. – Vilnius: Dominicus lituanus, 2015. 246 p.

Tai pirmasis Emmos Haughton romanas. Jis skirtas paaugliams ir gali būti pristatomas kaip psichologinis trileris, mat įtraukia ir nepalieka ramybėje iki paskutinio puslapio. Rutuliodama paauglio Denio dingimo istoriją ir intrigą, autorė atskleidžia gilų ir sudėtingą jo draugės Hanos bei abiejų paauglių šeimų pasaulį. Netikėtos ir siaubingai nutylėtos paslaptys, menkutis sandėris su sąžine pasmerkia begalinei nežinios ir bergždžių pastangų surasti pradingėlį kančiai. Bėgimas nuo tiesos, nuo akistatos ne tik su savo artimu, bet ir su savimi pačiu sugriauna tarpusavio pasitikėjimą, apsunkina gyvenimus. Ar tikrai tams, neviltis paims viršų? O kaipgi meilė, ištikimybė, draugystė, pasiaukojimas… praregėjimas? Kaip rasti tiesą, kaip pasitikėti savimi, kai viskas aplink griūva? Per išraiškingą ir sudėtingą Hanos paveikslą skleidžiasi tiesos daigai – kaip pamatas, kaip išeitis, nors dažnai ir sunkiai pakeliama, praplėšianti iliuzijų šydą…