Daugelis tėvų griebiasi bausmės ar mušimo taktikos kaip vieno iš pagrindinių drausminimo metodų. Jie tikrai myli savo vaikus, tačiau tiesiog nesugalvoja kitų būdų, kaip auklėti savo mažuosius neklaužadas.
Žinoma, tai nėra vienintelis jų išbandytas būdas. Dauguma tikrai bandė aiškinti, kalbėti, mokyti ar ginčytis su savo vaiku, tačiau, nepavykus, jie nuleido rankas. Apėmus nevilčiai, kad nepavyksta suvaldyti, situacija dažniausiai tik dar pablogėja. Vėliau seka šaukimas. Dažnai auklėjimas baigiasi pakėlus ranką prieš vaiką. Tuo momentu tėvai tarsi randa pasiteisinimą: turėjau kažką daryti, manęs visiškai neklausė, turėjau užbaigti ir išspręsti situaciją. Tačiau ar fizinis smurtas tikrai išsprendžia konfliktą ? Taip, tuo momentu pasipila ašaros ir vaikas yra suvaldomas, bet ar toks auklėjimas nepridaro dar didesnių bėdų?
Jeigu ir jūs daug kartų nusivylėte neefektyviais drausminimo metodais ir norite sužinoti daugiau alternatyvų – perskaitykite visus šiuos punktus, kurie yra veiksmingi, bet mažai žinomi arba tiesiog nenaudojami.
- Mažiau kalbų, daugiau darbų
Jeigu vaikas šokinėja ant sofos ir neklauso jūsų drausminimo liautis, nėra tikslo kartoti tą patį kelis kartus. Jis tikrai neklausys ir tęs savo šėliones toliau. Reikia imtis veiksmų, o ne kalbų. Tiesiog ramiai prieikite prie lovos ir vaiką nukelkite be leidimo užlipti vėl. Jeigu vaikai žaidžia su maistu ar burbuliuoja gerdami sultis, patraukite maistą bei stiklinę nuo stalo nieko nesakydami. Dažnas kartojimas „nedaryk“ jų mažų ausyčių nepasiekia, tačiau atliktas veiksmas, kuris akimirksniu nutraukia vaiko veiklą, priverčia susimąstyti.
- Nieko nedarykite
Šis teiginys prieštarauja prieš tai aprašytam punktui. Tačiau skirtingos situacijos reikalauja skirtingų auklėjimo metodų. Kartais suteikta galimybė išbandyti ar pajausti situacijos pasekmes veikia gerokai efektyviau nei bet koks auklėjimas žodžiais ar darbais. Lopšelinukas išmoksta saugoti savo pirštukus ir nekišti į tarpdurį ar atidarytą stalčių tik tada, kai keletą kartų juos skaudžiai prisiveria. Smagus pabraidymas po balas keliaujant į mokyklą ilgainiui tampa ne toks smagus, kai suprantama, kad visą dieną teks prabūti su šlapiomis kojinėmis. Tai, kas nėra pavojinga gyvybei ir nesukelia rimtų sužalojimų, tačiau labai nemalonu, yra pats geriausias mokytojas kaip nedaryti ateityje. Ir joks tėvų moralas neprilygsta pasekmių patyrimui savo „ kailiu“.
- Logiškas pasekmės suvokimas
Šis metodas padeda vaikams suvokti savo galimybių bei norų ribas. Pasekmės sujungia vaiko privilegijas bei laisves su jų atsakomybe ir pareigomis. „Jei nori likti vonioje, pirmiausia turi parodyti, kad moki maudytis tvarkingai ir visas vanduo liks vonioje, o ne ant grindų“. „ Važinėti dviračiu galima tik dėvint šalmą. Jeigu tu negali man užtikrinti, kad taip ir bus, tuomet dviratis garaže pailsės dar savaitę“. „ Prie kompiuterio žaisi tik valandą per dieną, jei praėjus susitarimo laikui, kompiuteris nebus išjungtas, rytojaus pramogos nebus.“ Ir dar daug pavyzdžių galima surasti. Svarbiausia – nepasiduoti verksmams ir maldavimams ir laikytis savo žodžio. Taip pat svarbu įvertinti loginį ryšį tarp laisvės ir atsakomybės. Jei neprižiūrėjus ar nesutvarkius mylimo gyvūnėlio gardo savaitę neleisime žaisti kompiuteriu, tai jau nebus pasekmė, tai bus bausmė. Tačiau, jei nesutvarkius gardo, paminėsime, kad vaikas yra dar nepasiruošęs rūpintis augintiniu ir pasikartojus situacijai jį teks atiduoti naujiems šeimininkams, tai jau bus suteikta pasirinkimo laisvė.
- Problemas spręskime gerai apgalvoję
Pabandykime atskirti įvairias problemas ir neskubėkime jų visų spręsti iš karto. Yra situacijų, kurias sprendžiant reikia laiko pamąstymui. Neskubėkite vadovautis nuomone, kad vaikas turi paklusti čia ir dabar. Pavyzdžiui, jei vaikas, palieptas išjungti kompiuterį, lieka nepatenkintas, tačiau be didelio priešinimosi ar streso išjungia, tuomet galima taikyti ir pirminį liepiamąjį variantą: tiesiog viską nutraukti. Tačiau, jeigu šis paliepimo įvykdymas vaikui sukelia didelį nepasitenkinimą bei stresą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl. Gal jūs paprašėte viską užbaigti tuo metu, kai jis dar nebaigė pokalbio su draugu per skype ar tiesiog yra žaidimo įkarštyje, ar panašiai. Tuomet rekomenduojama pasiūlyti užtrukti keletą minučių ilgiau, kol vaikas baigs visus jam svarbius darbus. Svarbu parodyti pagarbą savo atžalai. Nustebsite, kaip tai puikiai veikia. Susitarimas su vaiku veikia efektyviau, nei griežtas įsakymas viską nutraukti tuoj pat.
- „KAI“ ir „TADA“
„KAI“ ir „TADA“ yra puikus būdas, padedantis vaikams išlikti atsakingiems už savo pasirinkimus bei pareigas. Mes negalime jėga priversti nusiplauti rankas, tačiau visada galime pasakyti, kad kai nusiplausi rankas, tuomet eisime valgyti. Galima smagiai įtikinti mažuosius valyti dantukus: kai nuvalysite nuo dantukų senas maisto žymes, tuomet žinosiu, kad dantukai pasiruošę naujiems gardumynams. Kai susitvarkysite žaisliukus, tuomet žinosiu, kad atėjo laikas užkandžiams, filmukui ar miego ritualams.
- Suteikti galimybę pasirinkti
„Ar tu išjungsi televizorių, ar tai padaryti man? Ar tu išlipsi iš automobilio ir uždarysi duris pats, ar man tą padaryti? Ar tu atiduosi mamytei pieštukus, ar man juos paimti iš tavo rankų?“ Vaikui suteikiamas pasirinkimas. Klausimas priverčia mąstyti, ką jam geriau pasirinkti ir užblokuoja norą nesutikti, priešintis. Tačiau tai turi neužtrukti per ilgai.
Patarimas: jeigu vaikas per ilgai galvoja ir jūs nesulaukiate atsakymo, tuomet reikėtų pasiūlymą pakeisti, tačiau tuo pačiu principu. Jei ir toliau nepasirenka, tuomet nuspręskite už vaikus, pasiūlydami jiems sprendimą. „Aš matau, tu leidi man nuspręsti, šiandien aš tau padėsiu išlipti iš automobilio, o sekantį kartą jau galėsi tu pats.“ Jei vaikas liks nepatenkintas jūsų sprendimu, tiesiog priminkite, kad sprendimo laikas yra ribotas ir sekantį kartą jis vėl galės rinktis.
- Pertraukėlės nusiraminimui
Jeigu situacija tampa nevaldoma, jūsų atžala mėto daiktus ir agresyvėja, pabandykite pritaikyti vadinamą „time out“ taktiką. Tai reikia stengtis atlikti taip, kad vaikas nesijaustų baudžiamas ir tiesiog po truputį nusiramintų. Taigi, pirmiausia patiems tėvams svarbu sekti savo toną bei žodžius. Vidinis tėvų nusiraminimas yra pirmasis žingsnis link vaikų ramybės būsenos. „Aš matau, kad tu esi suirzęs, tačiau juk mes savo namuose norime jaustis saugūs. Ar galėtume abu nurimti?“ Pabandykite nukreipti vaiko dėmesį į teigiamus dalykus, visiškai užmirštant situaciją, kuri sukėlė pyktį bei agresiją. Gal savo mylimo augintinio paglostymas ar patinkančios knygos pavartymas padės mintis perkelti į kitą, ramią būseną.
- Vonios technika
Prieš tai aprašyta technika vyresniam ar emociškai užsispyrusiam ir stipriam vaikui gali ir nesuveikti. Tiesiog jis tam jau per didelis ir pasiūlymas nurimti ar paskaityti knygą, gali sukelti ne tik juoką, bet dar didesnį nepasitenkinimą. Tačiau būtinybė jaustis saugiam savo namuose yra reikalinga bet kokio amžiaus vaikams ir paaugliams. Taigi, taip pat pasiūlome nusiraminti, jeigu mūsų maištaujanti asmenybė toliau priešinasi ir nesutinka – reikia tiesiog išeiti, palikti juos vienus pabūti su savimi ir, žinoma, švelniu, pilnu meilės balsu, pasiūlyti ateiti, kai tik norės. Tiesiog nurodyti, kur tave galima rasti, pvz. virtuvėje ar vonioje. Paaiškinti, kad tu mielai sugrįši, kai namai bus saugūs bei ramūs. Pakartojimas, kad jūs mielai bendrausite ir būsite su vaiku, kai jis nurims, priverčia susimąstyti ir neleidžia rinktis. Žinoma, nei vienos stresinės situacijos nereikia pamiršti. Vaikui nurimus, visgi reikėtų aptarti ir pabandyti išsiaiškinti, kodėl visa tai prasidėjo ir kaip jums abiems elgtis, kad tai nepasikartotų.
- Išmokime kalbėtis su vaikais
Vaikai, kurie yra emociškai jautrūs bei nusiminę ar pasimetę, gali stokoti įgūdžių ir negebėti nusiraminti patys. Jiems prireiks jūsų pagalbos, kad išmokytumėte juos išreikšti savo emocijas, kad padėtumėte jiems jaustis saugiais bei pasitikinčiais savimi. Panagrinėkime du tėvų atsakymus, pabandykite įsivaizduoti, kaip jūs jaustumėtės tokiose situacijose:
„Ei, neplėšyk savo piešinio. Juk taip gražiai nupiešei. Nepradėk verkti kaip mažas vaikas. Čia tik paveikslėlis. Jau per daug pradedi dramatizuoti“…
„O, tu suplėšei piešinį, kurį labai sunkiai ir kruopščiai piešei. Ar tu esi labai nusivylęs, kad nepavyko nupiešti tai, ką įsivaizdavai savo mintyse? Tai užėmė daug laiko, o tu nesi patenkintas rezultatu? Aš tave labai puikiai suprantu.“
Du skirtingi teiginiai, sukeliantys labai skirtingas emocijas. Pirmasis – jas aštrina, antrasis – jas slopina. Taigi, išmokime kalbėtis su vaikais, išmokime juos pajausti. Išgirskime jų nusivylimą ir palaikykime, paguoskime, parodykime, kad juos suprantame.
- Apsikabinimai
Taip, tai pats paprasčiausias ir bene veiksmingiausias būdas nuraminti suirzusį ir neklausantį vaiką. “Ar norėtum apsikabinti ir prisiglausti?“ Pirmiausia, šis klausimas gali sutrikdyti ar nustebinti jūsų atžalą, ypač vyresnį. Tačiau tai tikrai bent sekundei nutrauks kivirčus. Vaikas gaus signalą – štai mano mama ar tėtis, aš juos labai myliu… Trys minutės apsikabinimo bei artimo ryšio gali nuraminti įsisiautėjusį vaiką ir priminti, kad ramybė vertesnė už bet kokį triukšmą ar išsišokimą.
O svarbiausia, apsikabinkime ne tik pykdamiesi, bet ir kas dieną. Neieškokime tam priežasties! Fizinis tėvų ir vaikų kontaktas abiems pusėms suteikia pasitikėjimo, stiprina abipusį ryšį bei primena, kaip gera turėti mylinčius tėvus šalia, mylimus vaikus savo glėbyje…
Informacinio švietimo projekto www.vaikodiena.lt informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško www.vaikodiena.lt sutikimo draudžiama.
Palikti komentarą