Manau, nėra pasaulyje moters, 100 procentų patenkintos savo kūno linijomis. Arba, jei patenkinta, vadinasi, kažką jau yra patobulinusi padedama ne tik dietų ar šokdynės.
Aš esu viena iš tų obuolio tipo figūros moterų, kurios turi dailias kojas, stangrų celiulito nemačiusį užpakaliuką ir… milžinišką krūtinę. Taip jau mane gamta sutvėrė, kad kūno riebalai plaukia į viršutinę kūno dalį. Tiksliau, į krūtinės ir pilvuko sritį.
Kai buvau jauna, mokėjau tuos savo trūkumus visokiomis dietomis sumažinti, teisingais drabužiais paslėpti. Vyrai netgi neįtardavo nei apie gelbėjimosi ratą, nei apie mano kompleksus, jei tik pati į juos nepradėdavau baksnoti arba nesivilkdavau švarkelių, kurių sagos nesueina per susegimą.
Bet po gimdymo mano kūnas nei dietoms, nei sportui tapo nepavaldus – ir drabužiais jau slėpk neslėpus, visų trūkumų neuždengsi. Ypač lovoje.
Mano krūtys, kurios ir taip jau buvo didelės, dabar padidėjo dar labiau. Liūdniausia, kad tai erzina ne mane, bet mano vyrą, kuris dar iki vaiko gimimo mane spaudė pasidaryti krūtų mažinimo operaciją.
Jam tokios didelės krūtys atrodo neseksualiai. Paradoksalu – svetimi vyrai tiesiog alpsta nuo didelių krūtų ir svajoja apie kuo didesnius merginos, žmonos „burbulus“.
Nieko nuostabaus, kad ilgainiui aš ir pati pradėjau gėdytis savo iškilumų ir jaustis nepatraukli. Tiesą sakant, jaučiausi klaikiai. Ypač kai vos ne kasdien tekdavo girdėti tokias pastabas, kokios nukarusios ir baisiai didelės tos mano krūtys.
Anądien su vyru ir vaikeliu vaikščiojome po prekybos centrą. Paprašiau palydėti į vieną parduotuvę, norėjau įsigyti naują maitinimui skirtą liemenėlę, nes senosios „susitraukė“. Tačiau kai nuėjau prie pardavėjos paklausti, ar yra E dydžio liemenėlių, už pardavėją pirmiau atsakė mano vyras.
„Tokių, mažyte, niekas nesiuva, teks per petį persimetus eiti“, – rėžė vyras kandų pokštą prie visų. Net pardavėja išsižiojo. Neturėjau kur akių dėti nei aš, nei kiti pirkėjai. Norėjau apsiverkti vietoje po tokio pažeminimo.
Sunku nupasakoti jausmą, kai savo vyrui esi ne tik nepatraukli, bet ir tavo kūnas tampa viešu pajuokos objektu. Tačiau galiausiai supratau, kad vyro taip brukamos krūtų mažinimo operacijos darytis neketinu. Juk jis buvo su manimi ir mano krūtimis dar iki nėštumo. Jeigu jau tada jos nepatiko, kodėl mane vedė?
O kas bus po penkerių, dešimties metų, kai užkris mano vokai ir dar labiau nukars pilvo oda? Ar tada vėl turėsiu gultis po skalpeliu, kad jam įtikčiau? Ar tada mano kūnas ir vėl bus per didelis, per daug raukšlėtas ar suglebęs? Negaliu keistis dėl kito, jei pačiai savo kūne gyventi yra gera.
Todėl jam (ir visiems kitiems vyrams, kurie engia savo moteris dėl jų išvaizdos) sakau štai ką.
Mano krūtys yra tokios didelės, nes maitina ir augina mūsų vaiką. Taip, galbūt jos ir nebus kuklaus B dydžio, tačiau tokias prisirpusias išsišokėles glamonėti svajoja milijonai pasaulio vyrų. Ir jeigu maniškis jomis bodisi, tai aš net neabejoju, kad tikrai atsiras kitas, kuris džiaugsis iš laimės galėdamas grožėtis tokias privalumais.
Tad jeigu savo vyrui nepatinku tokia, kokia esu, jis yra laisvas ir gali eiti rinktis naują žmoną, kuri atitiks visus jo grožio standartus.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
Diana, lrytas.lt
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą