Kylame į 2 aukštą… gimdymo skyrius… pats švenčiausias… čia dar nežengė paprasto mirtingojo vyro koja!!! Mums duoda atskirą palatą… Įsikuriame… girdžiu, kaip gretimoje palatoje vargšės gimdyvės stena… šaukia… krebžda… ir pradedu suprasti KUR AŠ PATEKAU IR KAS ĮVYKS NETRUKUS!!!
Minties ir baimės kovoje nugali meilė žmonai. Mūsų sąrėmiai silpni, mus pradeda „kaitinti“… neaprašinėsiu sąrėmių atsiradimo proceso… bet… MAN DAR NIEKUOMET NEBUVO TAIP SUNKU!!!
Pastatė lašelinę… neteisingai įstatyta adata… išeinu į koridorių… ir garsiu savo bosu per visą aukštą rėkiu… „SESUTEeeeee“… pradžioje visos gimdyvės užtyla… vėliau staigūs gimdymai prasideda dviems iš karto.
Nuo 5 ryto iki 1 valandos dienos… nei parūkyti, nei į tualetą, visą laiką su žmona… Masažuoju jai nugarą… Ji praneša gydytojams, kad jai reikia SKUBIAI GIMDYTI, nes 18 valandą vakare mums turi atvežti šaldytuvą… Esu toks pavargęs, lyg būčiau iškrovęs toną nešvarių vystyklų.
Kuomet mes perėjome iš palatos į gimdyklą… aš norėjau pradingti… prasmegti… apalpti… Tačiau mano sąmonė nenorėjo palikti manęs! STANGOS!!! O DIEVE, NEJAU TAI GALI BŪTI??? STENGIUOSI KARTU SU SAVO ŽMONA… MANO VEIDE TRŪKINĖJA KRAUJAGYSLĖS… AKYS RAUDONOS… (dar šiek tiek ir aš „pagimdyčiau“ kartu… )
NEŽMONIŠKAS ŠAUKSMAS, PASKUTINĖS STANGOS… TYLA (praėjo kelios sekundės, bet man atrodo kad kelios valandos, jaučiu, kaip ant galvos šiaušiasi ir žyla plaukai)… ir mūsų mažas stebuklas pačiu gražiausiu ir skambiausiu balsu paskelbia visiems, kad jis gimė… jis pasiruošęs gyventi…
Man pasako, kad mums gimė sūnus… aš stoviu ir bliaunu, neslėpdamas savo ašarų… visi, kas yra „gimdykloje“, žiūri į mane su pagarba… ir sveikina… o aš stoviu ir garsiai verkiu…
Brangios moterys… AČIŪ JUMS!!!
foto – kolobok.ua
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą