Vitaminai svarbūs visais metų periodais, o šaltuoju – ypatingai, nes senokai nuskintose daržovėse ir vaisiuose jų gerokai mažiau. Be to, padažnėjusių ligų periodu reikia būtinai apsirūpinti tais vitaminais, kurie padeda imunitetui. Šiuolaikinėmis sąlygomis vitaminų poreikis išaugęs, nes ekologinė situacija prastoka, o organizmą silpnina psichologinė įtampa ir stresai, kuriuos, deja, patiria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.
Pirmieji vitaminai
Pavadinimas „vitaminai“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „vita“, kurio reikšmė – gyvenimas. Vitaminų reikia įvairiems organizmo biocheminiams procesams, jie reguliuoja medžiagų apykaitą, būtini audiniams atsinaujinti, o jų pristigus ir vaikus, ir suaugusiuosius gali užklupti sveikatos problemos. Vitaminų organizmas pats nepasigamina, todėl turime jų gauti su maisto produktais ir maisto papildais. Tiesa, kai kurių vitaminų (B grupės ir K), bet tik šiek tiek, pagamina žarnyno mikroflora. Bet prisikaupti vitaminų atsargų negalime, o visą šių medžiagų komplektą turime gauti nuolat ir būtinai reikiamomis dozėmis.
Ne mažiau svarbūs ir mineralai, be kurių neįmanomas fizinis ir protinis vaiko vystymasis. Be to, dėl jų stokos organizmas gali prarasti gebėjimą pasisavinti kai kuriuos vitaminus. Taip pat jų prireikia ir mineralams pasisavinti. Pavyzdžiui, žinoma, kad kalcį būtina vartoti drauge su vitaminu D ir magniu.
Žindomas kūdikis vitaminus gauna iš mamos pieno, taigi jų kiekis priklauso nuo mamos mitybos. Dirbtiniais mišinukais maitinamas mažylis mikroelementų pasisemia iš šio maistelio. Vienas pirmųjų papildomų vitaminų, su kuriais susiduria kūdikis, yra D. Jis reikalingas skeletui vystytis ir vaikui augti. Šis vitaminas būtinas beveik nuo pat gimimo, nes paprastai mamos piene jo per mažai. Vitamino D ypatingai reikia rudenį ir žiemą gimusiems kūdikiams, nes tuo metu retai džiugina saulė, kuri būtina jam gamintis. Reikiamą šio vitamino kiekį ir vartojimo trukmę pediatras nustato pagal kūdikio amžių ir sveikatos būklę.
Kaip gauti tiek, kiek reikia?
Šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis, deja, iš maisto viso vitaminų kiekio nei suaugusysis, nei vaikas negaus. Apie 30 proc. naudingųjų medžiagų maisto produktai netenka juos gaminant ir laikant. Be to, dažnas vaikas ne viską valgo noriai. Vieni nemėgsta daugelio daržovių, kiti – žuvies, o kai kurie purtosi kitokio maisto nei blynai ar makaronai. Ne visos mamos gali pasigirti ir dideliu vaiko apetitu. Todėl, nevartojant vitaminų papildomai, reikiamo šių medžiagų kiekio nėra iš kur pasiimti.
Jeigu vaikui ilgai trūksta vitaminų, jis lėčiau auga, prasideda įvairūs negalavimai –išsausėja oda, sutrinka kraujo krešėjimas, gali atsirasti traukuliai, alergijos. Apie vitaminų stoką byloja vaiko dirglumas, kraujuojančios dantenos, odos bėrimai. Ilgai stokojantiems vitaminų ir kitų medžiagų vaikams susilpnėja imunitetas ir jie dažniau serga įvairiomis infekcijomis, lėtai sveiksta, be to, gali sulėtėti fizinis ir protinis vystymasis. Pediatrų nuomone, vitaminų maisto papildai vaikams reikalingi nuolat, o jų kiekis turėtų būti pritaikytas pagal amžių.
Nedera pamiršti ir mitybos rekomendacijų, nes dalį vitaminų, taip pat kitų naudingųjų medžiagų vaikas turi gauti su maistu.
- Kūdikius reikia laiku pradėti primaitinti.
- Vaikas kasdien turi valgyti visų grupių maisto produktus: daržoves, vaisius, kruopų košes, mėsą ir pieno produktus, kiaušinius, žuvį, reikalingi augaliniai ir gyvūniniai riebalai.
- Į kūdikių meniu reikia įtraukti vitaminais papildytus produktus: košes, vaisių ir daržovių tyres, specialius pieno, taip pat ir rauginto, produktus.
- Gaminkite maistą taip, kad išliktų daugiausiai naudingų medžiagų – troškinkite, ruoškite garuose, siūlykite vaikui įvairesnių patiekalų ir šviežių maisto produktų.
- Pasitarę su gydytoju, būtinai duokite vaikui vitaminų papildomai – ypač šaltuoju metų sezonu, ypatingai svarbūs papildomi vitaminai persirgusiam infekcine liga mažyliui, taip pat – sutrikus virškinimui arba jeigu kamuoja negalavimai, dėl kurių organizmas silpniau pasisavina naudingąsias medžiagas.
Kokius vitaminus duoti?
Įvairioms sveikatos problemoms skirtuose maisto papilduose yra atskiri vitaminai, dažniausiai – vienas arba du. Pavyzdžiui, šaltuoju metų sezonu patariama visiems papildomai pasistiprinti vitaminu C, ypač tai svarbu dažnai sergančiam vaikui.
Maisto papildai profilaktikai gaminami kaip polivitaminų arba vitaminų ir mineralų kompleksai. Skiriasi sudėtinės jų dalys bei dozės ir orientuojamasi pagal tam tikro amžiaus vaiko poreikius.
Kituose maisto papilduose be vitaminų ir mineralų dar yra vaistinių augalų medžiagų, pridedančių šiems preparatams papildomų savybių. Gaminami ir atskiri vaistažolių maisto papildai, pavyzdžiui, ežiuolių preparatai, kuriuose yra bioaktyvių medžiagų, padedančių atsilaikyti prieš mikrobus ir virusus. Vitaminų ir mineralų kompleksuose paprastai yra maždaug 30 proc. paros dozės, bet kai kurių rūšių mikroelementų gali būti 50 ir daugiau proc. rekomenduojamos normos.
Mažyliams patogiausia išgerti skysto pavidalo vitaminus, juos galima sugirdyti šaukšteliu arba sumaišyti su vaiko mėgstamu gėrimu. Visuose vitaminų maisto papilduose yra ir pagalbinių komponentų – sacharozės, kvapiųjų medžiagų, dažiklių, konservantų ir t.t. Alergiškiems vaikams kai kurios šių medžiagų gali sukelti šalutines reakcijas, todėl jiems maisto papildą reikia parinkti ypatingai atidžiai.
Per daug taip pat negerai
Nedera pamiršti, kad vitaminų negalima vartoti beatodairiškai, nes taip pat pavojingas ir jų perteklius. Jokiu būdu vaikams netinka suaugusiesiems skirti maisto papildai, kuriuose vitaminų ir mineralų dozės yra didesnės. Pagrindiniai vitaminų pertekliaus požymiai primena apsinuodijimą: vaikas tampa nuolat mieguistas, jį gali kamuoti pykinimas, net vėmimas, sumažėja apetitas, atsiranda skausmai įvairiose kūno vietose. Perdozavus vitamino D, kūdikiui per anksti sukietėja momenėlis, sutrinka nervų ir endokrininė sistemos. Ir vitaminų stoka, ir perteklius gali stabdyti vaiko vystymąsi bei sutrikdyti sveikatą.
Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
Informacijos šaltinis: www.bernardinai.lt
Palikti komentarą