Psichologija, Statistika, Vaikai/šeima, Vaikų sveikata

Visą nėštumo pradžią gėrusi moteris papasakojo savo išgyvenimo dramą

Vilnietė Diana (29 m., vardas pakeistas, redakcijai žinomas) šiuo metu laukiasi trečiojo vaikelio. Vyresniajai jos mergaitei septyneri, o sūneliui – dveji. Dabar moteris džiaugiasi savo visais vaikučiais ir jais labai rūpinasi, bet prisipažįsta, kad besilaukdama antrojo jautėsi taip blogai, kad buvo nusiteikusi darytis abortą.

Susilaukusi dukrelės, moteris su savo pirmuoju vyru netrukus išsiskyrė, nes jis buvo linkęs gerti ir smurtauti. Po kurio laiko susirado naują draugą – pavadinkime jį Kęstučiu – ir netrukus kartu su juo išvyko į užsienį uždarbiauti.

Moteris prisipažįsta, kad ji tuo metu jau buvo priklausoma nuo alkoholio. Seniau kartais po darbo išgerdavo alaus, tai atrodė normalu, o vėliau jau nebegalėjo susilaikyti ir gėrė kasdien be pertraukos 7 mėnesius.

Tuo pačiu metu ji ir pastojo. Tada labai sunerimo, o ir draugas pasakė: „Tu gėrei, nieko iš to vaiko nebus. Grįžk į Lietuvą ir daryk, kaip išmanai, man vaiko nereikia.“

Moteris grįžo į Lietuvą, nežinodama, ko griebtis. Ir toliau kasdien gėrė alkoholį. Kodėl ji tą darė? „Alkoholizmas – rimta lėtinė liga, ir su tuo nesusidurusiam žmogui man sunku paaiškinti, ką tai reiškia. Tiesiog tave užvaldo noras gauti alkoholio, vis galvoji apie tai, o visa kita atrodo nereikšminga. Kasdien sakiau sau, kad turiu dukrą, turiu dėl jos stengtis, bet rankos drebėjo ir kūnas tiesiog reikalavo alkoholio“, – sakė moteris.

Kai ji pirmą kartą apsilankė pas gydytoją ginekologę, klaidingai apskaičiavo, kad nėštumui jau 11 savaičių, ir gydytoja pasakė, kad vaisius negyvas, reikės daryti valymą.

Kai nuvyko jo darytis į ligoninę, išgirdo, kad nėštumas – 6 savaičių, vystosi gerai. Medikai užklausė, ar jį vaikelį pasiliks, ar nutrauks nėštumą, ir ji atsakė, kad pasiliks.

Ir toliau svarstė, ką daryti: ji priklausoma nuo alkoholio, vaikelis gali būti nesveikas, o ji pati neturi kur gyventi (su dukrele glaudėsi pas savo tėvus, bet vietos buvo mažai, gyvenimo sąlygos prastos). Tiesa, ji susiėmė ir susirado darbą, bet situacija vis tiek atrodė labai sudėtinga. O ir mama siūlė: „Duosiu 100 eurų, pasidaryk abortą“, bet nėščioji vis nesiryžo.

Vieną vakarą 10-ą nėštumo savaitę, gerdama pas kaimynę, Diana jos paprašė: „Pažiūrėk internete, kiek kainuoja abortas.“ Toji kompiuteryje atsidarė Krizinio nėštumo centro puslapį ir užrašė draugei jo telefono numerį. Abi moterys nežinojo, kad Krizinio nėštumo centras skirtas ne tam, kad moterys pasidarytų abortą, o tam, kad padėtų toms, kurios išgyvena sumaištį dėl neplanuoto nėštumo.

Diana prisiminė: „Paskambinau ten, paklausiau, kiek kainuoja abortas, ir man atsakė. O tada paklausė, kodėl aš to noriu. Kai atsakiau, kad esu viena, turiu priklausomybę ir nematau kitos išeities, pasiūlė kitą dieną ateiti pas juos ir plačiau pasišnekėti apie tai, kas mano gyvenime vyksta.“

Pavyko susiimti

Pabendravusi su Krizinio nėštumo centro psichologe, Diana gavo siuntimą pas gydytoją genetiką (šiaip jo konsultacija būtų nemažai kainavusi, bet šiuo atveju ji buvo nemokama). „Gydytojas pasakė, kad teoriškai yra 6 proc. tikimybė, kad vaikelis turės problemų. Be to, patarė, kaip mažinti alkoholio vartojimą. Jis, skirtingai nei mano artimieji, suprato, kad priklausomybė – rimta liga“, – sakė Diana. Dar tas gydytojas ją nusiuntė į ligoninę Santariškėse, kur tyrimais buvo patvirtinta, kad vaisiui viskas gerai.

Ji vėl apsilankė Krizinio nėštumo centre pas psichologę, tada gavo siuntimą pas narkologę, šios buvo nusiųsta į ligoninę Lazdynuose. Ten pagulėjo dvi dienas ir nuo tada visiškai nustojo gerti – jau beveik trejus metus yra abstinentė.

„Krizinio nėštumo centras man ir toliau padėjo – konsultavausi su psichologe, nes, nors ir pasiryžusi turėti vaikelį, savo gyvenime vis dar jaučiausi pasimetusi. Jie man surinko vaiko kraitelį, parūpino kitų daiktų, kurių man trūko, net ir šaldytuvą! Taip pat centro specialistai mane suvedė su dula – miela moterimi, kuri mane konsultavo prieš gimdymą ir buvo šalia jo metu“, – pasakojo Diana.

Vyras laužė duris

Taigi pašnekovei gimė sveikas berniukas. Tada ji priėmė sprendimą, dėl kurio vėliau labai pasigailėjo – pasikvietė vaiko tėvą gyventi kartu ir vėl pamėginti būti tikra šeima. Pradžioje abu išsinuomojo butą provincijoje, vėliau moteris rado galimybę gauti socialinį būstą Vilniuje. Tuomet jau buvo aišku, kad kartu gyventi porai tikrai neišeina. Moteris norėjo išsiskirti gražiuoju, bet ir to neišėjo padaryti.

„Vyras pradėjo labai smarkiai gerti, kaimynai dėl to ir policiją kviesdavo. Ir vaiko teisių specialistai pradėjo pas mus lankytis… Būdavo, vyras savaitę geria nežinia kur, o po to grįžta ir nori, kad priimčiau į savo namus. Buvo ir taip, kad, kai nenorėjau jo priimti, laužė buto duris, ir kitokių baisių dalykų nutikdavo. Jaučiausi baisiai, ir vis bėgdavau pasiguosti į Krizinio nėštumo centrą“, – prisiminė Diana.

Visgi tuo sunkiu gyvenimo etapu, kai negalėjo nusikratyti buvusio draugo, moteris rado galimybę susirasti naują mylimąjį. „Jis buvo mano pažįstamas nuo vaikystės, tad sėdėdama su vaikais namuose ir nuobodžiaudama pradėjau su juo susirašinėti per mesendžerį. Pasipasakodavau, kaip man nesiseka, jis papasakodavo apie tai, kaip įsikūrė Vokietijoje. Tuo metu buvome gyvai nesimatę 10 metų, ir jis pradžioje juokais pasiūlė: „Atvažiuok pas mane į Vokietiją – susituoksim.“

Po kurio laiko vaikystės draugas atvyko į Lietuvą, jie pabendravo, ir noras tuoktis tapo visai rimtas. Dar po kelių susitikimų abu nusprendė, kad to tikrai nori. Tiesa, tuo metu Diana dar pykosi su antrojo vaiko tėvu. Jis vaiko gimimo dokumentuose nė nebuvo nurodytas, tačiau pats kreipėsi į teismą, norėdamas įrodyti savo tėvystę. Jei jam tai būtų pavykę, jis galėjo uždrausti moteriai vaiką išsivežti į užsienį.

Teisme Dianą vėlgi palaikė Krizinio nėštumo centro atstovės, parūpinusios nemokamą advokatą. Šiam pavyko įrodyti, kad vyras vaiku visai nesidomėjo, taigi ir neturi teisės reikšti pretenzijų dėl jo tolesnio likimo.

Siūlo arba nepastoti, arba gimdyti

Dabar Diana jau ištekėjusi moteris, gyvenanti Vokietijoje, auginanti du sveikus vaikučius ir besilaukianti trečiojo.

„Labai džiaugiuosi, kad turiu sūnelį, ir esu dėkinga jam, kad padėjo man atsikratyti priklausomybės. Jei ne jis, man galėjo baigtis liūdnai… Dabar man tas laikas, kai galvojau apie nėštumo nutraukimą ir daug gėriau, atrodo kaip baisus sapnas.

Ir kitoms moterims, kurios neplanuotai pastojo, siūlyčiau gimdyti ir auginti vaikus. Juolab, kad tikrai yra kur kreiptis pagalbos, kai sunku“, – sakė Diana.

Kartais moterys tik po aborto suvokia, ką padarė

Krizinio nėštumo centro darbuotojos sakė, kad centro savanoriai neretai sulaukia skambučių iš moterų, kaip Diana, kurios ruošiasi darytis abortą.

„Mūsų svetainėje rašoma, kad siūlome pagalbą neplanuotai pastojus, ir tą pagalbą moterys supranta savaip. Iš tiesų siūlome psichologinę, teisinę, net finansinę paramą toms, kurioms žinia apie nėštumą būna netikėta ir smarkiai išmuša iš vėžių“, – sakė Krizinio nėštumo centro socialinė darbuotoja Rūta Trumpickienė.

Kai į centrą paskambina moteris, nusiteikusi darytis abortą, konsultantė paklausia, kas įtakoja tokį jos sprendimą ir pakviečia konsultacijos. Kai kurios moterys jos atsisako, tiesiog padeda ragelį, o kitos būna linkusios pasipasakoti ir dar kartą apsvarstyti sprendimą.

Gintarė Kairytė

Informacijos šaltinis:

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.