Vietoje, kurioje karaliauja melas, paslėptas po veidmainystės kauke, nuoširdumas niekada neranda supratimo. Tokiame pasaulyje nuoširdus pokalbis laikomas nusikaltimu ir reikia turėti daug drąsos, norint nusimesti šarvus, atverti savo širdį ir pasakyti tiesą.
Tačiau melui būdingas ir grubesnis, tamsesnis bei klastingesnis matas – veidmainystė. Matas, kuriame žmogus slepia savo tikrąjį „aš“, prieš kitus vaidindamas aukštos moralės asmenybę.
Pateisiname veidmainystę patys to nesuprasdami
Nuo pat vaikystės esami mokomi, kad sakyti tiesą yra gerai, o meluoti – blogai. Suaugusieji nuteikia mus gyvenimo keliui, kuriame anksčiau ar vėliau būtinai išdygs kampai ir užkampiai. Lorensas Kolbergas (Lawrence Kohlberg) savo moralinės raidos teorijoje aiškina, kad visa tai pradeda vykti konvencionaliu lygmeniu (antrasis moralinio vystymosi etapas), kai 10–13 metų vaikas pradeda suvokti teisingumo prasmę. Be to, jis mato, kaip suaugusieji painiojasi savo pačių prieštaravimuose.
Tėvai reikalauja iš mūsų sąžiningumo, nors patys neretai įsižeidžia dėl išgirstos tiesos. Palaipsniui atsiduriame situacijoje, kurioje savęs klausiame, kas geriau – užgauti kieno nors jausmus savo nuoširdumu ar iš mandagumo pameluoti?
Galiausiai mes sutinkame, kad pasaulį valdo veidmainystė ir kad su jo pagalba galima sukurti kitą, suklastotą gyvenimą. Gyvendami šiame mele, mes turime galimybę pareikšti pasauliui apie savo aukštus moralinius principus ir ideologijas, kurių fone mūsų bailumas ir abejingumas kitų žmonių atžvilgiu tiesiog išnyksta.
Veidmainystė įsitvirtino mūsų visuomenėje ir įgijo kažko visiškai normalaus statusą. Bet štai kas įdomu – dauguma žmonių turi labai jautrų veidmainystės „jutiklį“. Pastebime ją mūsų politikų, giminių, kolegų žodžiuose. Tačiau renkamės į tai nereaguoti.
Kažkokiu būdu iš anksto suprantame, kad šio mūšio neįmanoma laimėti. Bandymas pakeisti žmogų, kuris negali būti sąžiningas net prieš save, – nelengva užduotis.
Kaip nugalėti melą? Atsakymas paprastas: visada būti nuoširdžiam ir tikram
Egzistuoja skirtingų veidmainystės rūšių. Yra žmonių, demonstruojančių puikias manieras vien tam, kad nuslėptų savo neigiamus moralinius principus. Bet labiausiai paplitusi melo rūšis yra žmogaus noras kur nors pritapti, būti priimtam ir pripažintam.
Veidmainių nuomonė visada priklauso nuo scenarijaus, kuriame jie atsidūrė. Tačiau nuolat vadovaudamiesi kitų nuomone, mes rizikuojame savo saviverte.
Kaip reaguoti į veidmainystę
Bet kokie bandymai pakeisti veidmainį dažniausiai pasmerkti žlugti. Bet mes galime išmokti neleisti jiems mūsų paveikti.
Niekada nepamirškite, kad vienintelės viltys, kurias turite patenkinti, yra jūsų pačių. Veidmainių patarimai dėl to, ką jums daryti, yra tokie pat vertingai, kaip ir dulkės, kurios kaupiasi jūsų namuose.
Veidmainiai visada sau prieštarauja. Tai pastebėję nepulkite jų ir nesivelkite į ginčą. Jūs išgirsite tūkstantį argumentų, kuriais jie bandys save pateisinti. Apsiribokite glaustu ir tvirtu nurodymu į prieštaravimą.
Veidmainis be perstojo jus sabotuos, vertins jūsų veiksmus ir kabins etiketes. Jeigu toks žmogus vertina jus kaip veidrodinį jo nekenčiamų savybių atspindį, vienas iš galimų jo diskomforto atsikratymo būdų gali tapti veidrodžio sudaužymas. Tai yra – jūsų.
Kad nepamirštumėte, kas iš tikrųjų esate, stenkitės visada palaikyti su savimi vidinį dialogą. Prisiminkite apie savo vertę ir didybę. Jūsų gyvenimas niekaip nepriklauso nuo veidmainio žodžių ar veiksmų.
Vertinkite juos kaip orą, kaip bailias marionetes, pasistačiusias savo kortų namelį ant melo ir netikrumo pamatų. Ir anksčiau ar vėliau jis būtinai sugrius.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą