VAIKŲ APSAUGA – KAS NAUJO?

Šių metų vasario 14 d. Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, sukėlusias didžiulį visuomenės šurmulį. Iki šių pataisų, apibrėžiančių smurtą prieš vaikus, priėmimo, kelis mėnesius visuomenėje vyko aršios diskusijos apie tai, kodėl toks įstatymas reikalingas, jei prievarta ir smurtas mūsų teisės aktais jau seniai uždrausti. Nesame naivūs, kad nesuprastume, jog įstatymas neveikia, jei nėra sukurtos priemonės, kuriomis jis įgyvendinamas, tad domėjomės, kas nuveikta ir kas planuojama padaryti, kad Lietuvoje nebeliktų skriaudžiamų vaikų.

Kas jau padaryta?

10-yje savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veikla organizuojama visą parą. Aišku, tai nėra daug, tačiau Linas Kukuraitis, socialinių reikalų ir darbo ministras tikisi, kad 2018 m. sausio 1 d. tą užtikrins visos savivaldybės. Parengtas grėsmių vaiko sveikatai ir gyvybei nustatymo bei privalomo vaiko paėmimo iš šeimos aprašas. Vyksta tarpžinybiniai trijų ministerijų – Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos – susitarimai dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo. Tobulinamas LR Generalinės prokuratūros, SADM ir Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bendradarbiavimas. Nuo rugsėjo 1 d. kiekvienoje savivaldybėje bus įvestas koordinatoriaus etatas. Šis specialistas bus atsakingas už sklandų kelių institucijų darbą, taip pat atkreips dėmesį į sistemos funkcionavimo spragas.

Vis daugiau šeimų atsiliepia į kvietimą tapti laikinaisiais globėjais – tokiais, kurie būtų pasirengę priimti vaikus, atvežtus bet kuriuo paros metu. Pasak SADM Vaikų skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Pabedinskienės, socialinis globėjas į savo šeimą priima iki trijų atskirtų nuo savo biologinės šeimos vaikų, išskyrus tuos atvejus, kai neišskiriami broliai ar seserys, ir šiais vaikais rūpinasi iki tol, kol jie galės grįžti į savo biologinę šeimą arba jiems bus surasta nuolatinių globėjų (įtėvių) šeima. Rekomenduojama, kad socialinio globėjo šeimoje toks vaikas būtų prižiūrimas ne ilgiau kaip vienus metus.

Šiuo metu kiekviena savivaldybė budinčių globėjų veiklą organizuoja individualiai, atsižvelgdama į poreikius, turimus žmogiškuosius išteklius bei paslaugas, reikalingas budinčių globėjų veiklai užtikrinti. Globėjams keliami nemenki reikalavimai, jie turi būti gavę teigiamą išvadą iš atestuotų socialinių darbuotojų pagal Globėjų ir įtėvių konsultavimo ir mokymo programą. Atsakomybės daug, o atlyginimas nėra didelis, tad kai kurios savivaldybės skundžiasi, kad norinčių tapti globėjais nėra daug. Šioje srityje pirmauja Kaunas, jau sukūręs visą globėjų tinklą. Pasak ministro L. Kukuraičio, globėjų apmokėjimą lemia konkrečios savivaldybės sprendimai, tad viskas rankose tų, kuriems tikrai rūpi vaikai.

Sociologinio tyrimo „Lietuvos gyventojų požiūris į įvaikinimą ir globą“ rezultatai atskleidė, jog tik 0,3 proc. apklaustųjų šiuo metu globoja vaikus, 8,6 proc. apie tai galvoja. 91,1proc. apklaustųjų nėra svarstę vaiko globos galimybės. Kas antram Lietuvos gyventojui (globos atveju šiek tiek mažiau – 45%) pagrindinė priežastis, lemianti apsisprendimą globoti ar įvaikinti vaiką, būtų giminystės ryšys su juo. Ne mažiau svarbiais veiksniais tiek globos, tiek įvaikinimo atveju būtų negalėjimas susilaukti vaikų bei noras padėti. Pastarasis labiau akcentuotas gyventojų globos atveju. Didesnė finansinė parama bei socialinės garantijos taip pat labiau skatintų įvaikinimą bei vaikų globą (rūpybą).

Naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas – kitos kokybės vaikų apsauga

Birželio 27 d. Socialinių apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žiniasklaidos atstovams pristatė naująjį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, pavadinęs jį visiškai kitos kokybės vaiko teisių apsauga. Šiam įstatymui pritarė Vyriausybė, tikimasi, kad iki sausio 1-osios d. jį palaimins ir Seimas. Įstatymo pagrindinės ašys – vaiko teisių apsaugos tarnybų centralizavimas, tapžinybiniai trijų ministerijų – Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos – susitarimai dėl bendro veiksmų koordinavimo nacionaliniu bei savivaldos lygmenimis.

Atsakydamas į klausimą, kodėl reikia centralizuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą, ministras teigė, jog, išanalizavus savivaldybių patirtį, pastebėta, kad vadovaujamasi skirtingomis taisyklėmis ir tvarka. Kilus vaiko saugumo grėsmei iki šiol buvo vadovautasi tik rekomendaciniu vaiko paėmimo iš šeimos tvarkos aprašu, kuris labai išbalansavo visą tvarką.

Naujame įstatyme atsiranda atvejo vadyba, kai įvertinama vaikui gresianti grėsmė. Kilus 1-ojo lygio grėsmei teritorinė Vaiko teisių apsaugos tarnyba ne ilgiau kaip per tris dienas inicijuoja vaiko atvejo tyrimą. Nustatomas šeimos rizikos lygio ir pagalbos planas, šeimai iki 12 mėnesių kompleksiškai teikiama pagalba. Antrojo grėsmės lygio atveju vaikas skubiai – tą pačią dieną – paimamas iš šeimos, paskiriamas atvejo vadybininkas, atvyksta mobili komanda, įvertinamas šeimos rizikos lygis, teikiama kompleksinė pagalba. Ir tik išnaudojus visas įmanomas pagalbos priemones ir įsitikinus, jog vaikui toliau gyventi šeimoje nesaugu, Vaiko teisių apsaugos tarnyba imasi veiksmų dėl jo globos. Pastebėta, kad jei šeimai padedama artimiausiomis savaitėmis, vaikas daugeliu atveju grįžta į biologinę šeimą, tad darbui su tėvais bus skiriamas didžiulis dėmesys.

Centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą tikimasi efektyvesnio darbo organizavimo, vienodos privalomos metodikos, bus užtikrinamas Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbas visą parą, švenčių ir poilsio dienomis. Bus keliami aukštesni reikalavimai specialistų kvalifikacijai, didinama jų kontrolė.

Šioms priemonėms įgyvendinti SAM yra numačiusi papildomus 143 etatus, skirtus Vaiko teisių apsaugos tarnybai bei 200 papildomų socialinių darbuotojų savivaldybėse. Valstybei tai kainuotų 7 mln. eurų.

Pastebėjus smurtą prieš vaiką numatomas privalomas reikalavimas pranešti apie tai vaiko teisių specialistams, policijai. Tai būtų privaloma visoms su vaiku dirbančioms institucijoms, o visuomenė būtų tik raginama netylėti. Įstatymu įpareigojus visuomenę pranešti apie smurtą prieš vaikus, iškiltų atsakomybės klausimas, tad Seimas turėtų apsispręsti, kokią nuostatą palikti įstatyme.

RASA BAŠKIENĖ