Moralinis auklėjimas.
Moralinis auklėjimas galimas tik tada, kai prasideda moralinis gyvenimas, kuris pasireiškia tuo, kad žmogaus „aš“ valdo savo žemesniųjų galių veiklą. Būtybė, galinti pasakyti „aš“, yra pasaulis sau pačiam, t. y. atskiras pasaulis.
Vaikas, kurio mąstymas yra vaizdinis – emocinis, dar nesugeba atskirti minties nuo veiksmo. Vaikui mintis yra veiksmas. Vaikas dar negali abstrakčiai, t. y. atsiejančiai mąstyti. Jis mąsto ir kartu veikia. Todėl iki tam tikro amžiaus elgesio taisyklės, kurios suaugusiems yra prasmingos, vaikams yra beprasmės. Dar ir paauglystėje, o kartais ir vėlesniame amžiuje būna: padarai, o tik vėliau suvoki ką esi padaręs. Dygstantys „protiniai“ dantys reiškia, kad vaikas jau gali mąstyti abstrakčiai. Tačiau abstraktus mąstymas, kuris ir padaro įmanomą moralinį, o kartu dvasingą gyvenimą, vystosi visą žmogaus gyvenimą. Tik tada, kai žmogus gali atskirti mintį nuo veiksmo, galima iš jo tikėtis ar reikalauti atsakingumo, tik tada galima kalbėti apie vidinį arba moralinį žmogaus gyvenimą, kuris ir yra dvasingumas.
Priekinė smegenų dalis – keturios kaktos sritys – yra ypač svarbios vidiniam pokalbiui, kuris kontroliuoja žmogaus elgesį ir planavimą. Priekinė smegenų dalis yra sujungta su Broko zona (dažniausiai esančia kairiajame pusrutulyje), kuri valdo kalbos motoriką, dėmesio sutelkimą, motorinį aktyvumą ir sugebėjimą mąstyti prieš veikiant. Pasak A. R. Lurijos (Luria), Broko centras perveda mintis į kalbą ir atsako už vidinį pokalbį.
Kai vaikas pradeda kalbėti, jis mąsto išorinės kalbos pagalba. Tai tęsiasi maždaug iki 7 metų. Vidinė kalba beveik nesivysto iki 7 metų. Todėl vaikai tiesiogine to žodžio prasme galvoja garsiai, kitaip sakant, išoriškai. Esu įsitikinusi, kad tokio amžiaus vaikai, – rašo Karla Hannaford, – dažnai savęs klausia: gal suaugusieji visai nemąsto, nes jie taip dažnai tyli. Išorinės kalbos, t. y. girdėti savo mintis, poreikis yra toks didelis, kad vaikai nesugeba tyliai skaityti. Kiekvienas vaikas klasėje gali garsiai skaityti kartu su kitais vaikais arba kažką pasakoti, nesirūpindamas klasės draugais.
Kaktinė smegenų dalis vystosi vėliau už kitas. Intensyvus kaktinės smegenų dalies vystymasis prasideda apie aštuntus metus. Tobulindamas savo kalbą vaikas pavidalus pradeda susieti ne su verbaliniu, bet su vidiniu garsu, o vidinę kalbą panaudoti savo veiksmų ir elgesio kontrolei. Kartu tai yra abstraktaus – loginio mąstymo vystymasis. Vidinė kalba kontroliuoja moralinį – socialinį elgesį ir leidžia žmogui apmąstyti savo elgesio pasekmes, prieš atliekant veiksmą.
Kaip rodo tyrimai, dėmesio nesukaupiančių ir hiperaktyvių vaikų, šios smegenų dalys yra mažiau išvystytos. Šiai negaliai taip pat būdingas nuolatinis išorinis plepėjimas, rodantis į nepakankamą vidinės kalbos, kuri ir kontroliuoja moralinį – socialinį elgesį, išvystymą.
Tačiau moralinis gyvenimas gali prasidėti tik formuojantis operaciniam mąstymui, kai smegenų veikla atsiskiria nuo fizinės veiklos. Iki to laiko mes taip pat auklėjame savo vaikus morališkai, tačiau ne žodžiais ir taisyklėmis, kurios suaugusiems yra prasmingos, o vaikui, kol jis dar negali abstrakčiai mąstyti, nieko nereiškiančios. Iki to laiko vaikus mes auklėjame, žinome tai ar nežinome, savo pavyzdžiu. Iki ketverių metų vaikai 95 % to, ką jiems sako tėvai, suvokia ne žodžiais, ne logika, bet emocijomis, – jausdami tai, kas yra mūsų viduje. Vaikų prigimtis verčia juos sekti tėvų ir mokytojų pavyzdžiu, kurį jie jaučia ir mato. Todėl vienintelis būdas vaiką padaryti geresniu – tai parodyti jam geresnį pavyzdį.
Straipsnių ciklo „Vaiko vystymasis ir religinis bei moralinis auklėjimas“ išvados:
1. Vaiko pradžios, nėštumo, kūdikystės ir vaikystės nuvertinimas yra dėsningas, bet gana žalingas materialistinės pasaulėvokos pasireiškimas: to, kas nematoma, nėra arba tai visai nesvarbu.
2. Pagrindinė pedagogikos ir auklėjimo nesėkmių priežastis yra neatitikimas tarp Kūrėjo numatyto vaiko vystymosi plano bei iš to išplaukiančių vaiko poreikių ir tarp formalių, sistemai tarnaujančių programų bei nepamatuotų tėvų lūkesčių. Kūrėjo numatyta vaiko vystymosi programa, vaiko poreikiai, tėvų lūkesčiai ir pedagogikos programos yra kaip gulbė, lydeka ir vėžys Krylovo pasakėčioje, traukiantys vežimą kiekvienas į savo pusę.
3. Kūrėjas neplanuoja nesugebančių mokytis (nemokių) vaikų, tačiau Kūrėjo planų išsipildymas priklauso nuo suaugusiųjų, į kurių rankas patenka gimęs, augantis ir besimokantis vaikas.
Literatūra:
1. Ferucci P. Vaikai mus moko. Kaunas, 1999.
2. Hannaford K. Mudroje dviženije. My učimsia ne toljko golovoj. izd. Voschoždenije, 1998.
3. Harrison S. Sčastlivyj rebionok. Izd. “Sofija”, 2005.
4. Kerroll Li Touber Džen Dieti indigo. Izd. “Sofija”, 2003.
5. Luria A. R. Language and Cognition. NY: Wiley, 1981.
6. Montessori M. Vaikystės paslaptis, V., 1998.
7. Nikitin B. P. Nikitina L. A. Naši dieti. Sankt-Peterburg, 1992.
8. Pearce Joseph Chilton Magical Child. Penguin Books, New York, 1992.
9. Žarskus A. Aš iki gimimo. 2-as papildytas leidimas, Kaunas, 2005.
10. Žarskus A. Gimimo slėpinys. Kaunas, 2004.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą