Vaiko teisių gynėjai: stabdyti smurtą prieš vaikus galime vienu savo skambučiu

Praėjusiais metais beveik 3000 vaikų galimai patyrė smurtą, tačiau realus smurtą patiriančių vaikų skaičius gali būti gerokai didesnis. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas vaikų gyvenime dalyvaujantis žmogus gali padėti apsaugoti juos nuo visų rūšių smurto.

Tad visais atvejais, kai kyla įtarimų, kad vaikas patiria smurtą ar kitaip buvo pažeistos jo teisės, reikėtų skambinti nemokama Vaiko teisių linija nr. 8 800 10 800.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, nuo vaiko teisių apsaugos sistemos reformos praėjo jau 5 metai, yra plečiamas paslaugų spektras, didinamas jų prieinamumas, greitėja reagavimas į įvykius, tad kasmet pavyksta padėti vis didesniam skaičiui vaikų ir institucijos toliau dės visas įmanomas pastangas, kad padėtų kiekvienam.

Vis tik realiam pokyčiui reikia ne tik institucijų bendro darbo, tam yra būtinas pokytis visuomenėje ir drąsa jį priimti.

„Nulinė tolerancija smurtui, o ypač smurtui prieš vaikus, turėtų būti mūsų visų pagrindinis prioritetas ir siekis. Pranešti apie patiriamą bet kokios formos smurtą ir paprašyti pagalbos – ne silpnumo, o stiprybės bruožas.

Sureaguoti į nukentėjusiojo prašymą padėti ir mokytis atpažinti nuo smurto kenčiančius – kiekvieno sąmoningo, atsakingo ir pilietiško žmogaus pareiga“, – sako ministrė.

Šiandieninė suaugusiųjų karta vis dar mena savo pačių vaikystės patirtis, kai smurtas buvo norma. Nuostatų keitimui ir realiam pokyčiui reikia laiko, bet jau atėjo laikas pasakyti, kad tai nebegali tęstis.

Tad žmonės kviečiami susitelkti, mokytis pozityvaus elgesio su vaikais, netoleruoti bet kokio smurto ir padėti jį patiriantiems.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog siekiant atkreipti visuomenės dėmesį, paskatinti žmones nebūti abejingais ir padėti smurtą patiriantiems vaikams, buvo sukurta socialinė kampanija „Vaiko rytojaus nepalik rytojui“.

Šia kampanija bus primenama, kad padėti vaikui galime kiekvienas, o jeigu nežinome, kaip tą pagalbą suteikti, visuomet yra profesionalų, su kuriais galima pasitarti, išsakyti savo abejones, informuoti apie pagalbos poreikį.

„Vienas iš pagalbos būdų, pastebėjus galimą vaiko teisių pažeidimą ar prieš vaiką naudojamą smurtą –  skambinti nemokama Vaiko teisių linija ir pasitarti su vaiko teisių gynėjais arba pranešti apie įvykį.

Jeigu pastebime ženklus, kad mūsų aplinkoje esantis vaikas galimai patiria smurtą, būkime jam atidūs ir padėkime gauti reikiamą pagalbą. Būkime dėmesingi, skambinkime, klauskime, o jeigu žinome apie skriaudžiamą vaiką – praneškime vaiko teisių gynėjams.

Tik taip galime pasiekti, kad visi vaikai būtų apsaugoti nuo smurto“, – sako I. Skuodienė.

Šiek tiek daugiau nei keturis mėnesius veikianti Vaiko teisių linija jau sulaukė beveik 2 tūkst. skambučių, elektroninių laiškų ir paklausimų bendraujant tiesioginių pokalbių langelyje.

Vaiko teisių gynėjais pasitiki ir pasitarti nori ne tik tėvai, seneliai, mokytojai ar socialiniai darbuotojai, bet ir patys skambinantys vaikai. Tačiau šiandien vien skambinančių žmonių nepakanka, norint užtikrinti, kad gyventume nulinės tolerancijos smurtui visuomenėje.

Psichologė-psichoterapeutė doc. dr. Asta Adler primena, jog smurtas prieš vaikus palieka ilgalaikes psichologines pasekmes.

„Vaikai pradeda gyventi baimėje, atsiranda nepasitikėjimas savimi, tampa sunku susikoncentruoti bei patikėti tarpasmeniniais santykiais. Vaikai neretai nusivilia pasauliu, bet labiausiai savimi, todėl nuolat patiria gėdos jausmą bei mano, kad yra „sugadinti“.

Taip pat ilgalaikis smurtas, kuriam nėra užkirstas kelias, neretai veda link beširdiškumo bei įsitikinimo, kad tik agresija ir kitų žeminimas ar skaudinimas yra tinkamas būdas sunkumams spręsti.

Todėl laiku suteikta pagalba gali padėti neprarasti tikėjimo bei suteikti pagrindą ateityje, kuriant šiltus, pasitikėjimu grįstus santykius“, – sako doc. dr. A. Adler.