Alkoholiniam gėrimui ir nealkoholiniam jo atitikmeniui privalu turėti aiškiai atskiriamas pakuotes, kad pirkėjai nebūtų klaidinami ir per klaidą nenusipirktų alkoholinio gėrimo. Tačiau visiškai nesvarbu, kas įsigis nealkoholinį gėrimą, kuris imituoja alkoholį, – tai netrukdomi gali daryti ir vaikai. Kaip pastebi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistas, joks įstatymas tokių gėrimų pardavimo paprasčiausiai nereglamentuoja.
Visai neseniai vilniečiai galėjo pastebėti gatvėse pasirodžiusią reklamą, kuri skelbė: „O ką, jeigu nealkoholinis šampūnas?“ Tai „Vilniaus degtinės“ reklama, paskelbta kaip atsakas į draudimą gaminti ir platinti nealkoholinę trauktinę.
Kaip LRT.lt sako akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ rinkodaros direktorius Rytis Girčys, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) uždraudė gaminti „Čepkelių nealkoholinę netrauktinę“.
„Šiuo metu bandome komunikuoti su NTAKD ir ieškoti galimų sprendimų dėl to, kaip turėtume pakeisti mūsų gaminį, kad jis atitiktų NTAKD lūkesčius. Tačiau mes negauname aiškių ir konkrečių nurodymų ir paaiškinimų, kodėl mes esame vertinami visiškai kitaip nei nealkoholinis alus. Mums yra nesuprantamas toks NTAKD susirūpinimas būtent mūsų platinamu alkoholiniu gėrimu – rinkoje yra daugybė rūšių (ne)alkoholinio alaus, kurio abiejų rūšių pakuotės yra visiškai analogiškos mūsų pakuotėms“, – sako R. Girčys.
Jis priduria – daugeliu atveju nealkoholinio alaus reklamose informacija apie tai, jog jis yra nealkoholinis, pateikiama gerokai neaiškiau. Kaip sako R. Girčys, nealkoholinės trauktinės reklamoje netgi buvo akcentuojama: „Ir kurtiniui aišku, kad čia – nealkoholinė“.
„Tai buvo vienas iš pagrindinių reklamos šūkių. Todėl mums yra absoliučiai nesuprantama, kodėl NTAKD mus vertina visiškai kitaip nei nealkoholinį alų“, – LRT.lt sako R. Girčys.
Alaus gamintojai taiko kitokią praktiką
NTAKD Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus laikinai skyriaus vedėjo pareigas einantis Juozas Abramavičius LRT.lt paaiškina, kad problema kyla ne dėl paties gaminio – nealkoholinės trauktinės, – bet dėl jo pakuotės.
Kaip sako specialistas, departamento vertinimu, per tai, kaip nealkoholinis gėrimas buvo pateiktas, galimai buvo reklamuojamas įmonės gaminamas alkoholinis gėrimas.
„Jeigu vieną šalia kito pastatytume tiek alkoholinį, tiek nealkoholinį gėrimą, kuris buvo reklamuotas, pamatytume, kad jie iš esmės vienas nuo kito niekuo nesiskiria. Būtent siekiant vengti galimo vartotojų suklaidinimo, departamentas ir davė tą nurodymą ne nutraukti gamybą paties produkto, bet būtent tokio produkto, koks jis buvo“, – sako J. Abramavičius.
Paklaustas apie praktiką, taikomą alaus gamintojams, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad neretai alaus gamintojai savo nealkoholinę produkciją pasirenka įregistruoti kaip prekės ženklą. Taigi alaus gamintojo prekės ženklas su prierašu „nealkoholinis“ tampa nauju prekės ženklu, kuris įregistruojamas atskirai nealkoholinių gėrimų kategorijoje.
„Departamentas iš principo jokių pretenzijų neturi ir negali turėti. Tai yra nealkoholinio gėrimo prekinis ženklas. Iš kitos pusės, kas liečia kitus nealkoholinius gėrimus, […] tai departamentas jau yra atlikęs tyrimus ir yra taikytos ekonominės sankcijos už panašius pažeidimus. Tiesiog įmonė galimus pažeidimus šalino, tas produktas toliau yra rinkoje“, – analogišką pavyzdį pateikia J. Abramavičius.
Jis priduria – vis dėlto departamentas kiekvieną atvejį vertina individualiai: atliekamas tyrimas, įvertinama, ar pirkėjai nėra klaidinami, ar nėra tapatumo su alkoholiniais gėrimais ir kt.
Gėrimai vertinami vienodai, neatsižvelgiant į jų stiprumą
Konkrečiai „Čepkelių nealkoholinės netraukinės“ atveju, sako J. Abramavičius, prekės ženklo įregistravimas situacijos nepakeistų: „Pats vizualinis produktas, gaminamas produktas yra visiškai tapatus, tik parašyta, kad tai yra „nealkoholinė netrauktinė“. Tai pažeidimo sudėties nepanaikintų. Reikėtų keisti pačią gaminio išvaizdą, ženklinimą, kad jis būtų tikrai matomas ir būtų atskiriama, kad tai – nealkoholinis gėrimas.“
Specialisto aiškinimu, nealkoholinio gėrimo pakuotė gali pasižymėti sutampančiais elementais, tačiau kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai: „Iš esmės vertinama, ar įmanoma, pastačius gėrimus vieną šalia kito, matyti aiškią atskirtį, kuris gėrimas yra nealkoholinis, o kuris – alkoholinis.“
J. Abramavičiaus teigimu, nėra skirtumo, ar vertinamas stiprusis gėrimas, kaip alkoholinė ir nealkoholinė trauktinė, ar silpnasis gėrimas, pavyzdžiui, alus, vynas ar sidras. Bet kuriuo atveju pakuotėms taikomi vienodi reikalavimai.
Tėvams kliūva, bet teisės aktai niekaip nereglamentuoja
Tiesa, nors pakuotėms ir taikomi griežti reikalavimai, daug atlaidžiau žiūrima į tai, kas šiuos gėrimus gali įsigyti. Kaip J. Abramavičius tvirtina LRT.lt, pagal teisinį reglamentavimą nealkoholinius gėrimus gali įsigyti ir nepilnamečiai asmenys, taigi į šį sąrašą patenka ir tokie gėrimai, kaip nealkoholinis alus, nealkoholinis sidras ar kiti panašūs gėrimai.
„Departamentas ne kartą yra sulaukęs tėvų klausimų, nusiskundimų, todėl yra išsiuntęs rekomendacijas mažmeninės prekybos vietoms, kad jos savo vidinės tvarkos taisyklėse apsvarstytų galimybę tų nealkoholinių gėrimų, kurie imituoja alkoholinius gėrimus, neparduoti nepilnamečiams asmenims“, – sako J. Abramavičius.
Alkoholio kontrolės įstatymas nereglamentuoja tokių gėrimų, nes jie nėra alkoholiniai. Tačiau nuo lapkričio 1-osios įsigaliosiantis draudimas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams Lietuvoje gaminti ar parduoti maisto produktus, žaislus ir kitas prekes, skirtas vaikams ir paaugliams, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ar jų tarą, šių gėrimų pardavimo taip pat nereglamentuoja.
„Iš principo tai yra nealkoholiniai gėrimai. Jie turbūt yra prilyginami maisto produktams, gaiviesiems gėrimams. Tik dėl socialinio atsakingumo kai kurios mažmeninės prekybos vietos, atsižvelgdamos į departamento rekomendacijas, ėmėsi papildomų veiksmų“, – sako specialistas.
Kaip paaiškina J. Abramavičius, alkoholiniu gėrimu, remiantis Alkoholio kontrolės įstatymu, yra laikomas tas gėrimas, kuriame alkoholio koncentracija viršija 1,2 proc. Dėl šios priežasties gaiviuoju gėrimu laikoma ir naminė gira, ant kurios pakuotės kartais nurodoma alkoholio koncentracija.
Prekybininkai rekomendacijų tvirtina negavę
Savo ruožtu dauguma LRT.lt kalbintų mažmeninės prekybos tinklų teigia rekomendacijų iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento negavę, todėl gėrimus parduodantys taip, kaip tai numato teisės aktai.
Kaip teigia „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė, bendrovė užtikrina, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduodami asmenims, jaunesniems nei 20 metų. „Kadangi gėrimams, iš kurių pašalintas alkoholis, tokie draudimai nėra taikomi, jais prekiaujame be amžiaus limito“, – priduria R. Aukštuolytė.
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė taip pat teigia, kad jų prekybos tinkle kasininkai-pardavėjai, kilus abejonėms dėl pirkėjo amžiaus, tai tikrina, prašydami pateikti asmens tapatybės dokumentą. Vis dėlto tai netaikoma nealkoholiniam alui ar kitiems panašiems gėrimams.
„Nealkoholinių gėrimų, tokių, kaip nealkoholinis vynas, alus, pardavimo skirtingo amžiaus pirkėjams įstatymai neriboja. Ar asmenys iki 20 metų amžiaus ieškos, pirks ir išmėgins šiuos gėrimus, pirmiausia, priklauso nuo požiūrio į jų vartojimą šeimoje, artimiausioje aplinkoje. Prekybininkai neturi galimybių tam daryti įtakos, tad ir neturi teisės riboti gyventojų pasirinkimo“, – nurodo R. Keršienė.
„Iki“, anot bendrovės komunikacijos vadovės Indrės Baltrušaitienės, taip pat griežtai laikosi šalyje galiojančių įstatymų, tačiau joks įstatymas nereglamentuoja nealkoholinių gėrimų pardavimo.
„Alkoholiniai gėrimai mūsų prekybos tinkle parduodami pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus, t. y. tik asmenims nuo 20 metų. Kilus abejonėms, ar asmuo nėra jaunesnis, mūsų kasininkai-pardavėjai visuomet paprašo pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Kalbant apie nealkoholinius gėrimus, jų pardavimas nėra ribojamas pagal amžių“, – nurodo I. Baltrušaitienė.
„Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta taip pat teigia, kad jų prekybos tinklas laikosi nustatytos tvarkos, tačiau bendrovės viduje vyksta diskusijos ir dėl vidinių taisyklių: „Nealkoholiniais gėrimais prekiaujame taip, kaip numatyta įstatyme, tačiau atsižvelgdami į rekomendacijas ir šios temos aktualumą, įmonės viduje diskutuojame apie galimybes ateityje taikyti papildomas priemones.“
Problemos neįžvelgia – siūlo dėmesį kreipti į pakuotes
LRT.lt kalbintos Seimo Sveikatos komiteto narės problemos tame, kad nepilnamečiai gali įsigyti alkoholį imituojančių nealkoholinių gėrimų, taip pat neįžvelgė.
Paklausta apie tai, kad nuo lapkričio 1-osios įsigaliosiantis vadinamasis „vaikiško“ šampano draudimas taip pat apeis nealkoholinį alų ir panašius gėrimus, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, pastarojo draudimo iniciatorė Asta Kubilienė teigia, kad nereikėtų painioti dviejų skirtingų dalykų.
„Nelabai suprantu, kodėl jūs tas temas suplakate. Tai visai skirtingi dalykai. […] Aš manau, kad vaikiškas šampanas yra būdas mokyti vaikus vartoti alkoholį. Jeigu mes kalbame apie tas pačias pakuotes, jeigu teisingai supratau, pavyzdžiui, alkoholinį alų ir nealkoholinį, o pakuotė tapati, tai iš tikrųjų, kiek žinau, NTAKD aiškina, kad tai yra reklamos pažeidimai“, – LRT.lt tvirtina Seimo narė.
Ji sutinka, kad nealkoholinių gėrimų, kurie imituoja alkoholinius gėrimus, pardavimas nepilnamečiams gali būti vertinamas kaip spraga: „Manau, kad mintis čia tikriausiai yra ta, kad iš tikrųjų suvienodinant pakuotes tarsi jie [nepilnamečiai] ir apgaudinėjami, ir pratinami pirkti tą alkoholinį gėrimą. Iš pradžių jis perka tokią pat pakuotę nealkoholinio gėrimo, o paskui, kai galės, galės pirkti ir tą alkoholinį. Iš tikrųjų manau, kad čia, ko gero, bus spraga, bet nenorėčiau komentuoti labai smulkiai, nes pirmiausia norėčiau įsigilinti į Reklamos įstatymą.“
A. Kubilienė priduria, kad jau dabar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas gali bausti bendroves, kurių pakuotės gali klaidinti vartotojus.
Pasitikslinus, ar problema nėra tai, kad nealkoholinius gėrimus, kurie imituoja alkoholį, jau dabar gali įsigyti 20 metų nesulaukę asmenys, Seimo narė teigia matanti tik pratinimo grėsmę.
„Jeigu gėrimas yra be alkoholio, tai jis yra be alkoholio. Mes tikriausiai kalbame apie tą nuodingą medžiagą – alkoholį. Ar jūs kitaip manote? Aš matau tik pratinimą – galbūt prie skonio, pakuotės ir kt. Pramonė nori auginti sau vartotoją“, – sako A. Kubilienė.
To paties komiteto narė, parlamentarė Aušrinė Armonaitė taip pat teigia problemos neįžvelgianti. Anot jos, nežinia, ar nepilnamečiai iš tiesų tokius nealkoholinius gėrimus perka.
„Ne visai matau problemą. Nežinau, ar nepilnamečiai yra labai dideli to nealkoholinio alaus vartotojai. Man neteko girdėti, kad tai yra kažkokia problema. Man atrodo, jeigu nėra problemos, tai gal jos geriau ir nereikėtų spręsti, nes tie sprendimai kartais sukuria naujas problemas“, – tvirtina Seimo narė.
A. Armonaitės vertinimu, kaip tik gerai yra tai, kad žmonės renkasi vartoti nealkoholinius produktus vietoje alkoholinių.
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą