Klausimas: Norėjau patarimo ar žinių dėl mano sūnaus elgesio pasikeitimo. Jis dabar 4 metų, eina į darželį nuo 2 metų ir šiais metais prasidėjo problemos. Kiekvieną rytą verkia vaikas, kai reikia eiti į darželį, ar tai normalu? Visada iš darželio, pasiimant, vaiko apatiniai būna truputi pridergti, namie tokių problemų niekada neturime. Gal jūs galite patarti ar kažkur nukreipti, nes mes nežinome ką bedaryt.
Komentuoja psichologė Dovilė Japertienė
Iš Jūsų laiško supratau, kad Jūsų sūnus jau du metus lanko vaikų darželį ir yra pripratęs prie jo, tačiau paskutiniu metu pastebėjote elgesio pasikeitimus: ryte jis verkia ir nenori eiti į darželį, pasiėmus pamatote, kad jo kelnaitės būna išteptos. Jaučiu Jūsų rūpestį, tikriausiai kiekvienai mamai taptų neramu dėl tokio vaiko elgesio pasikeitimo. Iš Jūsų suteiktos pirminės informacijos sunku spręsti kokie įvykiai galėjo taip įtakoti vaiko savijautą, tikėtina kad tai gali būti susiję su pokyčiais jo artimoje aplinkoje, patirtais stipriais išgyvenimais. Kaip tai gali pasireikšti?
Dažnai vaikai, susidūrę su naujomis situacijomis, išgyvendami stiprius jausmus, negalėdami paaiškinti jų ir nupasakoti kas jiems vyksta, savo nerimą, įtampas, sunkius išgyvenimus parodo pasikeitusiu elgesiu, nuotaikomis, kūno simptomais: padidėjusi baimė, irzlumas, vengimas tam tikrų vietų ar situacijų, nebenorėjimas užsiimti ta veikla, kurią iki šiol mėgo, bijojimas pasilikti vienas kambaryje, greitai užsiplieskiantis pyktis dėl keisčiausių smulkmenų. Vaiko elgesys gali regresuoti, t.y. ką jis jau mokėjo ir gebėjo atlikti, pavyzdžiui pasiprašyti į tualetą, valgyti su įrankiais, nebečiulpti čiulptuko ar piršto, staiga užsimiršta, lyg vaikas taptų pusmečiu ar metais jaunesniu. Mums, kaip suaugusiems, reikšmingais neatrodantys įvykiai, veiksmai, vaikui gali sukelti labai stiprius ir individualius išgyvenimus, kartais pasireiškiančiais patologiniais pokyčiais bei ligomis kaip pvz. nežinia iš kur atsiradęs skausmas , pykinimas, silpnumas, temperatūros pakilimas. Taip vaikas tėvams netiesiogiai praneša apie savo išgyvenamus sunkumus.
Kodėl tėvams dažnai sunku pastebėti, nustatyti vaiko elgesio pasikeitimo priežastis? Vaikas iki mokyklinio amžiaus, t. y. kada jis pradeda pilnais žodžiais įvardinti savo norus, išreikšti suprantamai mintis, negali mums pasakyti tiksliai ko jis išsigando, kas jį įskaudino ar nuvylė. Tėvams dažnai sunku sužinoti ar pajausti kokia jo nenorų priežastis ir jie gali būti linkę neįvertinti ar nuvertinti iš vaiko gautą informaciją, ja nepatikėti. Šiame raidos tarpsnyje vaiko išgyvenimas ar patirtas emocinis sukrėtimas gali būti susietas tiek su tiesioginiais įvykiais, su kuriais susiduria pirmą kartą savo gyvenime ir nežino kaip su jais tvarkytis, tokiais kaip darželio auklėtojos, šeimininkutės pasikeitimas, naujo vaiko atėjimas į grupę, naujų reikalavimų ar taisyklių gavimas. Bei su fantazijų ir įsivaizduojamo pasaulio iššūkiais ir sunkumais, kaip pavyzdžiui, suaugusio žmogaus išsakytas pagąsdinimas, kuris jam atrodo tik kaip šmaikštus juokas, vaiko gali būti suprastas kaip tiesioginė grėsmė ir sukelti baimę. Vaiko gąsdinimas, kad nesusitvarkius daiktų, ateis „nykštukas, baubas, maumas“ juos paims ar jį nubaus, gali jautresnį vaiką paveikti tiesiogiai, sukeldamas neigiamas pasekmes – jis gali pradėti bijoti eiti į tamsų kambarį, miegoti neužgesinus šviesos ir taip toliau. Vaikas šioje situacijoje gali įsivaizduojamą „nykštuką“ priimti kaip realiai egzistuojančią būtybę, besikėsinantį į jo žaislus ir į jį patį.
Geriausia pagalba vaikui – pabandyti kiek galima daugiau sužinoti apie jam grėsmę ar nerimą keliančią situaciją, pasiklausti kitų suaugusių kas pasikeitė vaiko artimiausioje aplinkoje, kas jį galėjo išgąsdinti, sukelti nerimą.
Jūsų atveju gal būt tai susiję su darželio grupės ypatumais ar pasikeitimais: ar pasikeitė auklėtojos, iškilo vaikų tarpusavio bendravimo, elgesio sunkumų, atsiradę nauji reikalavimai ? O gal būt pokyčiai vyksta Jūsų namuose, kurie taip pat gali kelti vaikui naujus klausimus, įtampas, reikalavimus, neužtikrintumą. Be viso reikėtų neatmesti ir somatinių ligų simptomų.
Siūlyčiau kreiptis į grupės auklėtoją, darželio personalą ir pasiklausti apie esamą situaciją, esant poreikiui – prašyti auklėtojos, darželio psichologės pagalbos sprendžiant vaikų tarpusavio santykius, galimus konfliktus, naujus iššūkius. Jei pasikeitimų esama jūsų šeimoje kaip pvz. nauji namai, brolio ar sesės gimimas, skyrybos, netektis, siūlyčiau Jums kreiptis konsultacijos pas psichologą, kur kartu išsamiai aptarę susiklosčiusią situaciją galėtumėte rasti atsakymus kaip padėti savo sūnui.
Linkiu Jums atrasti tinkamus sprendimus,
Psichologė Dovilė Japertienė | pazinimoslenis.lt
Informacijos šaltinis: http://psichika.eu
Palikti komentarą