Paprasti monitoriai išties skleidžia labai žemas bangas, tačiau jų poveikis ne galingesnis negu bet kurio buitinio prietaiso (beje, kur kas mažesnis nei televizoriaus).
Be to, monitorius yra rentgeno, infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių šaltinis.
Pirmųjų sklaida daug mažesnė už natūralų radiacinį foną, kitų dviejų (infraraudonųjų ir ultravioletinių) – niekingai menka, palyginti su elektros lempučių poveikiu.
Monitoriai, pagaminti prieš penkiolika metų, patys pavojingiausi, tačiau juos paprasta „nukenksminti“ pritaisius apsauginį ekraną.
Šiuolaikiniai aukštos kokybės monitoriai jau turi rimtą apsaugą.
Didžiausią žalą kompiuteris daro vaikų akims.
Oftalmologai pataria mažiesiems iki 5-erių metų prie kompiuterio sėdėti ne daugiau kaip 20 minučių per dieną, vyresniems ikimokyklinukams – iki pusvalandžio.
Kompiuteris – tai tik pramogavimo įrankis, todėl jis nėra būtinas.
Visiškai ne.
Kompiuteris gali tapti universaliu pagalbininku: ir patyrusiu logopedu, ir kantriu repetitoriumi, ir rašomąja mašinėle, ir žaidimų draugu, ir vertingos informacijos perdavimo bei saugojimo priemone.
Kompiuterio ekrane atgyja visokiausios vaiko fantazijos.
Taip pat atgyja ir jį supančio pasaulio daiktai, skaičiai bei raidės.
Kompiuterio žaidimai sudaryti taip, kad vaikas gali ne tik įsivaizduoti vieninę sąvoką arba konkrečią situaciją, bet ir gauti bendrą visų panašių daiktų arba situacijų sampratą.
Vaikams gana anksti atsiranda svarbiausios mąstymo operacijos – apibendrinimas ir klasifikacija, kurios, taikant standartinį mokymą, pradeda formuotis tik apie 6-7 metus.
Ką gero vaikui duoda kompiuteris?
* Padeda suvokti schemas, žodžius, palyginimus. mąstyti abstrakčiai.
* Moko vaiką
Prisiminkite amžinus sunkumus mokant vaikus skaičiuoti ir be garso skaityti: mažyliai vis tiek skaito pašnibždomis, o skaičiuodami lenkia pirštukus. Kompiuteris padeda įveikti šią problemą jau 4-5 metukų vaikams.
* Gerina atmintį ir dėmesingumą.
Tai atitinka vaiko psichinės raidos dėsningumus: mažyliai įsimena tik ryškius įvykius ir detales, o kompiuteris kaip tik pateikia informaciją įdomiau, ryškiau ir reikšmingiau.
Tai pagreitina įsiminimą ir daro jį prasmingesnį, ilgalaikiškesnį. koordinuoja bendrą galvos smegenų regėjimo ir motorikos analizatorių veiklą.
* Kompiuterio žaidimai
Tėvai dažnai skundžiasi savo atžalų nerangumu.
Kai kurie net į šeštus metus įžengę mažyliai painioja sąvokas „dešinė“ ir kairė“. Kodėl gi būtent kompiuteris padeda vaikui susigaudyti?
Todėl, kad žaisdami bet kokį žaidimą, ar patį paprasčiausią, ar sudėtingiausią, vaikai priversti spausti tam tikrus klavišus, o tai treniruoja mažuosius rankos raumenis.
Rankos judesius galima derinti su judesiais ekrane. Tokiu būdu visiškai natūraliai tobulėja regėjimo-motorinė koordinacija.
Kaip sunku priprašyti vaiką atsisėsti ir pasimokyti! Tačiau kompiuteris – patrauklus žaislas.
Susidomėjimas, kurį jis sukelia, ugdo vaiko pažinimo motyvaciją, tobulina nevalingą atmintį bei dėmesį. Toks vaiko parengimas mokyklai teikia jam malonumo.
Tėvams, nusprendusiems supažindinti mažylį su kompiuteriu, dera nepamiršti aukso vidurio taisyklės.
Kad ir kiek dorybių turėtų kompiuterio žaidimai, jie neugdo tikro, nuoširdaus bendravimo įgūdžių.
Tai ypač atmintina tėvams, auginantiems drovius ir uždaro būdo vaikus: kompiuteris leidžia persikelti į kitą pasaulį, kurį traukia pamatyti, kuriame smagu pažaisti. Tačiau vaikas vis dažniau nusigręžia nuo realios erdvės.
Parengė Vilma Klumbienė
Palikti komentarą