Karščiuojantį metų ir trijų mėnesių anūką į Alytaus ligoninę atvežusi močiutė sutriko, kai pirmiausia jai buvo liepta už pagalbą susimokėti. Ligoninės atstovo išaiškinimu, jeigu pacientas atvyksta poliklinikos, kurioje yra užsiregistravęs, darbo metu į kitą gydymo įstaigą ir paaiškėja, kad jam reikalinga pagalba nebuvo būtinoji, mokėti teks.
Susimokėti už skubiąją pagalbą priimamajame prašo antrą kartą?
Šiuo metu su vyru ir sūnumi Estijoje gyvenanti Viktorija rugsėjo pabaigoje jį atvežė pasisvečiuoti pas močiutę Alytuje. Vieną naktį ši pajuto, kad anūkas karščiuoja, nusprendė nedelsti ir iškvietė greitąją pagalbą, kuri juos abu nugabeno į I priėmimo skyrių.
„Net nespėjus papasakoti, kuo skundžiasi, buvo pareikšta, kad už apžiūrą reikės mokėti pinigus. Klausimas: vos vienų metų kūdikis su aukšta temperatūra, Lietuvos pilietis, turintis sveikatos draudimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, – už ką mokėti?
Visada buvau įsitikinusi, kad Lietuvoje sveikatos draudimą turintiems asmenims, o juo labiau kūdikiams pirmoji pagalba, kaip ir gydymas, yra nemokami“, – piktinosi į redakciją parašiusi moteris.
Prašymas pirmiausia apžiūrėti vaiką, o tik paskui kalbėti apie pinigus, jos tvirtinimu, medikų liko neišgirstas ir suveikė tik tuomet, kai močiutė pasisakė turinti giminaitę, dirbančią sveikatos apsaugos sistemoje.
„Tai jau ne pirmąkart nutinkanti situacija mūsų šeimoje, – Alfa.lt sakė Viktorija. – Prieš keletą metų ta pati moteris (tik su kitu, giminaičių, vaiku) buvo nuvykusi į tą pačią ligoninę, tik tada išsigandusi sumokėjo. Parašius skundą Sveikatos apsaugos ministerijai, pinigai buvo grąžinti, tačiau, kaip matome, situacija nesikeičia.“
Pasak jos, tada giminaičiai sulaukė atsiprašymo, buvo išaiškinta, kad imti pinigų ligoninė neturėjo teisės.
Nemokamai teikia tik būtinąją pagalbą
Vis dėlto Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė įvykį vertina kitaip. „Poliklinikos darbo metu Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius teikia tik būtiną pagalbą“, – aiškino ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Dmitrijus Kačiurinas.
Jeigu į priėmimą atvyksta pacientas, neturintis gydytojo siuntimo, ir jam suteikiamos paslaugos, kurios neatitinka būtinosios medicinos pagalbos kriterijų, teks susimokėti. Tik gydytojui specialistui nustačius, kad pacientas kreipėsi pagrįstai, paslaugos apmokamos iš biudžeto lėšų.
Į Alytaus S. Kudirkos ligoninės priimamąjį atvežtas karščiuojantis berniukas buvo registruotas ne šio miesto, o vienoje Vilniaus poliklinikų, neturėjo gydytojo siuntimo. Jo močiutei, kaip ir visiems pacientams, buvo duotas lapelis – sutikimas, kuriame prašyta pasirašyti, kad jeigu pagalba bus ne būtinoji, sutinkama susimokėti. Tai padaryti būtų buvę galima po apžiūros. Tiesa, šįkart karščiuojančiam vaikui suteikta pagalba buvo įvertinta kaip būtinoji, mokėti nereikėjo.
Pacientams, kurių prašoma pasirašyti tokį sutikimą, esą dažnai kyla neaiškumų, jie tokį veiksmą supranta kaip pažadą būtinai sumokėti.
Po skundo pacientui pinigus grąžino
„Labiausiai pykstu dėl to, kad niekas nepasikeitė, pinigai ir toliau imami už skubiosios pagalbos suteikimą. Jeigu nebūčiau žinojusi, kad taip jau yra buvę, vaiko močiutė ir vėl būtų susimokėjusi“, – situaciją įvertino Viktorija, dėl medikų veiksmų parašiusi skundą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Tarnyba nuo 2014 metų kontrolės metu jau tyrė panašaus pobūdžio paciento atstovo skundą. „Būtinosios medicinos pagalbos teikimas buvo įformintas kaip mokama asmens sveikatos priežiūros paslauga. Nustatyta teisės aktų, reglamentuojančių būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą, pažeidimų, dėl kurių įstaigą, teikusią tokias paslaugas, įspėjo. Pacientui pinigai buvo grąžinti“, – Alfa.lt informavo Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.
Pernai ir šiemet tokio pobūdžio skundų tarnyba nėra gavusi.
Karščiavimas – irgi būtinoji pagalba
Valstybės laiduojamą asmens sveikatos priežiūrą turi teisę gauti Lietuvos, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys šalyje. Būtinoji pagalba teikiama neatsižvelgiant į tai, ar žmonės apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, paciento apsilankymų įstaigų per kalendorinius metus skaičių ar jo gyvenamąją vietą.
Skubiosios pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jeigu pacientas savo iniciatyva, neturėdamas siuntimo, kreipiasi dėl stacionarinės ar specializuotos ambulatorinės konsultacijos, procedūros, tyrimo į pasirinktą sveikatos priežiūros įstaigą ir tai nėra būtinoji pagalba, jam teks mokėti iš savo lėšų.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) teigimu, jei kreipiamasi į ligoninę savaitgaliais ir poliklinikos, šeimos gydytojo nedarbo metu, susirgusio vaikučio būklę įvertina tos gydymo įstaigos priėmimo skyriaus gydytojas.
Jei mažajam pacientui reikia būtinosios pagalbos, ji turi būti nedelsiant suteikta. Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka bei mastas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame reglamentuota, kad kiekviena gydymo įstaiga, tiek vaikų, tiek suaugusių, visiems pacientams privalo užtikrinti būtinąją pagalbą. „Pakilusi kūno temperatūra (karščiavimas) taip pat laikoma būtinąją pagalba. Už būtinąją pagalbą mokėti nereikia.
Tačiau, jei vaikutį apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia – sveikatos būklė nepriskiriama ūmioms klinikinėms būklėms arba skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijoms – jis į ligoninę neguldomas, tėvams su ligoniuku rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – sakoma VLK parengtame atsakyme.
Gydytojo pareiga yra paaiškinti pacientams ir jų atstovams, kokios paslaugos, tyrimai ir vaistai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kodėl ir už ką prašoma mokėti. Visais atvejais, išgirdus siūlymą susimokėti, svarbu paprašyti gydytojų arba gydymo įstaigų vadovų paaiškinti, kodėl prašoma atsilyginti.
Tikslią informaciją, kaip elgtis Alytaus ligoninės atveju, pasak VLK atstovų, galima būtų suteikti tik atlikus kontrolės procedūrą. Tam mažojo paciento atstovams reikėtų parašyti raštą į teritorinę ligonių kasą, šiuo atveju – Vilniaus, kuri imtųsi nagrinėti ginčą dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą