UGDYMO ĮSTAIGOSE STARTUOJA VAIKŲ BURNOS HIGIENĄ PROPAGUOJANTIS PROJEKTAS „GRAŽI ŠYPSENA – NES KASDIEN 2×2“

Kaip rodo Lietuvoje atliktos epidemiologinės studijos, kas antras trimetis turi sugedusių dantų. 98 proc. šių dantų pažeidimų yra negydyti. Šie skaičiai reiškia, kad kas antras vaikas iki trejų metų Lietuvoje gali pajusti dantų skausmą; vyresniame amžiuje gali suprasti, kad jo dantys skiriasi nuo kitų vaikų dantų (galbūt patirti gėdą dėl savo išvaizdos). Pasauliniai tyrimai atskleidžia, kad vaikai, turintys sugedusių dantų, be to, kad ne visada gali valgyti šiltą ar šaltą maistą, nesugeba sukramtyti kietesnio maisto, sunkiai ištaria tam tikrus garsus, dėl su dantų būkle susijusių problemų praleidžia pamokas vaikų darželyje, mokykloje, nemiega naktimis, būna sudirgę ir susierzinę, vengia šypsotis ir juoktis, o kartais net kalbėti, išgyvena kaltės jausmą. Tai laikoma vaiko gyvenimo kokybės pablogėjimu. Vyresnių kaip šešerių metų vaikų sergamumas dantų ėduonimi yra pasiekęs epidemijos lygį: šiame amžiuje apie 90 proc. vaikų turi sugedusių dantų.

Dantų ėduonis – infekcinės kilmės liga, skatinanti dantų kietųjų audinių irimą. Jos išsivystymui didžiausią reikšmę turi patogeninių mikroorganizmų užsilaikymas burnoje. Moksliškai įrodyta, kad viena svarbiausių tokios mikrofloros rūšių yra mutantiniai streptokokai. Juos vaikui perduoda tėvai. Su maistu gaunami angliavandeniai – didžiausiais rūgščių, kurias gamina mutantiniai streptokokai ir kurios ardo dantų emalį, šaltinis. Be to, mokslininkai, nagrinėjantys dantų ėduonies išsivystymo priežastis, sutartinai teigia, kad vaikų dantų ėduonis – netinkamos elgsenos liga.

Visi žino, kad dantis reikia valyti, siekiant pašalinti susikaupusius maisto likučius ir bakterijas, sukeliančias dantų ligas. Tačiau kokybiškai tai atlikti moka tikrai ne kiekvienas. Kaip parodė Lietuvoje atliktas nėščiųjų burnos sveikatos tyrimas, tik 7 proc. būsimų mamų neturi dantenų problemų, kas tiesiogiai siejama su kokybiška burnos priežiūra. Mokslininkė kartu ištyrė tėvų, auginančių 3–5 metų vaikus, požiūrį ir žinias apie burnos priežiūrą: rezultatai atskleidė, kad 41 proc. tėvų stokoja žinių apie burnos priežiūrą, o jų požiūris į vaiko burnos sveikatą yra abejingas.

Projekto eigoje dalyviai veda mokymus apie burnos sveikatą, taip pat organizuoja kasdienius dantų valymą, pavyzdžiui, po pusryčių ar pietų.

Užsiėmimai su vaikais burnos higienos klausimai organizuojami savarankiškai visuomenės sveikatos specialisto arba grupės auklėtojo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveiktos biuras kartu su Odontologų rūmais savo ruoštu paruošė naudingas pagalbines priemones. Gegužės ir rugsėjo mėnesiais už mokymus darželiuose atsakingiems asmenims buvo suorganizuoti trumpi mokymai, kurių metu buvo pristatyta programos eiga, bei apmokyta kaip ją adaptuoti savo kuruojamose ugdymo įstaigose.

Dar daugybė tėvų nežino, kad 5–6 metų vaikui pradeda dygti pirmieji krūminiai dantys (pieniniai dantys gali būti dar nepradėję keistis), kurių apsaugai reikalingas ypatingas dėmesys (geras išvalymas fluoridų turinčia dantų pasta, padengimas silantu (rekomendavus gydytojui odontologui). Vaikų tėvų įsitraukimas į projektą yra būtinas, todėl yra sukurtas plakatas „Žinok, pamatyk, išvalyk“ , informuojantis kaip atrodo pirmojo nuolatinio danties dygimas burnoje, bei pateikti nurodymai, kurie padės taisyklingai valyti dantis šio amžiaus vaikams namuose. Šiuos plakatus galima bus rasti projekte dalyvaujančių grupių rūbinėse.

Numatoma, kad programa ugdymo įstaigose prasidėjo nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio. Darželinukai valysis dantukus grupėse naudodamiesi savo individualius dantų šepetėlius, o savo rezultatus žymės bendrame dantų valymo kalendoriuje, kurį kiekviena grupė, pasitelkusi savo kūrybinius gebėjimus, sukurs pati. Tam, kad vaikams būtų smagu valytis dantys, laiką jiems skaičius smagus laikrodis- krokodilas. Per praktinius mokymus vaikai bus mokomi patys taisyklingai valytis dantis. Kad dantys būtų kokybiškai išvalyti, rekomenduojami tam tikri judesiai dantų šepetėliu, užtikrinantys apnašų pašalinimą nežalojant dantenų. Įrodyta, kad dantų šepetėliu reikia atlikti sukamuosius ar šluojamuosius judesius. Norint juos teisingai atlikti, svarbu ne tik tinkamos priemonės (minkštas dantų šepetėlis maža galvute), bet ir išlavinta vaiko smulkioji motorika. Todėl, remiantis įvairių šalių vaikų odontologų organizacijų rekomendacijomis, dantis valyti turėtų tėvai, kol vaikams sueina septyneri (kai kur rekomenduojama net iki 10–11 metų).

Be to, žinome, kad vaiko smulkiąją motoriką galima lavinti, neatsižvelgiant į mažylio amžių. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vaikus įmanoma išmokyti taisyklingai valytis dantis anksčiau, nei jam sueis septyneri ar daugiau metų.

Penkių užsiėmimų paruošti moduliai leis lavinti vaikų rankų motoriką, supažindins vaikus su dantų pavadinimais, smagus eksperimentai leis įvertinti cukraus žalą.

Vilniaus mieste į projektą užsiregistravo 106 ikimokyklinio ugdymo grupes su daugiau nei 2 tūks. vaikais bei apie 50 grupių Vilniaus rajone.

Bendradarbiaudami galime padaryti vaikus šypsenas dar gražesnes.

Projekte dalyvaujančios ugdymo įstaigos:

Informacijos šaltinis:  www.vvsb.lt