Kas žino, o kas ne, tačiau kiekvienas mes rašome savo gyvenimo istoriją/knygą be juodraščių, čia ir dabar, su pieštuku ar prašmatniu plunksnakočiu…. Taigi, tik su savimi esame visur ir visada kur beeitume ar bevažiuotume, liktume Tėvynėje ar emigruotume. Tik savo viduje galime būti laisvi, linksmi, laimingi ir turtingi, bergždžiai tikėdamiesi iš artimųjų pastangų mus tokiais padaryti.
Ir dar vienas faktas: tik neturėdami pretenzijų trims žmonėms – sau, savo tėvui ir motinai – galime žengti savo gyvenimo keliu, savo pašaukimo keliu, savo misijos keliu.
Trys pagrindiniai ir svarbiausi. Vienas iš jų – tėvas. Šiandien apie tėvus ir dukteris…
Tėvas savo dukrai yra būsimojo jos sutuoktinio ar gyvenimo partnerio prototipas. Todėl, santykiai su tėvu, o ypač nuoskaudos ar neišsipildę lūkesčiai, sąlygoja suaugusios moters sugebėjimą būti laiminga savo šeimoje.
Tam, kad įsisąmninti tai, apie ką bus kalbama toliau, svarbu kiekvienai moteriai ar merginai pačiai sau prisipažinti nors ir labai menką, bet neatleistą ir vis dar giliai viduje kirbančią nuoskaudą tėvui.
Paprastai dauguma moterų visai nuoširdžiai galvoja, kad joms tikrai nėra dėl ko pykti ar turėti nuoskaudų savo tėvui. Tačiau, pasikalbėjus atviriau, paaiškėja, kad jų gyvenime tėvas praktiškai nedalyvavo, vaikystėje nekreipdavo dėmesio ir visiškai nesidomėjo dukters problemomis. Ir tik psichoterapiškai dirbant, grįžtant į praeitį iškyla skausminga patirtis ir įsisamoninamos nuoskaudos savo tėvui.
Taigi, jeigu skaitant šį straipsnį jūs pirma mintis buvo „tai ne apie mane“, tai vis tik verta perskaityti iki galo.
Trumpai apie pasekmes, kurios gali būti dėl laikomų (ir neįsisąmonintų) nuoskaudų:
1. Dėmesio nebuvimas. Kai vaikystėje tėtis mažai kreipė savo dėmesį į dukterį arba iš vis neskyrė jai savo dėmesio, tokia mergaitė nuo vaikystės jaučiasi nemylima. Paaugusi ji stengiasi kompensuoti šį tįvišką dėmesį kitais jai prieinamais būdais – tai gali būti ankstyvos draugystės su vaikinais, ankstyvi lytiniai santykiai, vedybos.. Nesąmoningai ji stengiasi pati sau įrodyti, kad ją yra už ką mylėti, kad jis verta meilės, nors viduje tuo ir netiki. Tokios dėmesio paieškos dažnai baigiasi nelaimingai.
Baimė likti vienišai verčia būti su bet kuo, svarbu ne viena. Apie harmoningą moterišką laimę čia jau sunku kalbėti. Vienintelis būdas, galintis nutraukti šį užburtą ratą – atleidimas, priėmimas tėvo tokio, koks jis yra, lūkesčių ir pretenzijų neturėjimas ir nuoširdus atleidimas už viską.
2. Žiaurus elgesys. Jeigu tėvas elgėsi su dukra ar jos motina grubiai, žiauriai ar net smurtavo, tokiu atveju sieloje kaupiasi nuoskauda ir perauga į stiprią neapykantą.
Ką tai sąlygoja? Ogi tai, kad mergina, tikėdamasi sutikti mylimąjį būtinai tėvo priešingybę, visiškai nesąmoningai išsirenka vyrus, turinčius žiaurumo, grubumo. Kodėl? Todėl, kad jos pasąmonėje yra susiformavęs įvaizdis koks yra vyras, toks, kokį matė savo tėvą. Nors sąmoningai vyrauja didžiulė baimė sutikti ir įsimylėti tokį vyrą kaip tėvas. Šis pasąmonėje besisukantis užburtas ratas (baimė ir trauka) gali būti nutrauktas taip pat tik atleidimo tėvui būdu. Vidinės neapykantos ir nuoskaudos destruktyviai veikia mūsų psichiką ir trukdo kurti harmoningą gyvenimą.
3. Per didelė kontrolė. Tai visiška pirmosios nuoskaudų rūšies priešingybė. Jeigu ten tėvas visiškai nekreipė dėmesio į dukterį, tai šiuo atveju yra kraštutinai apribojama ir kontroliuojama mergaitės laisvė, sprendimai, norai. Kokios to pasekmės? Suaugusi tokia mergina ilgai nenori turėti įsipareigojimų, nuolat stengiasi išlaikyti savo nepriklausomybę, ieško ir siekia būti laisva. Ar tai suteiks šeimyninę laimę? Greičiausiai ne. Taigi, išeitis vienintelė – atleidimas ir išsivadavimas iš nuoskaudų.
Keletas patarimų tėvams, auginantiems dukteris:
1. Sakykite joms, kad mylite.
2. Mylėkite savo dukters motiną.
3. Žinokite kokia muzika jai patinka.
4. Nenutolkite nuo jos, kai ji paauga.
5. Branginkite bendrus prisiminimus.
6. Kartu sportuokite.
7. Parodykite, kad pasaulis yra didelis.
8. Dalyvaukite jai svarbiuose gyvenimo įvykiuose.
9. Būkite kartu, bet ne šalia.
10. Nebijokite „moteriškų“ darbų.
11. Nusiveskite ją į „pasimatymą“ – taip parodysite kas yra tikras džentelmenas.
12. Nepražiopsokite smulkmenų.
13. Mokėkite paprašyti atleidimo.
Remiantis Justin Ricklefs
Psichoterapeutė Aurima Dilienė | aurimadiliene.com
Informacijos šaltinis: psichika.eu
Palikti komentarą