Ko reikia žmogui, kad jis būtų laimingas? Šveicarų mokslininkas Bruno Frey paskyrė daugybę savo gyvenimo metų šiam klausimui. Jis nustatė, kad šiek tiek pinigų žmogui vis dėlto reikia. Bet tai nėra svarbiausias dalykas. Duodamas interviu portalui Focus.de, jis papasakojo apie savo atradimus.
„Socialinis produktas yra svarbu, tačiau niekas nesiaiškina, kiek laimingas jaučiasi konkretus žmogus, – teigia ekonomikos profesorius B. Frey iš Bazelio universiteto. – Tik pats žmogus gali žinoti, kiek jis patenkintas savo gyvenimu.“
Todėl mokslininkas prieš daugybę metų pradėjo tyrinėti žmonių laimės suvokimą. Jo apklausti žmonės turėjo įvertinti savo pasitenkinimą gyvenimu nuo 0 iki 10 balų. Apklausose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių – ir ne tik iš Šveicarijos, bet ir kitų pasaulio kraštų.
„Vokietijoje dauguma žmonių savo laimės skalę įvertino 7–8 balais. Tai – džiuginantys rezultatai, nes žmonės jaučiasi veikiau laimingi nei nelaimingi, – aiškina profesorius. – Sąrašo viršuje atsidūrė šveicarai ir skandinavai. Jie jaučiasi labiau patenkinti gyvenimu už amerikiečius, prancūzus ar italus, nors buvo manoma, kad pastarieji yra laimingiausi. Turistai apie juos yra susikūrę klaidingą vaizdą, nes atvažiavę mato tik teigiamą šalies pusę, o kas yra užkulisiuose, to atvykėliai nepastebi.“
Laimės tyrinėtojas gali nurodyti konkrečius, moksliškai nustatytus veiksnius, kurie daro žmones laimingus ir kurie tinka bet kuriai pasaulio vietai.
1. Materialinė gerovė: pajamos
Žmonės, kurių materialinė padėtis geresnė už kitų, būna labiau patenkinti savo gyvenimu. Vargšas yra priverstas nuolat galvoti apie pinigus. Tai nemalonu. Vis dėlto čia egzistuoja viršutinė riba. Mokslininkas geriausiomis laiko tokias pajamas, iš kurių galima gyventi gerai ir be rūpesčių. Taip pat nereikėtų savęs lyginti su aplinkiniais, kitaip gali greitai apimti nepasitenkinimas dėl savo pajamų. Jeigu golfo kolega uždirba milijoną, o jūs – tik pusę, galite jaustis vargšas.
Besivystančių šalių gyventojai, kurie neturi pinigų, jokių būdu nėra laimingesni už išsivysčiusių šalių gyventojus, tikina mokslininkas. Jis pagrindžia savo teiginius infrastruktūros ir švietimo trūkumais.
2. Geri asmeniniai ryšiai: socialinis tinklas
Turėti gerų ir artimų draugų, būti laimingam šeimoje, turėti daug pažįstamų ir draugų, su kuriais galima būtų daug kuo dalytis, – svarbiausi pasitenkinimo gyvenimu veiksniai. Mokslininkas prisipažįsta pats daug dirbęs, todėl nelikdavę laiko socialiniams kontaktams. Jo tyrimai parodė, kad tai reikia kuo skubiai pakeisti.
„Dabar stengiuosi kasdien su kuo nors susitikti papietauti ar pavakarieniauti, kad vyktų mainai“, – sako 78 metų profesorius. Socialinius kontaktus jis laiko vienu svarbiausių dalykų gyvenime.
3. Fizinė ir psichinė sveikata
Žmogus, kurio fizinė ar psichinė sveikata pašlijusi, nesijaus labai laimingas – tai skamba logiškai. Iš tikrųjų tyrimai parodė, kad žmonės, kurie jaučiasi laimingi, mažiausiai skundžiasi savo sveikata. Fizinė sveikata turi tokią pat svarbą, kaip ir psichinė.
4. Gyvenimo aplinkybės: visuomeninės ir politinės sąlygos
Ir visuomeninės bei politinės sąlygos, kuriomis gyvena žmogus, daro didelę įtaką jo laimės pojūčiui. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie gyvena demokratijos sąlygomis, yra laimingesni. Taip pat decentralizuota politika stiprina jų pasitenkinimą. Žmonėms svarbu, kad vietiniai reikalai būtų sprendžiami vietoje.
Mokslininką nustebino faktas, kad bedarbiai jaučiasi gerokai nelaimingesni už dirbančiuosius. Net kai abu gauna tokias pat pajamas. Peršasi išvada, kad darbas žmogui suteikia pasitenkinimą.
Be to, mokslininkas su savo komanda nustatė, kad žmonės, dirbantys savarankiškai, jaučiausi laimingesni už hieranchinių įmonių darbuotojus, nepaisant to, kad savarankiškieji susiduria su didesne rizika ir dažnai gauna mažesnes pajamas už samdomus darbuotojus. Panašu, kad žmonės labai aukštai vertina savarankiškumą.
Gauti pinigų yra gerai, bet juos dalyti – dar geriau
Ypač ekonomistą nustebino atradimas, kad dalijimasis suteikia ypatingą laimės pojūtį. Tai nereiškia, jog reikia išdovanoti visą savo turtą, bet žmonės, kurie reguliariai ką nors duoda kitiems, pavyzdžiui, labdaros forma, patiria daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo. Tą patį galima pasakyti ir apie savanorišką veiklą.
Neturintys vaikų jaučiasi laimingesni
Priešingai, nei dažnai manoma, vaikų auginimas nebūtinai suteikia laimės. „Mūsų tyrimai parodė, kad vaikų turintys žmonės mažiau laimingi už bevaikius“, – atskleidė mokslininkas. Miego trūkumas, ekonominiai nuostoliai, pavyzdžiui, būtinybė persikelti į didesnį būstą, įsigyti didesnį automobilį, padidėjusios atostogų išlaidos apsunkina tėvų gyvenimą.
Kai vaikai užauga, dažnai atsiranda kitų problemų. Pavyzdžiui, jeigu jie nueina „kreivu keliu“, tampa narkomanais, alkoholikais, nusikaltėliais, gali padaryti tėvus labai nelaimingus. Mokslininkas pripažįsta, kad geri vaikai, nesukeliantys problemų, gali stiprinti tėvų laimę.
Ar esate laimingi?
Atsakykite sau į šį klausimą ir įvertinkite savo pasitenkinimą gyvenimu balais nuo 1 iki 10.
Tiems, kurie trokšta kuo greičiau pasijusti šiek tiek laimingesni, mokslininkas pataria: „Suburkite aplink save gerų draugų ir pažįstamų ratą. Mainai su jais suteiks pasitenkinimo pojūtį. Be to, galite patys save kontroliuoti, kai pasijuntate nelabai laimingi.“
O jauniems žmonėms mokslininkas duoda tokį patarimą: „Siekite gero išsilavinimo! Kas susikuria gerą materialinę padėtį, tas ateityje turi mažiau rūpesčių ir dėl to jaučiasi laimingesnis.“
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą