Mūsų laikais skyrybos tapo tipiniu reiškiniu. Tai reiškia, kad daugybė vaikų auga, o kartais ir gimsta, nepilnose šeimose.
Skyrybos visada bus trauma ir vaikams, ir jų tėvams. Paprastai tuokdamiesi du žmonės planuoja ilgą bendrą gyvenimą. Išsiskyrimas – tai žlugusios viltys dėl ilgalaikės santuokos, praradimo skausmas.
Kaip vaikai reaguoja į skyrybas?
Per savo „didelius“ išgyvenimus tėvai dažnai nepastebi „mažų“ vaiko jausmų. Suaugusiems derėtų pažvelgti į skyrybas vaiko akimis ir padėti jam išgyventi traumą su minimaliais nuostoliais.
Vaikų reakcijų į tėvų skyrybas ypatumai
1. Saugumo jausmo praradimas. Juk bet kokio amžiaus vaikui tėtis ir mama yra jo saugumo garantas, pagrindinis ramstis.
2. Pusiausvyros santykiuose su tėvais praradimas: sutrikimas, susijęs su jais – „Kaip juos dabar mylėti? Kurį labiau?“
3. Nuoskauda ir pyktis ant to tėvo, kurį jis laiko skyrybų kaltininku.
4. Kaltės jausmas: „Buvau nepakankamai geras, todėl tėtis išėjo.“
5. Nenugalimas troškimas sugrąžinti „viską, kaip buvo“, sujungti tėvus, t. y. sugrąžinti sau saugumo ir komforto zoną. Nusivylimas nesėkmės atveju.
Mitai apie skyrybas, kuriuos laikas išsklaidyti
Egzistuoja daugybė mitų apie tėvų skyrybų pasekmes vaikams. Nepaisant jų, tėvai vis tiek susidurs su skirtingų vaiko reakcijų kompleksu, priklausomai nuo jo amžiaus.
1 mitas: maži vaikai dar nieko nesupranta
Kūdikiai ir mažyliai iki trejų metų į nestabilią emocinę motinos būseną reaguoja pablogėjusiu miegu, apetito praradimu, kaprizingumu (nuolatinio buvimo šalia reikalavimu, prašymais imti ant rankų). Ikimokyklinukas graušis dėl kaltės jausmo ir liūdės.
2 mitas: vyresniems vaikams nieko nereikia aiškinti, jie jau suaugę – supras
Paaugliai būna labai jautrūs permainoms šeimoje, jiems reikalingas stiprus užnugaris, kad galėtų saugiai bręsti ir pamažu tapti savarankiški. Bus daug pykčio ir nuoskaudų, galimos depresinės nuotaikos ir nusikalstamos elgsenos epizodai.
3 mitas: skyrybos sukelia vaikui tokią gilią traumą, kad nuo jos jis negali atsigauti, todėl tėvai turėtų sukandę dantis laukti, kol jam sukaks 18
Dirbtiniuose santykiuose, kai tėvai tik vaidina gerą šeimą, vaikas jaučia stiprų diskomfortą. „Šaltojo karo“ traumos dažnai būna stipresnės už skyrybų pasekmes. Kai šeimoje netrūksta smurto, skyrybos būna geriausias sprendimas vaikui.
Taip, šeimos iširimas yra trauma, tačiau šiais laikais vaikas nebesijaučia esąs „balta varna“. Didėja ir apsišvietusių tėvų skaičius. Vietoj „Siaubas. Viskas žlugo“ jie transliuoja savo vaikui pranešimą: „Taip, dabar mums sunku, bet mes susidorosime“.
Kaip padėti vaikui?
Išgyvenant skyrybų situaciją ir pasirenkant elgsenos modelį, reikia įsisąmoninti kelis svarbius dalykus.
Savo vaikui jūs visada būsite vyriško ir moteriško elgesio pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kaip norėtumėte, kad jūsų vaikas elgtųsi sudėtingose aplinkybėse, konfliktinėse situacijose, ir demonstruokite tai savo veiksmais.
Jūs abu jam esate geriausi. Neverskite vaiko pasirinkti, kurį jam mylėti labiau. Niekada nebandykite susivienyti su vaiku prieš partnerį. Jūsų naujoje šeimoje (pagal statistiką, antros santuokos tikimybė sudaro 50 proc.) vaikas atkurs analogišką elgsenos schemą, ją kartos ir savo būsimoje šeimoje.
Jūsų drama yra didelė, o jo drama – dar gilesnė, jis yra mažas (net jeigu ir paauglys) ir jam baisu. Skirkite daugiau laiko vaikui, paprasčiausiai būkite šalia. Jo ramybė dabar bus būsimo taikaus gyvenimo pagrindas.
Nelenktyniaukite dėl teisės būti geresniu tėvu vaikui. Būti savaitgalių tėčiu ar mama yra kur kas lengviau, nei kasdien nešti atsakomybės naštą. Sekmadieniniams tėvams reikėtų pagalvoti, kaip jie galėtų palengvinti motinų dalią, ką jie galėtų padaryti vaiko labui paprastomis dienomis: pavyzdžiui, nupirkti produktų, nuvesti pas gydytoją ar nueiti į kirpyklą.
Vaikas jausis kur kas ramiau, jei pasiūlysite jam aiškią ir stabilią naujo bendravimo sistemą. Susitarkite su partneriu dėl tokių taisyklių iškart. Supažindinkite vaiką su šiomis taisyklėmis. Sudarykite aiškų susitikimų, skambučių, išvykimų tvarkaraštį.
Laikykitės „saugumo technikos taisyklių“: galvodami apie savo atžalos gerovę, pirmiausia pasirūpinkite savimi. Kai bus gera tėčiui ir mamai, bus gerai ir vaikui.
Sunku išsaugoti pusiausvyrą, kai sieloje siaučia emocijų uraganas. Paprasčiausias būdas, kaip padaryti skyrybas mažiau dramatiškas, – kreiptis pagalbos į psichologą. Jei tokios galimybės nėra, tai bent pasirinkite abiejų gerbiamą žmogų, kuris galėtų pabūti jums derybų tarpininku, nes sugebės būti objektyvus. Tada jums bus lengviau ištverti išsiskyrimą, išsaugoti savo sveikatą ir efektyviai padėti vaikui.
Gražina Vasiliauskienė
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą