Jau nuo kitų mokslo metų mokinių ir jų tėvų laukia siurprizas – mažiau atostogų ir ilgesni mokslo metai. Švietimo ir mokslo ministerija pamatė, kad Lietuvos moksleiviai atostogauja kone ilgiausiai Europoje, o jų mokymosi rezultatai prastesni nei mokinių iš kitų šalių, todėl norima ilginti mokslo metus, nes tai esą lems geresnę mokymosi kokybę.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasiryžusi pasiekti, kad jau kiti mokslo metai būtų ilgesni 10–15 dienų. Tiesa, pasigirdo ir svarstymų, kad mokslo metus reikėtų ilginti ne keliomis savaitėmis, o visu mėnesiu.
Siūlo ilginti visu mėnesiu
Ministerija nusprendė, kad mokslo metai ilgės 10–15 dienų visoms amžiaus grupėms. Tiesa, kol kas nežinoma, kaip tai reikės padaryti: ar bus ilgiau mokomasi birželį, ar anksčiau pradedama rugpjūtį, ar bus nustatytas mokslo dienų skaičius ir leidžiama rinktis mokyklai, kada pradėti ir kada baigti mokslo metus.
Neaišku, ar bus pasiekta norima rezultato mokslo metus prailginus vos 10 ar 15 d. Ministrės J. Petrauskienės teigimu, vieno stebuklingo žingsnio nėra. Mokslo metų ilginimas – viena iš priemonių siekiant pagerinti mokinių pasiekimus, o rezultatus galima bus pajusti tik įgyvendinus visą numatytą projektą, t. y. pagerinus mokyklų infrastruktūrą, pakėlus mokytojų kvalifikaciją, sustiprinus popamokinę veiklą.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius apskritai stebisi, kad dėl 10–15 dienų kyla nepasitenkinimas. Jo teigimu, mokslo metai turėtų vykti ne iki birželio 1d., o iki liepos 1 d., tuomet būtų galima tikėti kažkokio rezultato.
„Ugdymo proceso nutraukimas 3 mėnesiams yra nusikalstama veikla. Daugelis vaikų po atostogų ateina negalėdami atgaminti to, ką jie mokėsi. Kartais Lietuvos mokyklose rugsėjo mėnesį bandoma kartoti tai, kas buvo daroma prieš tai buvusioje klasėje.
Tai labai paprastos tiesos, ir jeigu Lietuva eitų sąmoningu keliu į kokybę, pasiektume tam tikrą rezultatą. Galų gale, tai jau yra ir savigarbos klausimas: ar tampame pašaipų objektu Europoje, kai jau nebevyksta čia ugdymo procesas. Ir kai kurių šalių atstovai nesugeba net nustatyti mūsų parengtų brandos egzaminų užduočių, ar tai 11-okams ar 12-okams skirta“, – sako S. Jurkevičius.
Jam pritaria ir vaikų ir paauglių psichologas Linas Slušnys. Jis sako, kad, remiantis užsienyje atliktais tyrimais, ilgesni mokslo metai pagerintų moksleivių rezultatus. Kuo ilgesnės atostogos, tuo daugiau laiko moksleiviams reikia sugrįžti atgal į mokymosi procesą, todėl mokslo metus reikėtų prailginti visu mėnesiu.
Jis pažymėjo, kad trumpesni mokslo metai yra naudingi turtingų tėvų vaikams, tuo metu nepasiturinčiose šeimose augančius vaikus tai veikia neigiamai: „Ar norime turėti sistemą turtingiems, ar norime turėti sistemą visiems?“
„Pasauliniu mastu dabar yra tiesiog gėda“, – konstatavo L. Slušnys.
Profsąjungos priešinasi
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Dovilė Bikelytė naujoves vertina dviprasmiškai. Pasak jos, nors moksleiviai džiaugiasi siekiu sumažinti mokymosi namų darbų kiekį, tačiau kyla abejonių, ar dviejų savaičių prailginimas turės norimų rezultatų.
Moksleivės teigimu, reikėtų peržvelgti ir sudaryti naują ugdymo programą, keisti ugdymosi metodus, kad šie būtų įsimintinesni. Su šia idėja sutiko ir Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas.
„Prailginus tik 2 savaitėms problema neišsispręs, ją reikėtų spręsti plačiau. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Visa švietimo sistema yra pasenusi. Didelė rakštis – ugdymo programos. Klausimas yra ne kas, o kaip? Išdalinti tą pačią programą tik truputį ilgiau. Tai čia tas pats, kas duoti apnuodytą maistą“, – sako A. Murauskas.
Lietuvos tėvų forumas siūlo sumažinti 50 proc. mokymosi programas, o sutaupytą laiką išnaudoti projektinėms, praktinėms užduotims, taikyti grupines veiklas.
Tuo metu Vilniaus licėjaus direktorius teigia, kad mokymosi programos yra tokios, kokia yra Lietuva, ir jas dabar keisti būtų didelė klaida. „Reikėtų jas įgyvendinti ramiai ir nuosekliai“, – teigė S. Jurkevičius.
Nors apie tokius ministerijos planus tėvų ir moksleivių atstovai kalba ramiau, prieš tokius siūlymus piestu stoja mokytojų profsąjungos. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys tikina, kad vėjai keliami tų, kurie visiškai nesuinteresuoti geresne mokymosi kokybe.
„Ir dėl dviejų savaičių profsąjungos siautėja, o, padarius mėnesį, jie padarytų viską, kad ministrė būtų netgi nuimta. Jeigu to nebūtų, manau, ministerijai nebūtų jokių kliūčių mokslo metus prailginti mėnesiui“, – L. Slušnys.
Jam antrino ir A. Murauskas. Pasak jo, tėvų forumas jaučia mokytojų profsąjungų pasipriešinimą. Jis įsitikinęs, kad tai daroma siekiant sustabdyti bet kokias reformas, tačiau pridūrė, kad šią idėją tėvų profsąjungos palaikys.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą