„Tėtis dirba, o mama gražinasi“ – ne tik pasenęs, bet ir labai pavojingas finansinių santykių šeimoje modelis. Psichologai pasakoja, kuo jis pavojingas ir kaip geriau sudaryti šeimos biudžetą.
Paprastai prieš vestuves jaunieji tris mėnesius skiria svečių sąrašo aptarimui, tačiau nė dienos neskiria tokiam svarbiam klausimui kaip derinami finansiniai santykiai šeimoje. Kodėl?
Nes tai „nepadoru“. Mūsų visuomenėje vis dar laikoma nepadoru aptarinėti pinigų temą.
Mums gėda atvirai kalbėti apie tai, kiek, kam ir kada.
Nes tai „nereikšminga“. Romantinis požiūris, įsišaknijęs kolektyvinio tikėjimo apie rojų šaly, apie tai, kad „laimė ne pinigai“, nuvertina materialaus veiksnio svarbą.
Nors jis suteikia stabilumo, saugumo ir komforto.
Nes esame infantilūs. Mūsų visuomenė stebėtinai nesubrendusi, nors kiekvienas jos narys susiduria su visiškai ne vaikiškomis problemomis ir užduotimis.
Kartu yra labai stipri mąstymo sistema, kad kažkas kitas už kažką bus atsakingas, kad kažkaip viskas susitvarkys ir išsispręs savaime.
Net ir mėgstamose frazėse, skirtose mūsų problemų priežastims nustatyti, pernelyg dažnai girdime beasmenį briedą: nepasisekė, nepasisekė, nepasisekė, nepasisekė, nepasisekė, atsitiko.
Tai yra savaime. Ne aš. Infantilumas pasireiškia ir visišku finansiniu neraštingumu, finansinio planavimo stoka ir išmoktu kvailumu diskutuojant finansiniais klausimais.
Ir tada prasideda sunkumai.
Jis – geradarys, ji – namų šeimininkė
Esant tokiai situacijai, kai moteris finansiškai visiškai priklauso nuo vyro, iš karto slepiasi kelios didelės problemos.
Neturite pinigų – neturite laisvės. Iš tikrųjų pinigų „prašymo“ iš vyro klausimas yra daug gilesnis, nei atrodo.
Juk bet kuriam įsitvirtinusiam žmogui yra absoliuti norma – turėti ir valdyti savo išteklius, būti už juos atsakingam.
Priimti sprendimus dėl jų paskirstymo.
Ar gali suaugusi moteris jaustis visaverte asmenybe, jei neturi savo išteklių?
Esant tokiai padėčiai, moteris praranda savigarbą, pasitikėjimą savimi. Tiesiog todėl, kad kyla abejonių dėl jos reikšmingumo, savarankiškumo, visavertiškumo.
Neturėdama savų pinigų – neturi išeities. Kartais tiesiogine prasme.
Fizinio smurto šeimoje situacijos tiesiogiai susijusios su ekonominiu smurtu.
Jei moteris neturi savų pinigų, jai daug sunkiau, o kartais tiesiog neįmanoma pabėgti nuo smurtautojo.
O apgailėtini komentarai „Jei norėčiau išvažiuoti – išvažiuočiau, kad ir basomis kojomis, bet išvažiuočiau!“ skamba iš žmonių, kuriems, matyt, niekada neteko galvoti, kuo ir kaip pamaitinti vaiką ir kur su juo nakvoti.
Neturi savo lėšų, neturi savo ateities
Moteris, išlaikoma vyro, gauna lėšų „čia ir dabar“. Gyvenant skyrium, išsiskyrus, mirus sutuoktiniui, ji lieka tik moteris be pajamų ir santaupų.
O dar dažniau – moteris su vaikais, be pajamų ir santaupų, su menka viltimi, kad buvęs vyras bus dosnus ir mokės alimentus.
Viktorija stengėsi rasti jėgų ir ryžto palikti savo vyrą tironą. Ne, jis jos nemušė ir net praktiškai neįžeidinėjo.
Tačiau išvykdamas į darbą jis pasiėmė su savimi televizoriaus ir nešiojamojo kompiuterio laidus, kad žmona ir vaikai nešvaistytų elektros energijos tokioms nesąmonėms kaip animaciniai filmukai jam nesant.
Šiame formate ir slypi šie spąstai.
Vyras yra „geradarys“, ir tai yra principinga pozicija, bet kartu jis gauna tiek daug, kad vos užtenka minimaliems poreikiams, o žmonai draudžiama eiti į darbą.
Tokios nuostatos motyvas – ne rūpinimasis žmona, o banalus noras dominuoti ir kontroliuoti, išlaikyti šeimą pavaldume ir priklausomybėje.
Argi neįmanoma, kad vyras aprūpintų šeimą, o moteris nedirbtų? Na, ne, žinoma, kad ne. Tik čia svarbu laikytis sveiko požiūrio.
Jei vyro pajamos šeimai yra skaidrios, o žmonai skiriami pinigai ne tik namų ūkiui, bet ir asmeniniams poreikiams, ir reguliariai, viskas yra gerai.
Tokia finansinių santykių forma nepadaro žmonos priklausomos, neverčia jos prašyti pinigų už kiekvieną smulkmeną, neverčia atsiskaityti už kiekvieną išleistą rublį.
Vyrui tenka visas namų ūkio komforto komplektas ir finansų kontrolė, moteriai – saugumas, stabilumas ir išsaugotas orumas.
Jis dirba, ji dirba
Ši schema šiais laikais yra bene labiausiai paplitusi. Kyla klausimas, kaip paskirstomas kiekvieno indėlis į bendras šeimos išlaidas.
Viktoras ir Alma, susituokę 14 metų, trys vaikai.
Viktoras dirba didelėje didelėje įmonėje, jis yra aukščiausio lygio vadybininkas,
Alma turi savo įmonę, užsiimančią renginių organizavimo verslu.
Viktoro darbo grafikas, darbo krūvis ir pajamos yra stabilūs ir nuspėjami. Finansai ir išlaidos šeimoje pasiskirsto taip: Viktoras padengia būsto paskolos įmokas už namą, automobilio pirkimą, šeimos keliones ir lėšas visos šeimos maistui.
Almos pinigai naudojami drabužiams pirkti, mokėti už vaikų skyrius ir mokyklas, jų asmeniniams poreikiams ir pramogoms.
Kitaip tariant, Viktoras dengia globalias, strategines išlaidas, o Alma – situacines ir asmenines.
Tokioje schemoje veikia auksinis socializmo principas „Iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius“.
Kiekvienas prisideda prie šeimos biudžeto pagal savo pajamas.
Vyras ir moteris kartu įgyvendina bendrus tikslus, neprarasdami savarankiškumo ir dalies laisvės.
Jis dirba, ji dirba savo noru
Labai dažnai mūsų platumose vyras prisiima pagrindinę šeimos aprūpinimo funkciją, o moteris gali dirbti, jei nori, arba rūpintis buitimi ir šeima, jei jai tai labiau patinka.
O moteris, pasirodo, dažnai nori dirbti!
Julija ir Andrius, susituokę 7 metus, vienas vaikas.
Andrius užsiima startuolių ir investicinių projektų vystymu, Julija – rinkodaros specialistė, turinti keletą savo verslo projektų.
Šeima veikia pagal principą „Vyro uždarbis – tai šeimos pinigai, žmonos uždarbis – tai žmonos pinigai“.
Andrius padengia būtinąsias šeimos išlaidas. Julija gali leisti pinigus sau. Tačiau dažniau ji atideda neišleistus pinigus ir sukuria šeimos saugumo pagalvę.
Tokioje schemoje pagrindinis privalumas – vienybė priimant sprendimus, bendras požiūris į finansus ir bendros pastangos kuriant šeimą.
Finansinių santykių formų šeimoje gali būti tiek, kiek yra šeimų.
Tačiau aptariant finansinius klausimus su partneriu svarbu štai kas.
Pokalbiai.
Garsiai, atvirai, tiesiogiai aptarkite savo prašymus, pasiūlymus. Būkite atviri, jei situacija nemaloni. Tiesiogiai pasakykite, ką tiksliai jaučiate dėl konkrečios su pinigais susijusios situacijos.
Planavimas.
Pajamos ir išlaidos, sudarykite apsipirkimo planus, apskaičiuokite šeimos užduotims atlikti reikalingų finansinių įplaukų sumą.
Atsarginis variantas.
Kad ir kokie laimingi ir rožiniai santykiai būtų šiuo metu, visada verta suprasti, kad gyvenimas nenuspėjamas. Ir niekas negali garantuoti, kad stabilumas ir visiška laimė truks amžinai.
Ir kiekvienai moteriai reikia pasitikėjimo savimi, kad ji galėtų pati priimti sprendimus ir pasinaudoti savo ištekliais sudėtingose situacijose.
Ekonominio smurto šeimoje požymiai:
- Vyras draudžia žmonai išeiti į darbą, gauti pajamų;
- vyras visiškai kontroliuoja žmonos finansus;
- vyras atima iš žmonos pajamas, nepalieka jai jokių lėšų;
- vyras visiškai kontroliuoja žmonos išlaidas, reikalauja visiško atsiskaitymo už visas išlaidas;
- žmona neturi savo lėšų, turi prašyti pinigų visoms išlaidoms;
- vyras slepia savo pajamas nuo žmonos.
Šaltinis: thevoicemag
Palikti komentarą