Žmonų nešimo čempionate Suomijoje nugalėtojais tapę – 31 m. pedagogė Neringa ir 38 m. Vytautas Kirkliauskai savo sėkmės nelaiko laimėjimu loterijoje. Pasak čempionų, viskas pasiekta atkakliu darbu bei sutarimu. Ar dalyvaus čempionate penktą kartą, pora kol kas neatskleidžia. Jiems svarbu buvusi ne prizų vertė, o tai, kad įrašė Lietuvos vardą į istoriją.
– Kaip sutiko nugalėtojus Lietuva?
Vytautas: Jeigu būtume skridę, galbūt oro uoste kas ir būtų sutikęs. Į Suomiją mes važiavome savo automobiliu. Užtat namie laukė didžiulės ir nuoširdžios sutiktuvės. Sutiko su čempionų tortu, su plakatais, linkėjimais.
Mūsų pargrįžtančių laukė apie 30 brangiausių žmonių: tėvai, giminės, artimiausi draugai. Jas surengė sesuo ir mama. Buvo netikėta ir labai miela.
– Ar tikėjotės laimėti?
Vytautas: Kai žinai, kad po tavęs bėgs šešis kartus pasaulio čempionatą laimėjęs suomis, stengiesi padaryti maksimumą. Save raminome, kad mums užtektų prizinės vietos, bet visada norisi padaryti daugiau.
– Nuo ko prasidėjo jūsų noras dalyvauti žmonų nešimo čempionatuose?
Vytautas: Pradžia buvo prieš devynerius metus. Jūsų dienraštyje perskaičiau skelbimą, kad pasaulio žmonų nešimo čempionate nugalėjo suomių pora.
Atnešiau laikraštį Neringai ir sakau, ruoškimės, važiuokime. Ji negalvojusi sutiko. Ir štai po devynerių metų atėjo diena, kai tapome nugalėtojais. Į tikslą sudėjau visą save. Kiek vakarėlių praleista, susitikimų su draugais. Daug paaukojome ir nesinori sustoti.
– Ar bijojai, Neringa, juk teko ir po vandeniu pabūti?
Neringa: Nebijojau, nes žinojau, kas laukia, ir pasitikėjau Vytautu. Jaudulys visada yra, bet ateina laikas, ir susikaupi.
– Čempionate jums dėl svorio nekilo problemų – 49 kilogramai, tiek, kiek reikia. Nei vyrui per sunki, nei kuprinės ant pečių nešti. Kaip reikia išlaikyti tokį idealų svorį?
Neringa: Nereikia vakare valgyti. Mes stengiamės pavakarieniauti iki 18-19 val. Vėliau – tik daržovės, vištiena, o saldumynai tik ryte.
Darau iškrovos dieną kartą per savaitę. Tą dieną geriu tik pasukas. Prieš varžybas porą savaičių išvis nebevalgiau. Stebiu savo svorį. Nėra taip, kad reikėtų daug mesti, nes sportuoju.
Vytautas: Neringa stengiasi nepriaugti svorio, aš stengiuosi jo neprarasti. Sveriu gana nedaug, 80 kilogramų. Apskritai nesureikšminu maisto. Jei davė, valgau, nedavė, gerai ir taip.
– Jei pora būtų susipykusi, ar jai sektųsi žmonų nešimo čempionate?
Vytautas: Nežinau, kaip būtų kitiems. Mes turime tokią nerašytą taisyklę – neiti miegoti susipykus. Jei problemų kyla, jas išsprendžiame dieną.
Pagaliau nelabai turime dėl ko pyktis. Aišku, kad sunku būtų startuoti apsipykus. Kai jauti, kad mylimas žmogus su tavim, pasirengęs tau padėti ir gyvenime, ir varžybose, nepalyginti lengviau.
– Kur judu susitikote?
Neringa: Mes kartu jau 14 metų. Susitikome savajame mieste per Naujuosius metus, prie miesto eglutės. Vaikinų kompanija pakvietė merginų kompaniją pratęsti drauge vakarėlio. Taip ir susipažinome.
Vytautas: Aštuoneri metai, kaip mes susituokę, auginame sūnelius – penkerių Nojų ir pusantrų Adomą. Vaikai mus stumia judėti į priekį. Mes visada sakome – šeimoje turi būti trys vaikai, o kaip jau Dievas duos, taip ir bus.
Meilė? Gal to, kas buvo prieš keturiolika metų, nebėra, bet liko svarbiausia – pasitikėjimas ir pagarba.
– Ar galvojate dalyvauti čempionate ateinančiais metais?
Vytautas: Norėtųsi nuvažiuoti ir apginti titulą, bet negali nieko planuoti. Aš vis tiek sportuosiu. Trejus metus dalyvavome, ketvirtus laimėjome, gal ir penktas kartas nemeluotų. Šiemet mus labai palaikę suomių sirgaliai apdovanojo pravarde – Kulka. Norėjome įrodyti, ir įrodėme.
– Kaip jaučiatės aplenkę 39 poras ir laimėję?
Neringa: Iš pradžių sunku buvo patikėti. Buvome sutrikę.
Vytautas: Darėme – padarėme. Gyvenimas ir susideda iš akimirkų. Vieną kartą jos džiugina, kitą – nuvilia. Svarbiausia – turėti gyvenime tikslą. Šeimoje mūsų tikslas – pagausinti šeimą, o varžybose – kovoti ir nepasiduoti.
– Jus visi laiko pavyzdine šeima. Kas sutvirtina šeimas? Dažnai atrodo, tarp poros vandens lašo neperliesi, o praeina metai kiti – ir lekia į skirtingas puses.
Vytautas: Mano patarimas būtų neskubėti kelti vestuvių, kol nesi tikras, ar gyvensi ir užauginsi kartu vaikus.
– 2008 metais vienoje loterijoje per įsimylėjėlių dieną laimėjote automobilį „Škoda Fabia“. Ar sekasi loterijose ir dabar?
Vytautas: Jau nuvažinėjome (juokiasi) tą automobilį. Kitą turime. Dabar nebeturime laiko loterijoms, nebegauname materialių dovanų, bet laimime kitas. Turime gražią šeimą, auginame sveikus sūnelius, patys esame sveiki. Kartais nusiperkame loterijos bilietą, bet laimėjimo nesureikšminame. Ne taip pinigai turi būti uždirbami.
Dalia BYČIENĖ
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą