Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikai/šeima

Santykiuose svarbu neužrakinti durų

Štai, tarkime, atėjote į svečius. Ir viskas bus nuostabu: gersime aromatingą arbatą, ant stalo yra saldainių. Kalbėsimės apie aukštas materijas ar šiaip apie gyvenimą. Jūs atsipalaiduosite, atsilošite krėsle, jums bus ramu ir gera. Šilta ir jauku. O paskui aš nueisiu ir užrakinsiu to kambario, kuriame sėdime, duris. Ir pasakysiu, kad neatrakinsiu dar kokią valandą. Ir sėsiu tęsti pokalbio.

Tiksliau, pamėginsiu jį tęsti. Nes noras maloniai šnekučiuotis ištirps ir išgaruos. Žmogus įsitempia. Galbūt jis nesiruošė išeiti dar kelias valandas, galbūt jis išvis nesiruošė niekur eiti, jam paprasčiausiai buvo malonu ir įdomu. Tačiau visa tai išgaravo, kai užrakinau duris ir pranešiau, kad dar valandą jų neatrakinsiu.

Bet juk nieko neatsitiko! Jūs mane pažįstate, kambaryje nėra nieko pavojingo, arbatos – pilnas arbatinukas, saldainių – pilna dėžutė ir į tualetą nesinori… Nors ne… Dabar jau norisi. Atsirado toks nedidelis dar kol kas noras. O štai noras atrakinti ir atidaryti duris – labai didelis. Ir kalbėtis jau nebesinori. Ir aš pašnekovui jau nustojau būti įdomi. Nes atėmiau iš jo laisvę, tegu ir labai švelnia forma. Suteikusi jam puikias sąlygas…

Tas pats nutinka ir santykiuose, kai vienas užrakina kitą kambaryje, vaizdžiai tariant. Ima pernelyg kontroliuoti, kažką drausti. Iš pradžių po truputėlį reikalauti, tikrinti, daryti spaudimą. Ir simpatija išgaruoja. Norisi atimti raktus, atlapoti duris ir išeiti. Bent jau atrakinti ir atidaryti duris. Kažkaip ramiau, kai jos neužrakintos…

Šią klaidą daro labai daug žmonių. Jie nesupranta, kodėl kiti nuo jų bėga, kodėl suyra santykiai, kodėl žmogus išeina ir nebegrįžta. Juk viskas buvo taip puiku! Deja, nelabai puiku. Tai pasakytina ir apie meilę, ir apie draugystę, apie viską, kas pagrįsta laisve pasirinkti, mūsų asmeniniais troškimais ir potraukiais. Niekas negali maloniai kalbėtis užrakintame kambaryje, visi pasistengs iš jo išeiti. Kartais – iš karto, kai tik mes pamėginome užtrenkti duris.

Tai visiškai normalus laisvės instinktas, kurį turi kiekviena sveika gyva būtybė. Bandymas sučiupti ir įkalinti akimirksniu sukelia nerimą ir siekį išsilaisvinti. Nesiliaujantys skambučiai, žinutės, patikrinimai, reikalavimai, tardymai ir klausinėjimai – tai durų “užrakinimas”. Įkalinimas. Geriausia šiuo atveju – sustoti. Pasitraukti nuo durų. Neužstoti išėjimo, tegu jis būna laisvas. Tada ir noras tučtuojau tuo išėjimu pasinaudoti pradings.

Informacijos šaltinis: https://seimairnamai.eu/

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.