Net patys ramiausi tėvai kartais pyksta, ypač kai vaikų elgesys verčia raudonuoti iš gėdos. Tačiau pyktis gali turėti toli siekiančių pasekmių vaiko vystymuisi ir sveikatai. Griežtos priemonės, kurių neretai griebiasi tėvai, nėra tokios nekaltos, kaip gali pasirodyti. Ką byloja moksliniai tyrimai apie riksmų įtaką vaiko psichikai?
Riksmai kelia baimę. Vaikams, užaugusiems skandalus ir riksmus mėgstančiose šeimose, dažniau išsivysto tokios psichologinės problemos kaip nuolatinis nerimas, stresas, depresija, kiti elgesio sutrikimai. Visas šias bėdas atsinešame į suaugusį gyvenimą ir vėliau tai transformuojasi į kur kas rimtesnius sutrikimus – alkoholį, narkotikus, maniją rizikuoti. Kad ir kas beatsitiktų, stenkitės spręsti problemas ramiau. Ir vaikai bus jums už tai be galo dėkingi.
Riksmai sunaikina pasitikėjimą. Chroniškas agresyvus elgesys su vaikais sunaikina jo savivertę ir asmeninio saugumo pojūtį. Tai reiškia, kad vaiko pasitikėjimas savimi sugriaunamas kiekvieną kartą, kai ant jo užrinkate. Auklėti vaikus būtina, bet lygiai taip pat būtina kontroliuoti savo toną, kai tai darote.
Riksmai nepagerina vaiko elgesio. Mums kažkodėl atrodo, kad po riksmų vaikas iškart liausis bjauriai elgtis ir daugiau taip nedarys ateityje. Tyrimai rodo, kad riksmai – pats neefektyviausias būdas bausti ir vaiko elgesys nuo jų tik dar labiau pablogėja. O tai reiškia, kad teks dar daugiau rėkti, kad apramintumėte vaiką – ir šis užburtas ratas niekada nesustos.
Riksmais vaikui nieko nepaaiškinsite. Galbūt jūs patys to nesuprantate, tačiau jūsų balso intonacijos trukdo vaikui suprasti, ko iš jo norite ir ko norite jį išmokyti. Tyrimai byloja, jog vaikai žymiai prasčiau apdoroja riksmų pavidalu pateikiamą jiems informaciją. Negana to, nuolatinės įtampos atmosferoje jiems pradingsta bet koks noras keistis. Vaikas padarys tai, ko iš jo reikalaujate, tačiau ne dėl to, kad suprato savo klaidą, o vien tam, kad jūs pagaliau užsičiauptumėte. Kad vaikas suprastų, ko norite ir dėl ko nepatenkinti, nustokite rėkti.
Aprėktas vaikas pats rėks, kai užaugs. Visi žino, kad vaikai mokosi iš pavyzdžių. Tai pasakytina ir apie riksmus. Tyrimai rodo, kad sulaukę 9 metų, vaikai jau įsisavino įprastą šeimoje tvarką ir įpročius, kurie liks jiems visam likusiam gyvenimui. Jeigu ant vaiko dažnai rėkė vaikystėje, tai jis, greičiausiai, rėks ant savo vaikų.
Riksmai gali sukelti chroniškas ligas. Mokslininkai aptiko ryšį tarp negatyvios vaikystėje įgytos patirties, įskaitant verbalinę agresiją, ir chroniškų susirgimų. Suaugę žmonės dažnai kenčia nuo artrito, galvos skausmų, turi problemų su nugara ir kaklu, patiria kitus nuolatinius skausmus.
Būti tėvais nelengva. Niekas nenori rėkti ant vaiko, tačiau nuovargis ir stresas netgi santūriausius tėvus gali išmušti iš vėžių. Kaip išmokti kontroliuoti nuosavas emocijas ir nerėkti ant vaiko?
Pertraukėlė. Padarykite pauzę, kai pasijutote tiek įpykęs, kad norisi pakelti balsą. Atsiribokite nuo situacijos minutėlei, giliai pakvėpuokite, duokite sau laiko pagalvoti. Toks metodas išmokys ir jūsų vaiką teisingai tvarkytis su stipriomis emocijomis.
Pakalbėkite apie emocijas. Pyktis – absoliučiai normali emocija ir mes galime ją kontroliuoti. Pripažindami savo jausmus, pradedant liūdesiu, baigiant džiaugsmu, pykčiu, susierzinimu, mokote savo vaiką tos paprastos tiesos, kad visi žmonės jaučia vienokius ar kitokius jausmus. Pasakykite vaikui, kaip jaučiatės ir skatinkite jį daryti tą patį. Pirmas dalykas – emocijos šiek tiek atslūgs ir jas galima bus paanalizuoti įvairiais aspektais. Antra – toks įprotis padės vaikui susiformuoti pagarbą sau ir kitiems žmonėms ir vėliau jis galės normaliai bendrauti.
Į blogą elgesį reaguokite ramiai, tačiau tvirtai. Kartas nuo karto vaikai ima neklausyti ir blogai elgtis. Tai – augimo ir tapimo suaugusiais sudėtinė dalis. Kalbėkite tvirtu tonu, neužgaudami jų orumo, parodykite, kad tam tikras konkretus elgesys yra nepriimtinas. Stenkitės kalbėti su vaikais taip, kad jūsų akys būtų viename lygyje, o ne iš viršaus į apačią ar kažkur iš kito kambario. Tuo pat metu suaugusieji patys turi demonstruoti pagarbą vienas kitam ir sugebėti spręsti problemas.
Naudokitės pasekmėmis ir venkite grasinimų. Bausmės ir grasinimai veda į nuoskaudas ir konfliktus. Šios emocijos trukdo vaikui susiformuoti savyje vidinę discipliną. Be to, grasinantis tonas žemina vaiką ir sukelia jam nepilnavertiškumo jausmą. O štai jei imsite darbuotis su pasekmėmis ir duosite teisingas pastabas (paimate žaisliuką, paaiškinę, kad jis skirti žaidimams, o ne tam, kad vaikas muštų juo draugą) – tai padės vaikui pasidaryti teisingas išvadas.
Koreguokite savo lūkesčius. Turėkite galvoje, kad kiekviename savo vystymosi etape vaiko galimybės ribotos ir pabandykite įsivaizduoti, ko galima iš jo tikėtis viename ar kitame etape. Pavyzdžiui, 4 metų vaikui dar neišsivystė sugebėjimas priešintis draudimams. Prisiminkite apie šias vystymosi stadijas, kai imate niršti. Taip pat nepamirškite svarbiausių vaiko poreikių, tokių kaip miegas ir valgis. Sotus ir išsimiegojęs vaikas kur kas geriau elgiasi ir rodo mažiau kaprizų. Laikydamiesi dienos režimo, galėsite išvengti nemažai konfliktinių situacijų.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu
Palikti komentarą