Žaidimų aikštelėje – vėl skandalas. Vaikas verkia, prispaudęs žaislą prie krūtinės ir beviltiškai šaukia: „Mano!“ O mama įtikinėja jį, kad reikia dalintis su kitais. Pažįstamas vaizdas? Panagrinėkime, ar teisinga taip elgtis.
Geras auklėjimas ar problemos su nuosavybės jausmu?
Idilė žaidimų aikštelėse neturėtų klaidinti. Kai vienas vaikas bando apginti savo teisę į nuosavybę, suaugusieji tai suvokia kaip godumą, blogas manieras ir visa tai natūraliai smerkiama. Tačiau toks vaiko elgesys yra absoliuti norma, būdinga žmogui, kuris suvokia ir pripažįsta asmenines ribas, o jos galioja visiems jam priklausantiems objektams.
Vaikas turi išmokti atskirti, kas priklauso jam, o kas – svetima, ir tik jis pats gali nuspręsti, dalintis savo žaislais su kitais, ar ne.
Pavyzdžiui, jei iš suaugusio žmogaus bus atimtas jo „žaislas“ – mobilusis telefonas, jis turbūt nebus labai patenkintas tokiu kito žmogaus poelgiu. Tas pats pasakytina ir apie vaiką.
Nerimą tėvams sukelti turėtų visai kitas vaizdas, kai vaikas, vos tik pareikalavus, atsisako žaislo, o paskui sėdi kamputyje, nesiryždamas jo susigrąžinti. Arba išvis nekreipia dėmesio į asmeninių daiktų atėmimo faktą ir greitai tai pamiršta. Su didele tikimybe toks vaikas suaugęs bus neryžtingas, pasyvus ir negins savo teisių, jei kas nors norės iš jo ką nors pasiimti.
Iš kitos pusės, nereikėtų nerimauti, jeigu jis pats nusprendžia savo žaislą atiduoti kitiems vaikams, pavyzdžiui, kad nuramintų verkiantį kūdikį ar parodytų dėmesį jam patikusiai mergaitei.
Tėvų tikslai ir uždaviniai
Dalintis su kitais – gerai ir teisinga, kaip tvirtina daugelis suaugusiųjų. Tačiau vaikui, kuris dar tik mokosi atskirti savo ir svetimas asmenines ribas, šie padorumo standartai nežinomi ir nesuprantami. Svarbu išmokyti mažylį tvirtai ir aiškiai atskirti savo nuo svetimo, ginti savo teisę į nuosavybę, laikantis elementarių mandagumo taisyklių, taip pat neprieštarauti savo jausmams ir troškimams, dovanojant žaislą vien tam, kad atsisakymas sukels neigiamą kažkokių kitų aplinkinių žmonių vertinimą.
Rekomendacijos tėvams
Jeigu vaikas nenori dalintis žaislais, nereikia daryti jam spaudimo, o juo labiau išvadinti godžiu, blogu, neišauklėtu (ir neleiskite, kad jūsų mažąjį taip vadintų pašaliniai).
Kitaip sakant, nereikėtų nuvertinti tokios natūralios vaiko savybės, kaip būtinybė ginti teisę į savo nuosavybę.
Jeigu vaikas noriai dalijasi savo žaislais, bet negali paskui jų atsiimti, būtina išmokyti jį būti atkaklesniu ir ryžtingesniu. Kartu su juo prieikite prie vaikų ir mandagiai paprašykite grąžinti tai, ką paėmė. Leiskite vaikui pačiam pasiimti savo žaislus, tačiau su jūsų palaikymu jam už nugaros. Laikui bėgant mažasis išmoks tai daryti pats, ir jam jau nebereikės tėvų, kad galėtų drąsiai pareikšti savo teisę į nuosavybę.
Svarbu paaiškinti jam ir kitą problemos pusę: kai mes noriai dalijamės su kitais žmonėmis, jie savo ruožtu dalijasi ir su mumis.
Vaikai gali naudoti šią techniką naujai pažinčiai, norėdami įgyti kito vaiko palankumą arba paimti jo žaislą pažaisti, jei tik tasai neprieštarauja mainams.
Pakalbėkite apie šio bendravimo būdo teikimą naudą ir padėkite savo vaikui be problemų įsilieti į sociumą.
Informacijos šaltinis: https://seimairnamai.eu/reikia-dalintis-zaislais/
Palikti komentarą