Mokyklų konfliktams ir toliau drebinant šalį – dar vienas bandymas reformuoti mokyklų vadovų atrankos ir vertinimo tvarkas.
Ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė įstatymo pataisas, kuriose numatoma įteisinti švietimo įstaigų vadovų rinkimus ir kadencijų ribojimus. Šios pataisos inicijuotos siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų švietimo įstaigų valdymą, didinti vadovų atskaitomybę ir atsakomybę.
Šiai iniciatyvai pritarė ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė: „Manau, kad tai labai reikalingi ir svarbūs sprendimai. <…> Labai svarbu, kad būtų keliami reikalavimai ne tik mokyklai, bet ir mokyklų vadovams. Ir šias pataisas palaikome.”
Gavo ne vieną skundą
Prezidentė yra gavusi ne vieną skundą iš mokyklų bendruomenių, kurias vis dažniau drebina konfliktai dėl direktorių savivalės: piktnaudžiavimo viršesne savo padėtimi, neskaidriai valdomų įstaigų lėšų, neadekvačių bausmių, taikomų pedagogams ir mokiniams.
Viena iš įvardijamų priežasčių – pasenę, dar sovietmetį menantys vadovavimo įpročiai, kurių partinis protegavimas užkerta kelią šalies mokslo pažangumui. 30 ir daugiau metų – toks vadovų stažas vyrauja apie 500 mokyklų.
Taigi prezidentė įstatymo pataisomis siūlo keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Vienai įstaigai – tik dvi kadencijas. Vienos kadencijos trukmė – penkeri metai. Po pirmosios kadencijos vadovas turės iš naujo dalyvauti viešajame konkurse.
Tiesa, įsigaliojus įstatymui, kuris preliminariai yra numatytas 2017 m. liepos 1 d., tie vadovai, kurie vadovavo mokyklai ne daugiau kaip 5 metus, ir toliau galės joje dirbti. Tačiau tiems, kurie dirba 10 ir daugiau metų, teks dalyvauti naujai paskelbtuose konkursuose. Pagal dabartinius duomenis, bene visose šalies mokyklose būtų rengiami nauji konkursai.
Švietimo įstaigų vadovais galės būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Griežtesnis mokyklų vadovų vertinimas
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma įvesti griežtesnį mokyklų vadovų kasmetį vertinimą. Jeigu dvejus metus iš eilės vadovo veikla įvertinama nepatenkinamai, jis bus atleidžiamas iš pareigų.
Taip pat, kilus įtarimui dėl švietimo įstaigos vadovo veiklos, bus pradedamas tarnybinis patikrinimas, vadovas bus laikinai nušalinamas nuo pareigų. Stebint dabartinę situaciją mokyklose matyti, kad savivaldybės ne visada yra pajėgios atleisti netinkamus vadovus, todėl numatoma, kad šią atsakomybę galėtų prisiimti ir švietimo ministras.
Įstatyme numatyta skaidrinti ir dopolitizuoti mokyklų vadovų atranką ir stiprinti mokyklos savivaldą. Į vadovų atrankos komisijos sudėtį bus įtraukti tėvai ir socialiniai partneriai (įvairios nevyriausybinės institucijos, verslo partneriai). Juos kvies steigėjas. Bet to, mokyklų tarybų veikloje negalės dalyvauti politikai, nuo kurių valios dažnai ir priklausydavo mokyklų vadovų likimai.
Ministrė: jau numatyti vertinimo kriterijai
Švietimo ministrė J. Petrauskienė tikino, kad yra numatytas mokyklų vadovų vertinimas ir jų kriterijai.
„Vertinant vadovus, bus aktyviau įtraukti mokyklos bendruomenės nariai. Tokia tvarka buvo numatyta. Visai neseniai ji buvo tobulinta įvedant kaip papildomą vertinimo kriterijų – atsakomybę vadovams už saugų klimatą mokykloje”, – teigė ministrė.
Paklausta, kaip bus išmatuojamas saugus emocinis klimatas mokykloje, ji tikino, kad tam yra daug metodinių instrumentų.
„Yra Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, kuri organizuoja šitą darbą, yra vykdomos apklausos ir visi kiti įrankiai”, – aiškino J. Petrauskienė ir pridūrė, kad metodika vis dėlto turės būti tobulinama.
Jovaiša: pokyčiai turi paliesti ir mokytojus
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijus Jovaiša spaudos konferencijoje pareiškė, kad mokyklų vadovų rotacija ir ribotas vadovų kadencijų skaičius bus įvestas. Pasak jo, šie pokyčiai turi paliesti ir mokytojus.
„Tiek vadovai, tiek mokytojai turėtų būti renkami kaip aukštųjų mokyklų dėstytojai. Taisysime šitą projektą ir sieksime, kad tai įvyktų kuo greičiau”, – teigė E. Jovaiša.
Pasak jo, šie pakitimai nereiškia, kad mokyklos vadovas bus išmetamas iš švietimo sistemos. „Tai reiškia, kad suteikiame jam naują galimybę, jo protą, jo iniciatyvą ir gebėjimą kurti. Pavyzdžiui, kaip Saulius Jurgevičius, licėjaus direktorius, gali padėti kitur. <…> Tai yra protingas keitimasis, kuris turi veikti ne tik Vilniuje arba Kaune, bet ir rajonuose”, – aiškino E. Jovaiša.
E. Jovaišos teigimu, bus siūlomos pataisos, kad mokytojams kas penkerius metus turėtų būti daromas konkursas.
Žakaitienė: vadovų skyrimas turėtų priklausyti nuo mero
Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė tikino, kad savivaldybės neturi kažkokių didelių prieštaravimų dėl kadencijų.
„Nemažai mokyklų, kuriose vadovai dirba laikinai. Tai reiškia,kad po metų jis turi būti keičiamas, kaip reikalauja įstatymas. Iš tikrųjų nei ugdymui, nei pačiai mokymo įstaigai jokio pliuso neduoda. Šios permainos, tikimasi, duos ne tiktai kokybę, bet bus pagalvota ir apie mokyklos vadovo statusą, garantijas, darbo užmokestį, tai būtų darbas, į kurį žmonės norėtų eiti”, – teigė Savivaldybių asociacijos direktorė.
R. Žakaitienė pabrėžė, kad turėtų būti pakeistas Vietos savivaldos įstatymas tam, kad mokyklos vadovo skyrimas, laimėjus konkursą, būtų mero kompetencija, o ne tarybos. Šis darbas, pasak jos, turėtų būti sutvarkytas.
„Jeigu asmuo pretenduoja, praeina kvalifikacijos egzaminą ir laimi konkursą, jo priėmimą sprendžia savivaldybės taryba. Dėl kitų biudžetinių įstaigų sprendžia meras. Tai yra aiškiau ir operatyviau”, – teigė R. Žakaitienė.
Vienas iš didžiausių dabartinių priekaištų skiriant dabartinius mokyklų vadovus – politizuoti procesai. Tuo metu projekte numatoma depolizuoti vadovų atranką. R. Žakaitienė mano, kad parenkant vadovą dalyvauja mokytojai, mokyklų tarybų atstovai.
Anot jos, politizavimas iš tiesų gali sumažėti, jeigu po tos atrankos priėmimas priklausytų ne nuo tarybos, o nuo tiesiogiai rinkto mero.
„Reikėtų kelti ir atlyginimus, nes dabar tiek mokyklų vadovų, tiek mokytojų atlyginimai yra beveik identiški”, – pabrėžė ji.
Moksleiviai bijo prabilti apie problemas
Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Dovilė Bikelytė tikino, kad šis žingsnis atneš teigiamų pokyčių ne tik akademinei, bet ir emocinei mokyklų sričiai.
Pasak jos, kai direktorius eina pareigas daugiau nei 10 metų, tiesiog nebemato mokyklos problemų.
„Svarbūs tik akademiniai pasiekimai ir aukšti pasiekimai, bet ne taip, kaip jaučiasi mokykloje jaunas žmogus, moksleivis. Būtent dėl to nukenčia akademiniai rezultatai”, – vardijo moksleivė.
D. Bikelytės teigimu, sulaukiama nemažai skundų dėl patyčių. Ne vienas moksleivis nekelia problemų, nes bijo valdžios.
Šiuo metu šalies švietimo įstaigoms vadovauja 1708 vadovai, iš kurių 60 proc. vadybinis stažas yra 15 ir daugiau metų, apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas yra 30 ir daugiau metų. Pagal mokinių pasiekimus, kurie jau dešimt metų yra vieni prasčiausių Europoje, Lietuva šiuo metu tarp 28 ES valstybių užima 21 vietą.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą