Įprasta, kad per matematiką mokomasi skaičiuoti atliekant vadovėliuose esančias užduotis, per lietuvių kalbą – skaitant programoje numatytus tekstus.
Tačiau „Erudito“ licėjaus pradinių klasių mokytoja Rūta Gudynienė mano, kad tai nėra pats geriausias mokymo modelis. Mokydama vaikus ji pasitelkia integralumo (jungimo į visumą) ir pažinimo per patirtis metodus.
„Integralumas yra neatsiejamas nuo mūsų gyvenimo. Juk kasdienybėje neskaidome visko į atskirus segmentus, pavyzdžiui, į darbą, šeimą, maisto gaminimą, laisvalaikį.
Visi šie dalykai persipina vienas su kitu – namuose kalbame apie darbą, maistą gaminame kartu su šeima, tai gali būti ir laisvalaikio leidimo būdas. Tad lygiai taip pat ir mokykloje tarp dalykų turėtų būti integracija“, – įsitikinusi R. Gudynienė.
Pamokos gali būti nuoseklios ir susijusios
Pradinių klasių mokytoja pasakoja, kad apjungti ir susieti pamokas nėra sunku, reikia tik šiek tiek kūrybiškumo. „Jeigu kalbame apie viduramžių laikotarpį pasaulio pažinimo pamokoje, tai matematikoje galime suskaičiuoti konkrečios pilies plotą ir gynybinės sienos perimetrą.
Per lietuvių kalbos pamoką skaitome ir analizuojame tekstą, susijusį su viduramžių laikotarpiu. Juk ir jame galime ieškoti kalbos dalių“, – atkreipia dėmesį R. Gudynienė, dalindamasi integralių pamokų pavyzdžiais.
Mokytoja pasakoja, kad įvairias temas galima integruoti ir į meninį ugdymą, pavyzdžiui, dailės pamokoje galima piešti ornamentuotą, lyg viduramžiais vienuolynuose rašytuose rankraščiuose rastą savo vardo pirmąją raidę, o per muzikos pamoką galima klausytis viduramžių muzikos ar susipažinti su tuo laikmečiu kūrusiais žmonėmis.
„Tokios integruoto mokymosi savaitės pabaigoje mokinys išsineša įvairiapusį ir gilų supratimą apie nagrinėtą temą. Viduramžiai – tik pavyzdys, tačiau į bet kurią temą galima integruoti visus mokomuosius dalykus.
Labai svarbu, kad mokiniai matytų, kad žinios, kurios naudojamos matematikoje ar lietuvių kalboje yra panaudojamos ir realiame gyvenime, kad tai nėra tik vadovėlyje pateikta atskira tema ar užduotis. Šių dienų vaikams turi būti suprantama, kokia viso to prasmė, kam jam to reikia, kur gyvenime tai panaudos“, – sako R. Gudynienė.
Pasaulį pažįstame per patirtis
Kita svarbi aplinkos pažinimo dalis – patirtys. Pradinių klasių mokytoja atkreipia dėmesį, kad žmogus pasaulį nuo pat gimimo pažįsta per prisilietimą, regėjimą, klausą, uoslę.
„Tai, ką patiriu praktiškai, ilgam lieka atmintyje, nes kiekvienas patyrimas siejasi su kažkokia išgyventa emocija, išjaustu potyriu. Įsivaizduokime vieną daiktą, pavyzdžiui, kompasą.
Galima per kompiuterio ekraną ar vadovėlyje pasižiūrėti, kaip jis atrodo, perskaityti apie jį pateiktą informaciją. Bet ar tai bus taip pat efektyvu, kaip atsinešti kompasą į klasę, kur kiekvienas gali jį pačiupinėti, išbandyti, atlikti praktines užduotis, net išeiti į orientacinį žygį su draugais. Nesunku atspėti, kuriuo atveju žinios bus gilesnės, o supratimas – aiškesnis“, – akcentuoja mokytoja.
Anot jos, patyriminės veiklos leidžia vaikui prisiliesti prie to, ko mokomasi, labiau įsigilinti, suprasti ir pažinti jį supantį pasaulį. Kai žinios susiejamos su tam tikra patirta emocija, jos į atmintį įsirašo ilgam laikui, o neretai – ir visam gyvenimui.
Meilė darbui ir ryšys su vaikais – svarbiausia
Norint pasiūlyti mokiniams integruotas ir patirtimis grįstas pamokas mokytojui būtina skirti daugiau dėmesio, įdėti kūrybiškumo. R. Gudynienė įsitikinusi, kad tą padaryti nėra sunku, jei myli savo darbą, o svarbiausiu tikslu laikai ryšio užmezgimą su vaikais.
„Labai svarbu pačiai mylėti – ne tik vaikus, bet ir gyvenimą, veiklas, kurias darai, savo darbą, kolegas, visus aplinkinius. Mokiniai į mokyklą ateina visokie – pavargę, neišsimiegoję, nuliūdę, linksmi, kupini įspūdžių.
Reikia vaiką pastebėti, priimti jį tokį koks jis yra, pasistengti jį suprasti. Tik sukūrę ryšį su vaiku ir įgavę jo pasitikėjimą, galime kurti santykius, suteikti žinias, visapusiškai ugdyti ir auginti jį kaip asmenybę. Manau, jog dalinant savo meilę vaikams, ji sugrįžta atgal su kaupu“, – pasakoja R. Gudynienė.
„Erudito“ licėjuje mokytoja dirba nuo pat mokyklos įkūrimo pradžios, šeštus metus. Ji pasakoja augusi kartu su šia mokykla – kartu tobulėjo, ieškojo geriausių sprendimų ugdymo procese, susigyveno su mokyklos filosofija ir vertybėmis.
„Tikiu tuo, ką darau. Tikiu, kad ugdome ateities lyderius, žmones, kurie bus stiprūs ne tik savo žiniomis, bet ir vertybėmis, kūrybiškumu, gebėjimu dirbti komandoje ar individualiai, žinantys ko nori ir atkakliai siekiantys savo tikslų, socialiai atsakingi ir gebantys kurti geresnį ateities pasaulį“, – sako mokytoja.
Ją džiugina ir mokytojų kolektyvas, kuris, anot R. Gudynienės, yra tarsi viena komanda, siekianti to paties tikslo. „Į kolegas galiu drąsiai kreiptis patarimo, pasikonsultuoti ar prie kavos puodelio susėdus sugeneruoti naują neįprastą idėją, dar niekur neišbandytą projektą. Aš čia jaučiu didelę laisvę kurti, eksperimentuoti, imtis iniciatyvų“, – akcentuoja „Erudito“ licėjaus pradinių klasių mokytoja.
Palikti komentarą