Paskutinę liepos savaitę Lietuvoje viešėjo keturi lauko pedagogikos specialistai iš skirtingų pasaulio šalių: Islandijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės bei Šiaurės Airijos. Ilgametę patirtį turintys ekspertai lankėsi Vingio parko vasaros stovyklose, Pavilnių ir Kauno lauko darželiuose, kur ne tik turėjo galimybę su vaikais pasidžiaugti lietuviška vasara, bet ir noriai dalinosi ugdymo lauke patirtimi, konsultavo „Lauko darželio“ steigėjus, auklėtojus, tėvus bei prisidėjo prie naujos pavėsinės įrengimo darbų Kauno stovyklavietėje. Taip pat iš arčiau su lauko pedagogika susipažinti panoro ir į susitikimą su svečiais Vilniuje atvyko Vilniaus miesto meras R.Šimašius.
Lauko darželiai Lietuvoje vis dar lieka nepažinta ir neištyrinėta sritimi, kartais gąsdinanti savo drąsiomis idėjomis ir nauju požiūriu į vaikų ugdymo galimybes gamtoje. Pasiruošimas mokyklai, blogas oras, kasdieniai patogumai, švara, pavojai, ėjimas koja kojon su naujovėmis ir daug kitų neatsakytų klausimų verčia į šiuos darželius žvelgti kaip į naują ir nepatikrintą, pernelyg radikalią praktiką, tačiau „Lauko darželio“ į Lietuvą pakviesti lauko pedagogikos specialistai Unnur iš Islandijos, Lesley iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Martinas iš Jungtinės Karalystės ir Kierna iš Šiaurės Airijos sako, jog nerimaujame visai be reikalo. Jie sutiko atsakyti į svarbiausius mums rūpimus klausimus, padėsiančius suprasti lauko pedagogikos tikslus, metodus, naudą bei įsitikinti, kad ši pasaulyje vis labiau įsitvirtinanti sritis ne tik teikia daug džiaugsmo vaikams, bet ir juos visapusiškai ugdo ir paruošia tolesniam gyvenimui.
Su edukologais bendravo Ieva Petruškaitė ir Žilvinas Karpis.
Kokia Lauko darželių situacija Jūsų šalyje? Kaip į juos reaguoja valstybės institucijos, visuomenė, tėvai?
Lesley: Aš atvykau iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur lauko darželių situacija sparčiai gerėja, mes noriai judame į priekį. Kasmet čia atsiranda vis daugiau į lauko pedagogiką orientuotų darželių, mokyklų, nes to reikia žmonėms – atsiranda aiškiai pastebima paklausa. Tėvai pradeda vis labiau vertinti vaikų buvimą lauke, o lauko pedagogika besidomintys mokytojai netruko suprasti, kad būti lauke vaikams ne tik patinka, bet ir yra naudinga. Kartu su visa bendruomene keičiasi ir valstybės požiūris, leidžiami nauji įstatymai, tikslėja reguliavimas.
Unnur: Mano šalyje, Islandijoje, požiūris į vaikų buvimą lauke tikrai išskirtinis. Islandijoje jau nusistovėjęs toks požiūris, kad tiek tėvams tiek vaikams privaloma suteikti galimybę būnant darželyje laiką leisti gryname ore, kitaip abi pusės lieka nepatenkintos ir tokių darželių tiesiog nesirenka. Taip pat įdomu, kad mes vertiname tik miško apsuptyje įrengtas vaikų žaidimų aikšteles, ir tai jau tapo ne tik norma, bet ir kokybės indikatoriumi!
Kierna: Aš dirbu tradicinėje mokykloje Šiaurės Airijoje, kur vis dar dominuoja tradicinės mokyklos ir darželiai, tačiau į juos noriai ir sėkmingai integruojami lauko pedagogikos metodai. Jau per keletą metų pastebėjome, kad vaikai praleisdami daugiau laiko lauke ne tik daugiau išmoksta, bet ir yra laimingesni.
Martin: Mano regione, Jungtinėje Karalystėje, tėra keli lauko darželiai, tačiau galiu drąsiai teigti, kad per paskutiniuosius penkerius metus žmonės pradėjo daug palankiau žiūrėti į mažųjų buvimą lauke. Vos prieš penkerius metus tėvai buvo itin skeptiški, o dabar situacija visai kitokia, lauko darželių vis daugėja, nes jiems atsiranda paklausa. Situacija keičiasi visame pasaulyje, ir tai džiugina ne tik mus, bet ir lauko darželius atradusius tėvus.
Mes turime tą patį tikslą ir tą patį mokymo planą kaip ir tradiciniai darželiai, tačiau į tą patį tikslą einame kitokiu keliu.
Koks, anot Jūsų, yra pagrindinis lauko pedagogikos ir lauko darželių tikslas?
Martin: Mes turime tą patį tikslą ir tą patį mokymo planą kaip ir tradiciniai darželiai, tačiau į tą patį tikslą einame kitokiu keliu. Daugiau būdami lauke ir mokydamiesi iš gamtos, mes siekiame tų pačių ugdymo tikslų kaip ir tradicinės ugdymo įstaigos.
Lesley: Būdamas lauke, gryname ore vaikas gauna išskirtinę galimybę pažinti visą pasaulį. Mes esame sutvėrimai, gyvenantys tiek uždarose patalpose tiek lauke, todėl vietoj to, kad ankstyvoje vaikystėje atimtume iš vaikų dalį pasaulio, mes ne tik jį parodome, mes suteikiame galimybę jį patiems prisijaukinti.
Kierna: Dauguma mokytojų pastebi, kad vaikai geriau mokosi natūralioje aplinkoje, kai nėra suvaržyti mus visą gyvenimą lydinčių taisyklių. Tradiciniuose darželiuose nenuilstantis auklėtojų entuziazmas sulaukti ramybės kartojant tas pačias frazes: „Sėdėk ramiai, tylos“ – tai veltui eikvojama tiek mokytojų energija tiek vaikų potencialas pažinti pasaulį jiems priimtinu būdu. Kai pavargome nuo nuolatinio triukšmo perpildytose klasėse, tvankių koridorių, pradėjome dažniau išeiti į lauką. Supratome, jog ir vaikai ir mokytojai tapo laimingesni.
Unnur: Visiškai sutinku su Kierna. Tik galėčiau papildyti, jog informacinių technologijų pasaulyje auganti karta dažnai neturi galimybės pamatyti, koks gražus juos supantis pasaulis ir kiek galimybių jis mums suteikia. Taigi mūsų tikslas ir yra, parodyti vaikams tas galimybes.
Informacinių technologijų pasaulyje auganti karta dažnai neturi galimybės pamatyti, koks gražus juos supantis pasaulis ir kiek galimybių jis mums suteikia.
Ar Jūsų šalyje lauko darželiai populiarūs ir ar laikui bėgant keičiasi jų populiarumas?
Unnur: Islandijoje tai labai populiaru. Tiesa sakant tai jau tapo taip įprasta, kad net ir tradicinės mokyklos ir darželiai darosi panašūs į lauko darželius ir mokyklas, nes tėvams tai patinka. Mokykla, kurioje dirbu yra tradicinė ir vaikai čia daugiau savo laiko praleidžia uždarose patalpose. Tačiau žinodami mano polinkį į lauko pedagogiką, tėvai iš 8 mokykloje egzistuojančių paralelinių klasių renkasi maniškę ir tai mane be galo džiugina.
Lesley: Galiu pasakyti tik viena: Merilende, dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra privačios, todėl jaučiama labai stipri tarpusavio konkurencija. Rinkdamiesi darželį šiuolaikiniai tėvai aplanko kiekvieną įstaigą ir klausia ne „ar vaikai galės išeiti į lauką“, bet „kiek laiko vaikai per dieną galės būti lauke“. Ne „ar“, bet „kiek“. Mes konkurencijos nejaučiame, mūsų darželio grupės kasmet pilnos, taip pat susidaro ir laukiančiųjų sąrašas. Turbūt tai ir yra geriausias rodiklis kalbant apie populiarumą.
Kur dažniausiai, miesto teritorijoje, Jūsų mieste ir šalyje yra steigiami lauko darželiai? Ar tam reikalingos kokios nors ypatingos patalpos?
Kierna: Mano regione tai tikrai ne. Dažniausiai mokyklos ir darželiai jau turi pastatus, o pridėjus daugiau natūralių elementų, suteikus vaikams galimybę būti lauke – viskas suderinama. Vaikams nereikia nieko ypatingo, jie labiausiai vertina natūralumą ir galimybę laisvai žaisti, išlieti vaikišką energiją. Natūrali aplinka, nors ir nedidelė, vaikams tinka kur kas geriau nei patys erdviausi rūmai visada išliekantys rūmais.
Lesley: Neseniai buvau gamtos darželių ir mokyklų konferencijoje, kurioje buvo atstovai iš beveik visų Amerikos valstijų. Dauguma jų darželių ar mokyklų įsikūrę miestų parkuose, gamtininkų centruose – nieko ypatingo, tačiau sudaromos tokios pačios saugumo bei mokymosi sąlygos kaip ir įprastose mokyklose.
Žinau, jog esate dirbę ir tradiciniuose darželiuose ir tik vėliau perėjote į lauko darželius. Gal galite trumpai palyginti šias dvi sistemas apibendrindami savo patirtis?
Kierna: Ilgą laiką buvau tradicinio darželio auklėtoja. Ilgainiui tiek mane tiek vaikus pradėjo varginti rutinos taisyklės: žaidžiam, miegam, valgom, pertraukėlė, pamokėlė. Šiaurės Airijoje drėgni, niūrūs, lietingi orai yra yprastas reiškinys, tad daugelį dienų beveik nekišdavom nosies į lauką. 26 vaikai vienoje patalpoje – jie juk vaikai, jie nori žaisti, o mes nuolat turim juos tramdyti ir tildyti. Visą laiką: „sėdėk tyliai, nebėgiok, nerėkauk“. Ypač pastebėjome, kad dienomis, kai neidavome į lauką, itin pablogėdavo berniukų elgesys. Kartą nusprendėm padaryti išimtį ir išeiti į lauką tikrai labai prastu oru – lijo, dargana, vėjas. Ir ką Jūs manote? Tai tapo mūsų kasdienybe. Nors kiekvienas vaikas turi galimybę neiti į lauką, jeigu to nenori, tačiau dažniausiai sunku juos atkalbėti nuo buvimo lauke net ir pačiu praščiausiu oru.
Lesley: Šį kartą aš kalbėsiu iš savo perspektyvos. Būdami lauke vaikai turi daugiau erdvės, keičiasi jų mąstymas, jų pažinimo galimybės. Būdama lauke su vaikais aš esu laiminga, aš tikiu tuo, ką darau, nes matau besidžiaugiančius vaikus.
Unnur: Kai mes pakeitėme darželio dienotvarkę ir ėmėme daugiau laiko praleisti gryname ore, ypatingai miške, tėvai vienas po kito negalėjo atsistebėti, kaip jų vaikai kasdien vis labiau ir labiau pradėjo norėti eiti į darželį.
Martin: Kai į mūsų darželį ateina žmonės iš kitų ugdymo įstaigų ar valdžios institucijų, jie netrunka pastebėti, kad mūsų vaikai spinduliuoja laimę, yra ramesni, savarankiškesni, geba patys susirasti užsiėmimų. Šie žmonės mato daug vaikų, tad jų komplimentai mums yra labai geras rodiklis, kad pradėjome judėti teisingesne kryptimi.
26 vaikai vienoje patalpoje – jie juk vaikai, jie nori žaisti, o mes nuolat turim juos tramdyti ir tildyti. Visą laiką: „sėdėk tyliai, nebėgiok, nerėkauk“…
Kokie įspūdžiai iš Lauko darželių Vilniuje ir Kaune, kuriuose lankėtės?
Unnur: Aš tiesiog įsimylėjau stovyklavietę Pavilniuose, čia tiek daug galimybių!
Lesley: Kai pamatau lauko darželio vietą, iš karto joje ieškau miško, vandens, akmenų, purvo, smėlio, ir visus šiuos dalykus iš karto radau stovyklavietėse! Tai buvo tikras džiaugsmas! Jūs esat apsupti nuostabių apylinkių, turit puikių pastogių. Tiesa, dar vieną pastatėme mūsų viešnagės metu, tad matysis ir mūsų indėlis!
Kierna: Aš buvau tokia nustebinta, kad tiek daug per vienerius metus ir per šešias savaites Kaune buvo tiek daug pasiekta. Tėvai, su kuriais kalbėjome, buvo labai susidomėję ir matėsi, kad tikrai žino, ko nori savo vaikams.
Martin: Mes galime išvykti žinodami, kad kažkas ėmėsi teisinga linkme keisi vaikų ateitį Lietuvoje ir tai daro mane laimingu.
Kokie įspūdžiai aplankė po susitikimo su tėvais?
Kierna: Mes susidūrėme su puikiais, viskuo besidominčiais tėveliais. Gebėjome diskutuoti ir analizuoti įvairius klausimus pozityviai, argumentuotai. Besikalbant viena mama pasakė: „aš nežinau, ką veikti su vaiku, kai lyja“, taigi tai buvo nuotaikingas įrodymas, jog tikrai dar turime ką nuveikti. Manau, jog ne tik vaikai lauko darželyje mokosi susidraugauti su mus supančia aplinka, bet ir jų tevams tai puikios gyvenimo pamokos. Tikiuosi, sniego gniūžtės efektas įsibėgės ir palies dar daugiau žmonių ir pradėsime po truputį keistis ir darytis atviresni laimei.
Martin: Lauko darželiai Lietuvoje vis dar yra naujiena, tad mes, atvykę iš įvairių pasaulio šalių, galėjome savo pavyzdžiu patvirtinti, kad tai globali, saugi ir pozityvi ugdymo kryptis. Bėgant laikui, kai visuomenėje išsisklaidys mitai, tėvai supras buvimo lauke svarbą bei teikiamas galimybes.
Kierna Corr (Šiaurės Airija) – pasaulyje populiaraus tinklaraščio „Nėra tokio dalyko, kaip blogas oras“ autorė, Windmill’o vaikų darželio ir pradinės mokyklos mokytoja, lauko pedagogikos ekspertė, lektorė. Taikydama ir tobulindama lauko pedagogikos metodus Kierna Corr tikslingai orientuojasi į vaikų asmeninio tobulėjimo, pasitikėjimo savimi, mokymosi rezultatų gerinimą bei kasdienio pažinimo džiaugsmo atradimą.http://nosuchthingasbadweather.blogspot.com
Lesley Romanoff (JAV) yra Takomos parko bendradarbiavimu tarp tėvų ir vaikų grįstos darželio-mokyklos direktorė ir mokytoja, tarptautinių organizacijų „Parent Cooperative Preschools International“, „Association for Childhood Education International“, „National Association for the Education of Young Children“ aktyvi narė; mokslinių konferencijų, skirtų vaikų ugdymo klausimams dalyvė, pranešėja. Pagrindinis jos tiklas – kurti palankų mokymuisi ir sveikai vaikų raidai mokyklos ir darželio mikroklimatą, tėvų, vaikų ir mokytojų bendruomenę, kūrybišką, pažinimui palankią aplinką
Martin Besford (Jungtinė Karalystė) daugiau kaip dvidešimt metų dirba su vaikais taikydamas lauko pedagogikos metodus, aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų organizatorius vaikams, lektorius, veda paskaitas ir seminarus mokytojams apie ugdymą ir vaikų užsiėmimus lauke. Lauko darželio „Highway Farm“ steigėjas ir mokytojas. Darželis neseniai gavo aukščiausią įvertinimą už vertingą ir išskirtinę praktiką taikant lauko pedagogikos metodus iš OFSTED (Office for Standards in Education) valstybinio departamento Jungtinėje Karalystėje, atsakingo už vaikų ugdymo standartus visoje šalyje.
Unnur Henrysdottir (Islandija) turi daugiau negu 10 metų patirtį dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, penkis iš jų – dirba darželyje, kuriame pagrindinė mokymo priemonė yra miškas ir gamtos gėrybės. Unna kasdien siekia ugdyti vaikų kūrybiškumą pasitelkdama gamtą. Ji teigia, kad vaikų karstymasis medžiais, lipimas į kalnus, ėjimas į žygius, žaidimai vandens telkinyje yra nepamainoma patirtis sveikam vaiko vystymuisi, o pagrindinis jos darželio šūkis „Naujų vaikų idėjų skatinimas yra mano darbo dienos tikslas“.
Bus daugiau
Informacijos šaltinis : Bernardinai.lt
Palikti komentarą