Pasakėčia apie taiką šeimoje

Viename miestelyje kaimyniniuose namuose gyveno dvi šeimos. Gyveno gerai: vaikai bėgiojo, namuose visko buvo. Atrodo, ko dar reikia laimei? Tik vienuose namuose buvo ramybė, o pro langą skambėjo linksmas vaikų juokas. O pro kito mano langus liejosi amžini ginčai, skandalai, šauksmai …

Skandalingoji šeimininkė nuolat stebėjosi, kaip jie galite gyventi be skandalų? Vis pavydėjo kaimynų laimės …

Vieną dieną žiūrėdama į kaimynų langus, kur visa šeima linksmai leido laiką namuose, moteris nesusilaikė ir liepė vyrui:

– Eik, sužinok, kaip jie sugeba gyventi šitaip ramiai ir linksmai …

Jis nusėlino prie kaimynų namų, pasislėpė po atviru langu ir pradėjo atidžiai stebėti ir klausytis.

Jis mato, kaip šeimininkė  paėmė seną ir brangią vazą ir pradėjo atsargiai valyti dulkes. Staiga kitame kambaryje suskambo telefonas. Moteris nubėgo pakelti ragelį ir padėjo vazą ant stalo krašto, taip arti, kad vėjas papūs – ji nukris ir suduš.

Tuo metu jos vyrui prireikė plaktuko, eidamas pro stalą, jis užkabino vazą, ši nukrito ant grindų ir sudužo.

Kaimyno lūpos pačios susispaudė, kūnas pagaugais nuėjo, nujausdamas artėjantį siaubingą skandalą. Jis jau norėjo apsisukti ir dingti, kad negirdėtų to, ką jis kiekvieną dieną savo namuose girdi, bet tada kaimynė sugrįžo į kambarį.

Ji susijaudino, su gailesčiu nužvelgė vazos skeveldras ir tarė vyrui:

– Atleisk man, aš tokia vėpla ! Tai – mano kaltė, kad vaza nukrito, aš padėjau ją per arti stalo krašto …

– Na, ką tu, brangioji! Tai – mano kaltė! Kaip galėjau nepastebėti savo mėgstamos vazos ant stalo?

– Nepergyvenk taip, – nuramino jį žmona – tegul tai būna didžiausias mūsų gyvenimo nuostolis.

Ir jie švelniai apsikabino.

Kaimynui po langu širdį suspaudė, ašarų kamuoliukas prie gomurio pakilo. Jis tyliai nuėjo nuo kaimyno lango ir patraukė namo.

Atėjo, o čia žmona ant slenksčio su pretenzijomis:

– Na, ir kur tu taip ilgai trainiojaisi? Ko gero dar nieko ir nesužinojai, kvaily?

– Kodėl gi,-  atsakė vyras,- atspėjau jų paslaptį!

– Ir kokia gi ta paslaptis?

–  Jie visada visi kalti, kas nenutiktų, o pas mus visada visi teisūs …

Prisiminkite šią pasakėčią, kai užsinorėsite vaidytis ar pyktis su savo artimaisiais. Nepamirškite pasidalinti šia išmintimi su savo draugais. Galbūt ji jiems taip pat padės gyvenime.

Informacijos šaltinis:

Komentarai

1 Komentaras apie "Pasakėčia apie taiką šeimoje"

Informuoti
avatar
2000
Sort by:   newest | oldest
Inga
Guest

Aišku. Tai, kai mano vyras kelias naktis negrįžta namo, ir sako, taip, brangioji, aš kaltas, nereikėjo man tiek gerti – turėčiau sakyti,kad tai mano kaltė, brangusis, kad namuose nepradėjau, būtum likęs

wpDiscuz