Visų tėvų gyvenime ateina metas, kai jų vaikas tampa paaugliu. vieni sako nė nepastebėję šio laikotarpio, kitiems jis sukelia nemažai galvos skausmo. Kaip suaugusieji turėtų reaguoti į maištaujantį paauglį, kaip suprasti jo vidinį pasaulį, pataria sveikatos psichologė Jolanta Dzemedzionkienė.
Kada ir kodėl vaikai pradeda maištauti?
Paauglystė šiais laikais prasideda gerokai anksčiau: seniau apie tryliktus metus, o dabar gali prasidėti ir sulaukus devynerių. Dėl pagreitėjusio vystymosi, technologijų vaikai auga kitaip. Atsiranda visokiausių norų, galimybių, atsiveria platesnis pasaulis, todėl vaikas paaugęs ima suprasti, kad turi pasirinkimą kažko norėti ar nenorėti, daryti ar nedaryti. To saviraiška yra maištingumas.
Kokie pirmieji tokio elgesio požymiai?
Kiekvienas vaikas yra individualus. Kai kurie nemaištauja, jų paauglystės laikotarpis praeina ramiai. Iš patirties galiu pasakyti, užauginau du sūnus ir jokio maišto nepatyriau. Manau, labai svarbus tėvų auklėjimas nuo mažens. Jeigu šeimoje per daug leidžiama: kiek nori žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu ar grįžti, kada nori namo, pradėjus ką nors drausti, vaikas ima priešintis. Jeigu matome, kad dukra ar sūnus susidėjo su blogais draugais ir draudžiame su jais bendrauti, vaikas gali natūraliai paklausti: viskas buvo galima, tai kodėl staiga kažkas tapo nebegalima? Tuomet kyla maištas. Kai per daug leidžiama ir nėra taisyklių, vaikas nesuvokia, kas galima, o kas ne. Vėliau to pasekmė ir gali būti priešiškumas.
Kaip į tai turėtų reaguoti suaugusieji?
Pirmiausia nereikia laukti maišto, reikia auklėti tinkamai nuo pat mažens, taip išvengsite pasekmių. Jeigu nuo mažens vaikas žinos ribas, kada jam keltis, kada ruošti pamokas, kada yra jo laisvalaikis, kiek jis gali būti lauke, tuomet jam nekils poreikis maištauti sulaukus paauglystės. Jeigu vis dėlto šios situacijos neišvengėte, pirmiausia reikia kreiptis pagalbos. Jeigu tėvai padarė klaidų auklėdami, juk staiga netaps tokie supratingi ir išmanantys, kaip dabar paauglį suvaldyti. Pagalbos yra kur ieškoti: mokyklose, sveikatos priežiūros centruose, pas privačiai dirbančius specialistus. Galite ateiti su vaiku arba vieni. Reikia kalbėtis – tik taip rasite išeitį. Labai svarbu geranoriškai elgtis su savo vaiku.
Ką galite pasakyti tėvams, kurie auklėja atimdami daiktus, pakeltu tonu ar net smurtaudami?
Tėvai taip pridaro dar daugiau klaidų. Vaikas užsidaro savyje, tėvų riksmai jam pro vieną ausį įeina, o pro kitą išeina. Jis išklauso jūsų pakeltą toną, bet vis tiek daro savaip. Jeigu bandoma auklėti smurtu, sulaukiama trumpalaikio efekto. Vaikas bijo tėvų, slepiasi toliau darydamas savo. Jis supranta, kad tėvas arba mama yra jo baudėjas, tačiau nesuvokia esmės – kad tėvai nori gero. Smurto, tiek fizinio, tiek žodinio, nė vienas netoleruojame ir jam nenorime paklusti.
Jeigu tėvai pastebi, kad vaikas ima užsisklęsti ar tampa irzlus, ką turėtų daryti?
Kaip jau minėjau, jeigu vaikas tinkamai auklėjamas, tokių bėdų kilti neturėtų. Žinoma, gali būti, kad kažkas nutiko ne namų aplinkoje. Tokiu atveju turite prie vaiko mėginti prieiti ramiai. Duosiu pavyzdį: galite padaryti arbatos, atsinešti sausainių ar kitą skanėstą ir ramiai susėdę pasikalbėti. Jokiu būdu nekamantinėkite apie ramybės neduodančią problemą, tiesiog šnekėkite apie pašalinius dalykus. Taip prieisite prie vaiko iš toli. Pasidomėkite, kaip jam sekasi, ką veikia, galite pašnekėti apie save, orą, visai nesvarbu. Vaikas pasijus ramesnis, kad tėvai jo nespaudžia, nekamantinėja. Galite pasidomėti, kaip sekasi mokykloje, užklasinėje veikloje ar su draugais. Taip išsiaiškinsite, kas vaikui kelia nerimą. Nedarykite spaudimo, tėvai dažnai linkę vaiką spausti, kad jis privalo kažką pasakyti, tačiau tada vaikas dar labiau užsisklęs ir nieko jums nesakys.
Kaip elgtis pastebėjus, kad vaikas vartoja psichotropines medžiagas?
Pirmiausia tai yra vaiko maišto forma. Jis gali susidėti su netinkamais draugais. Jei jausis jų suprastas, išgirstas, sulauks dėmesio, kurio negauna iš tėvų, gali pabandyti rūkyti, gerti ar vartoti narkotikus. Tai pastebėjus reikia kreiptis į specialistą. Dar kartą pasikartosiu: jeigu šauksite ant vaiko, gerų rezultatų nepasieksite. Reikia išsiaiškinti, ar šio elgesio židinys ne mokykloje, jeigu ne ten, gali būti kiemo aplinka, pasidomėkite, su kuo vaikas bendrauja, kalbėkitės su tų vaikų tėvais. Būtinai šnekėkite su vaiku ramiu tonu, paklauskite, kas jam nutiko, kad taip elgiasi. Alkoholis, narkotikai, rūkymas yra savęs žalojimo elgesys. Tai yra smurtas prieš save. Vaikas to nesuvokia, bet save žaloja.
Ar ankstyva pirmoji meilė yra blogai?
Nieko baisaus nėra, jeigu ta meilė tiesiog draugystė. Aš taip pat buvau aštuonerių metų, kai įsimylėjau ir berniukas man nešdavo saldainius, tačiau nieko nenutiko. Nereikia sureikšminti, jeigu mažamečiai vaikai tiesiog gražiai bendrauja. Jei pastebite, kad yra kažkas vulgaraus, tada vėlgi geriausia kreiptis pagalbos į specialistą.
Kada tinkamas laikas vaikus šviesti apie lytinį gyvenimą?
Tai daryti reikėtų nuo pat mažens. Kiekvienu amžiaus tarpsniu turi būti pateikiama tam tikra informacija. Su mažais vaikais galima pavartyti knygutę su piešinukais, mamytė turi paaiškinti viską paprastais žodžiais, nesukeldama vaikui noro dar kažko ieškoti ir gilintis. Kuo vaikas didesnis, tuo informacijos pateikiama daugiau, bet apie tikrąjį vaikų gimimą, apie lytinį gyvenimą jie turėtų sužinoti jau sulaukę normalios paauglystės. Tai turėtų būti švietimas mokykloje, kai berniukams ir mergaitėms apie viską aiškinama atskirose klasėse.
Ką daryti, jei paauglys praneša, kad taps… tėčiu arba mama?
Jeigu tėvai nesugebėjo išauklėti savo vaikų negimdyti iki pilnametystės, jie turi ir prisiimti atsakomybę. Tai jų auklėjimo klaidų rezultatas. Negalima panikuoti ar bėgti nuo to, abiejų paauglių tėvams reikia kalbėtis tarpusavyje: nuspręsti, kaip vaikai gyvens, kur gyvens, aptarti visus buitinius klausimus. Žinoma, rekomenduoju vaikelį gimdyti, bet rūpintis turi visi. Tėvai, kurie skatina abortą, nesuvokia, kad tai jų pačių klaida, nori primesti klaidą kitiems. Jeigu vaiko atsikratoma, vis tiek visi visados žinos, kad jis buvo, o dar mergina rizikuoja tapti nevaisinga, tokiu atveju sąžinė gali graužti dar labiau.
ATSARGIAI – KVAIŠALAI!
Kažkada tėvų galvos skausmas buvo cigaretės ir alkoholis, dabar – narkotikai. Kaip nuo jų apsaugoti vaiką? Švietimo ir mokslo ministerijos leidinyje „Tėvai prieš narkotikus“ teigiama, kad svarbiausia yra surasti laiko pabūti su vaiku, kalbėtis su juo, žinoti jo dienotvarkę ne kaip kontrolieriams, bet kaip saugotojams. Būtina pažinti vaiko draugus. Labai svarbu domėtis ne tik vaiko mokslais, bet ir jo pomėgiais, turėti aiškią poziciją dėl narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo, nerodyti blogo pavyzdžio, nuolat kalbėtis apie šiuos pavojus. Leidinys skatina kartu su vaiku spręsti jo problemas, niekad nekritikuoti vaiko asmenybės, į klausimus visados atsakyti sąžiningai ir teisingai. Net jei vaikas pasako sukrečiančią mintį, reikia reaguoti ramiai, nes tada jis atsivers ateityje, žinodamas, kad gali jumis pasikliauti.
Ką daryti, jeigu paauglys jau vartoja psi¬chotropines medžiagas? Reikia nenuleisti rankų ir pasiruošti sunkiam darbui. Svarbu nesmerkti vaiko, nes galbūt vartojimo priežastis – šeimoje. Būtina išsiaiškinti, ką vaikas vartoja ar bando vartoti. Taip pat reikia palaikyti savo vaiką, kad jis jaustųsi mylimas, kreiptis pagalbos į specialistus, nespręsti problemos vieniems. Paauglys, žinoma, gali priešintis, bet būtina jam išaiškinti pasekmes, taisykles ir nustatyti bausmes, kokių jis sulauks, jeigu tai vėl pasikartos.
Kaip suprasti, kad vaikas vartoja psichotropines medžiagas? Gali atsirasti staigi nuotaikų kaita, vaikas tampa uždaras ir prislėgtas, nebesilaiko namų taisyklių, nepareina laiku iš lauko, prasčiau sukaupia dėmesį, blogiau mokosi, nelanko pamokų, tampa abejingas seniesiems pomėgiams, prastai miega, slepia, ką veikia, kur eina, praranda apetitą, švaisto pinigus, dažnai meluoja… Kai kurie požymiai būdingi ir brendimo laikotarpiui, todėl skubių išvadų daryti nepatariama. Svarbu nuoširdžiai pasikalbėti su vaiku, jeigu nežinote, kaip žengti pirmąjį žingsnį, patariama kreiptis į specialistus.
TĖVUS GLUMINANTI TEMA
Šiuolaikinėje visuomenėje, skirtingai nei anksčiau, mažamečiai vaikai ir paaugliai lengvai gali pasiekti erotinę informaciją, kuri neatitinka jų amžiaus. Seksologas Viktoras Šapurovas mano: kol Lietuvoje specialistai tariasi, kaip tinkamai lytiškai šviesti vaikus, jie jau seniai „apsišviečia“ internete ar televizijoje. Seksologas tvirtina, kad dabartiniai jaunuoliai greitai pradeda lytinį gyvenimą, nuo pažinties iki lytinių santykių vidutiniškai praeina vos mėnuo.
V. Šapurovas pasakoja sukrečiančią istoriją apie dvidešimtmetę pacientę, kuri per dvejus metus vaikydamasi orgazmo, kurio taip ir nepatyrė, turėjo lytinių santykių net su 200 vyrų! Niekas niekada nepaaiškino merginai, kad reikalingas dar ir jausmas.
Kai vaikas užduoda klausimą, susijusį su lytiniu gyvenimu, tėvai turėtų atsakyti, nes atsakymas „kai paaugsi, sužinosi“ yra netinkamas. Jeigu vaikas jau pradėjo lytinį gyvenimą, tėvai neturi panikuoti, šviesti vaiką apie galimus pavojus ir atsakomybę.
Vaikų ir paauglių specialistė Jūratė Bortkevičienė skatina tėvus kalbėtis ne apie tai, kaip tai daroma, o apie pasekmes, savęs ir antrosios pusės vertinimą. Pokalbį galima pradėti žiūrint laidą panašia tema (kad ir tiesiog apie meilę, santykius), taip bus lengviau užmegzti pokalbį su vaiku. Tai turi būti ne paskaita, o paprastas dialogas, nereikalaujantis iš vaiko kažkokių prisipažinimų.
INTERNETO PAVOJAI
Pasak vieno žymiausių XX a. psichoterapeutų Miltono Ericsono, paaugliams labai svarbu priklausyti socialinei grupei virtualioje aplinkoje, klasėje, komandoje, užklasinėje veikloje.
Prof. Jochenas Peteris ir Patti Valkenburg atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad bendraujant internetu lengviau atsiverti draugams, stiprėja savivertė ir didėja savivoka. Suprasdami tai tėvai turėtų nesistebėti, kad paauglys taip įnikęs į internetinį gyvenimą, virtualų bendravimą su draugais, tačiau privalo išlikti budrūs.
Pirmas pavojus, tykojantis internete, yra patyčios. Šeimos psichologė Marija Giedraitytė teigia, kad patyčios internete yra aštresnės nei realybėje, nes garantuojamas anonimiškumas. Pasak psichologės, tėvai turėtų kontroliuoti vaiko ar paauglio buvimą internetinėje erdvėje. Vaikui tai gali pasirodyti drastiška, bet toks sprendimas išeitų į naudą.
Antras internete paauglių tykantis pavojus – seksualiniai nusikaltėliai. Ekspertai pataria tėvams domėtis vaiko pomėgiais internete, padėti jam suvokti, kokią informaciją galima viešinti, o kokios – ne, kalbėtis apie bendravimo su nepažįstamaisiais riziką, domėtis, kokiomis svetainėmis vaikai naudojasi.
Jeigu įtariate, kad vaikas nuo jūsų kažką slepia, galite įdiegti į kompiuterį filmavimo programas. Jeigu pastebite žalingos informacijos internete, galite kreiptis į įstaigas „Draugiškas internetas“ ar „Karštoji linija“ , kurios aktyviai kovoja su pavojais virtualioje aplinkoje.
GERDA BESSARABAITĖ, „ŠEIMININKĖS“ KORESPONDENTĖ
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą