NETOBULOS ŠEIMOS DŽIAUGSMAS

Kuris iš mūsų nenorėtų būti tobulas? O kas nenorėtų sukurti tobulos šeimos? Tai mūsų idealas ir dažno pastangų bei maldų turinys… Bet jei paklaustume savęs – o kam man TAI, atsakytume: kad patirčiau kuo daugiau pasitenkinimo dabartiniu savo gyvenimu ir ypač – džiaugsmo. Ar tai susiję dalykai?

Tobulumo siekimas – kliūtis?

Viena iš esminių sėkmingo gyvenimo sąlygų – laiminga šeima. Tačiau apsidairius aplinkui ne taip lengva rasti įkvepiančių šeimyninio gyvenimo pavyzdžių. Atrodytų, tai gali būti pasiekiama labai paprastai (juk du mylintys vienas kitą žmonės to nori), tačiau viskas sudėtingiau, nei atrodo, nes dažnai susiduriame su nenumatytomis kliūtimis tame kilniame kelyje. Viena iš tų kliūčių gali būti ir tobulumo siekimas šeimyniniame gyvenime.

Psichologinės pagalbos praktikoje neretai susiduriu su žmonėmis, kurie mano esą nelaimingi, o iš tikrųjų yra laimingi ir lydimi sėkmės. Štai kreipiasi pagalbos šeima, kurioje abu sutuoktiniai yra praktikuojantys tikintieji, studijuoja Šventąjį Raštą, dalyvauja įvairiuose religiniuose renginiuose, t. y. labai stengiasi siekti tobulumo, bet, sako, „mes nesijaučiame laimingi, nes niekaip negalime pasiekti tobulumo savo šeimyniniame gyvenime“. Jie susikūrė pagal savo supratimą tobulos šeimos idealą ir mano, kad tik toks gyvenimas šeimoje gali atnešti jiems džiaugsmą ir laimę.

Daugelis žmonių susikurtą idealą priima kaip gyvenimo sėkmės matą. Dažniausiai tai paties žmogaus įsivaizdavimo rezultatas – koks turiu būti, kai man sueis 30 metų, kokią šeimą turiu sukurti, kokie turės būti tarpusavio santykiai joje, kokia materialinė padėtis ir t. t. Tokį idealą suformuoja žiniasklaidoje deklaruojami ir savotiškai primetami „gražaus ir sėkmingo gyvenimo“ standartai, grindžiami „laimingų“ žmonių pavyzdžiais. Štai jauna šeima kreipiasi psichologinės pagalbos dėl tarpusavio nesutarimų. Žmona labai nusivylusi vyru, nes nepalieka jai rytais vykdamas į darbą „lagaminėlio pinigų“. Dėl to ji negali išsimiegojusi ir pasigražinusi kasdien važiuoti apsipirkti į didžiuosius prekybos centrus, susitikti su draugėmis, naudotis įvairiomis grožio centrų paslaugomis ir t. t. O vyras skatina ją susirasti darbą ir pinigais prisidėti prie šeimos biudžeto. Taigi jauna moteris, prisiskaičiusi įvairių „gyvenimo būdo“ žurnalų bei prisižiūrėjusi panašių televizijos laidų, susikūrė šeimyninio gyvenimo idealą, kurio vyras jai neužtikrina. Ji jaučiasi nelaiminga, nors iš tikrųjų taip nėra: juk ji ištekėjusi už mylimo, darbštaus ir rūpestingo vyro, sukūrusi gražią šeimą. Kartais žmonės, augę nedarnioje šeimoje, tvirtai taria sau, jog susikurs kitokią, tobulą šeimą, nes tik ji esą gali užtikrinti tikrą laimę. Tada jiems svarbiausia tampa siekti tobulo šeimos gyvenimo.

Tobulos šeimos mitai

Kaip žmonės dažniausiai supranta tobulą šeimą? Be jau minėtų įtakų (tėvų šeimos, žiniasklaidos, kartais draugų, kurie pasipuikuodami prieš aplinkinius „simuliuoja“ tobulus santykius, negatyvių pavyzdžių) išskirtinę reikšmę įgyja visuomenėje gajūs mitai apie tobulą šeimą.

Šiuolaikiniame gyvenime gana paplitusi klaidinga nuostata šeimyninio gyvenimo atžvilgiu. Dažnai manoma, kad laimę šeimoje suteikia tik tobuli jos narių santykiai. Taip, į šeimą būtina investuoti daug pastangų, laiko, jėgų, bet tai jau šiandien grįžta su kaupu, išgyvenant pamatinį pasitenkinimą gyvenimu bei kasdienį būties džiaugsmą. Tačiau tam trukdo klaidingas tobulo šeimyninio gyvenimo supratimas, nes visuomenėje apie tai sklando daug mitų. Paminėsime kai kuriuos labiausiai paplitusius.

1. Tobuloje šeimoje visada vyrauja tarpusavio supratimas. Tai reikštų, kad niekas nesipiktina, nesitranko durimis, netriukšmauja. Kiekvienas pasirengęs bet kada išklausyti kitą, visi nesusipratimai tuoj pat išsiaiškinami, niekas nesipyksta ir nebūna taip, kad užpykęs kurį laiką nesikalbėtų. Todėl tokiose šeimose, kaip mano sutuoktiniai, konfliktai neleistini. Deja, tuomet nesutarimai yra giliau slepiami, bet jie niekur nedingsta, yra kaupiami ir neišspręsti kuria vis didesnę įtampą. Konfliktai yra neatskiriama bendravimo dalis, jie padeda jį atnaujinti. Galiausiai konfliktai skatina tėvus ir vaikus mokytis juos spręsti, o tai yra vienas iš pasiruošimo gyvenimui aspektų.
2. Tobuloje šeimoje vaikai nebarami ir nebaudžiami. Žinoma, kai kuriose šeimose vaikams viskas leidžiama, manant, kad patys savaime išmoks gero elgesio ir įgis reikalingų gyvenimui įpročių bei įgūdžių. Deja, vaikai turi būti ugdomi, o to ne visada pasieksi „gražiai“, t. y. aiškinimu, pokalbiais bei pagyrimais. Jei į vaiko auklėjimą tėvai žiūri atsakingai, tai žino, kad pabarimas ar bausmė yra būtinos sėkmingo vaiko ugdymo sąlygos.
3. Tobuloje šeimoje visi jos nariai besąlygiškai myli vienas kitą ir nepatiria vienas kito atžvilgiu jokių kitų jausmų. Kartais sakoma: „Jei tu mane tikrai mylėtum, išpildytum mano norus…“ Taigi meilė gali tapti net manipuliacijų įrankiu, o tai jau tikrai prastų santykių šeimoje ženklas. Meilė nesunaikina kitų situacinių jausmų – pykčio, kai susiduria kelių šeimos narių interesai, susierzinimo, kai kažkas trukdo įgyvendinti dienos planus, nusivylimo, nusiminimo ir t. t. Meilė yra sudėtingas jausmas, kuris neretai praturtinamas ir čia paminėtomis emocijomis.
4. Tobuloje šeimoje vyrauja visiškas tarpusavio atvirumas. Taip, be pakankamo atvirumo ir pasitikėjimo vieno kitu būtų sunku sukurti gerus tarpusavio santykius. Tačiau skirtingi žmonės gali turėti ir skirtingą poreikį atvirauti, mat vieni esame atlapaširdžiai, kiti uždaresni. Todėl kiekvienas šeimos narys turi turėti galimybę pats apsispręsti, kiek jis nori būti atviras su kitais. Juk nemažai dalykų mūsų gyvenime dažnai būna nesusiję su mūsų santykiais šeimoje, tai, pvz., santykiai su draugais, bendradarbiais, asmeniniai atsakymų ieškojimai į egzistencinius klausimus ir t. t. Kiekvienas žmogus, taip pat ir vaikai, turi savo privatumo „vidinę teritoriją“, kurią privalu gerbti.
5. Tobuloje šeimoje visi jos nariai viską daro visada kartu: tvarkosi buitį, leidžia laisvalaikį, bendrauja su šeimos draugais ir t. t. Žinoma, gera, jei šeimos nariai turi galimybę visą savo laisvą laiką leisti drauge. Tačiau tikrovėje tai mažai tikėtina, mat dėl šiuolaikinio žmogaus užimtumo labai sunku visiems susiderinti tam skirtą laiką. Kita vertus, kiekvieno gyvenimas daug platesnis nei „namų ribos“, todėl natūralu, kad kiekvienas šeimos narys gali turėti interesų ir už šeimos gyvenimo ribų (pvz., hobį), kuriems norėtų skirti dalį savo laiko.
6. Tobuloje šeimoje visi jos nariai gyvena tik šeimos interesais, kurie yra aukščiau už viską. Taip, šeimos interesai yra labai svarbu, bet daug kas priklauso ir nuo konkrečios situacijos. Jei buvo suplanuota smagi šeimos išvyka savaitgalį, o darbe atsirado neatidėliotinų reikalų (atvažiuoja užsienio verslo partneriai į pasitarimą), tai būtina vadovautis sveika nuovoka. Juk išvyką galima atidėti, kad ir kaip apmaudu būtų, o verslo partnerių ignoravimas gali sukelti nemalonių padarinių darbe.
7. Tobuloje šeimoje nuolat kalbamasi apie tarpusavio santykius, aiškinamasi dėl buvusių klaidų praeityje ir t. t. Kaip rodo patirtis, to negalima suabsoliutinti. Be abejo, išsiaiškinti nesusipratimus, ypač tuos, kurie įskaudino, būtina. Tačiau susitelkti tik į juos – tai pabrėžti santykių nesėkmes, kurios, deja, neišvengiamos. Be to, paprastai skiriama nepakankamai dėmesio tam, kas šeimos narius džiugina tarpusavio santykiuose. Apmaudu, bet nemažai porų linkusios diskutuoti būtent apie negatyvius santykių aspektus ir ignoruoti tai, kas jų santuokoje unikalu ir džiugu, už ką gali vieni kitiems dėkoti, vertinti ir džiaugtis.

Tobulos šeimos mitų yra ir daugiau, jie kinta ir nuolat kuriami. Tačiau jie nėra tokie nepavojingi, kaip atrodytų. Tam tikrus vaizduotėje susikurtus tobulumo standartus žmonės yra linkę tapatinti su realybe. Tuomet jie skiria labai daug pastangų, kad kuo greičiau pasiektų tobulumą, o kai nesiseka, tai jaučiasi nelaimingi ir bejėgiai.

Siekti tobulumo yra mūsų priedermė, tačiau dažnai tokios pastangos užtemdo akis bei protus ir trukdo suvokti, kas šeimos gyvenime yra gero jau šiandien. Kitaip sakant, būdami pakankamai laimingi, to net patys nežinome. O reikėtų atidžiau įsižiūrėti į savo šeimos dabartį ir suprasti, kad gerų, gražių dalykų tarpusavio santykiuose yra dešimteriopai daugiau, nei sukeliančių nepasitenkinimą. Jau šiandieniai mūsų pasiekimai gali ir turi būti atrasti, įvardyti. Negana to, gali ir privalo būti paversti išgyvenamos laimės, džiaugsmo bei įkvėpimo, siekiant tobulumo, šaltiniu.