Vaiko ožiavimasis ir isterijos – normalus reiškinys asmenybės vystymosi procese. Aišku, tėvams vaiko kaprizai kainuoja daug nervų. Kaip nuraminti įsikarščiavusį mažylį?
Vaiko isterijos – didelis išbandymas ne tik pačiam mažyliui, bet ir jo tėvams. Tuo metu vaikas bando susidoroti su jį užplūdusiais stipriais jausmais (nuoskauda, įsižeidimu, pykčiu, pavydu, įniršiu), tačiau jam dar nesiseka kontroliuoti savęs. O tėvai, kurie niršta ant mažylio, niekaip nepagerina situacijos ir nepadeda jam.
Psichologai pataria tėvams paprasčiausiai iškentėti vaiko isterijų periodą, kuris būna apie trečiuosius metus, nes tai – jo asmenybės formavimosi dalis. Kad šis uždavinys suaugusiems būtų lengvesnis, patartina įsidėmėti, kaip geriausia reaguoti, kai vaikui užeina isterijos priepuolis.
Tylėjimas
Tylėjimas – puikus būdas, norint sustabdyti vaiko isteriją. Paprasčiausiai tylėkite ir niekaip nereaguokite į vaiko riksmą. Užsiimkite savo darbais arba pastovėkite šalia. Tai padaryti sunku, nes tuo metu, kai vaikas ožiuojasi (ir tai jis daro dažniausiai viešoje vietoje), kyla noras jam pliaukštelėti, o ne stovėti ramiai.
Įsidėmėkite, kad tada, kai vaiką apima isterija, jis negali kontroliuoti savo jausmų ir dėl to jis jaučiasi labai blogai. Pasistenkite nesinervinti. Ir tylėdami prisiminkite, kad joks jūsų kūno judesys ar mimika neturi vaikui išduoti jūsų susierzinimo.
„O aš noriu šito. O ko tu nori dar?“
Dažniausiai vaikas ožiuojasi, kai kažko nori, bet negauna. Kad sustabdytumėte isteriją, iškart nukreipkite jo dėmesį į kitus objektus. Pasakykite apie savo norus, pasiteiraukite, ko jis dar norėtų.
Toks metodas parodys mažyliui, kad jūs klausotės ir girdite jį. Žinoma, kad pirkti vaiku viską, ko jis užsimano, be priežasties negalima.
„Oho, ką aš radau!“
Dar vienas būdas apsaugoti vaiką nuo isterijos, perkeliant jį į konstruktyvią emocinę būseną, – nukreipti vaiko dėmesį į kitą objektą. Dar geriau palikti kaprizingą atžalą, žengti žingsnį į šalį ir tučtuojau pradėti naršyti po savo rankinę ar dairytis po aplinką, garsiai pranešant, kad radote kažką įdomaus ir nežinote, ką su tuo daryti.
Paprastai vaikai susidomi naujiena ir nustoja ožiuotis.
„Aš tave myliu“
Kad nuramintumėte susinervinusį mažylį, apkabinkite jį, paglostykite jam galvą ir pasakykite, kad jį mylite. Šis metodas geriausiai veikia, kai vaiką apima isterija, dėl to, kad jis jaučiasi įžeistas arba nesuprastas. Lytėjimo kontaktai ir meilūs žodžiai padės mažyliui pajusti suaugusiojo palaikymą. Jo emocijos aprims. Po to bus galima pradėti aiškintis, kodėl mažylis pasijuto nuskriaustas.
Psichologai įsitikinę, kad 2,5–4 metų vaiko isterijos yra normalus dalykas. Jos byloja apie tai, kad mažylis tikrina leistinas ribas ir mokosi susidoroti su savo emocijomis. Jeigu vaikas ir išaugęs iš to kritinio amžiaus toliau ožiuojasi, vadinasi, tėvai padarė auklėjimo klaidų.
„Aš žinau, kad tu dabar pyksti“
Neretai vaikai kelia isterijas tada, kai nori, kad tėvai juos išgirstų. Deja, suaugusieji dėl savo nuolatinio užimtumo ir nuovargio neklauso vaikų ir atstumia juos, kad paliktų ramybėje. Tada vaikai bando kaprizais atkreipti tėvų dėmesį į savo jausmus ir išgyvenimus. Užuot pykę ant vaiko, verčiau pasakykite jam, kad žinote apie jo jausmus ir stengiatės jį suprasti.
Gražina Vasiliauskienė
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą