Lietuvos valdžia per krizę parodė savo tikrąjį veidą: privačius darželius lankiusių vaikų tėvus per karantiną paliko be cento, bet reikalavo mokėti sveikatos draudimą.
Kaip žinoma, šalyje trūksta valstybinių darželių, todėl nemažai tėvų priversti atžalas leisti į privačius, nors gerokai brangesnius darželius, taigi nukenčia finansiškai.
Tuo šių tėvų diskriminacija nesibaigia. Nors, prasidėjus pandemijai, valdžia uždarė visus – ir valstybinius, ir privačius darželius, ligos išmokas už mažamečių priežiūrą mokėjo tik tiems tėvams, kurių vaikai lankė „teisingas“ valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Dėl absurdiškų teisės aktų vienišos mamos per karantiną liko be pajamų – kadangi prižiūrėjo vaikus, negalėjo dirbti, tačiau ir negavo valstybės skiriamų išmokų už vaiko priežiūrą.
Daliai šių tėvų ligos išmokos už laikotarpį nuo kovo 16 d. sumokėtos tik liepą. Kiek diskriminaciją patyrusių tėvų ir globėjų jiems priklausančių pinigų iki šiol negavo, „Sodra“ neatskleidžia.
Mažamečius auginančias mamas prilygino girtuokliams
Mažametį vaiką auginanti buhalterijos įmonės darbuotoja (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) Alfa.lt pasakojo per karantiną patyrusi ne tik nuostolių, bet ir didžiulį stresą.
Kovo 16 d. Vyriausybė uždarė visas šalies ugdymo įstaigas, todėl mamos, priverstos prižiūrėti vaikus namie, negalėjo dirbti tris mėnesius iki birželio pradžios, likus savaitei iki karantino pabaigos, kai leista darželius vėl atidaryti.
Tačiau ne visi namuose likę tėvai su mažamečiais vaikais gavo valdžios skiriamas ligos išmokas už nesergančius vaikus, negalėjusius lankyti uždarytų ugdymo įstaigų.
„Aš tris mėnesius negavau jokių pajamų, nes „Sodra“ nepervedinėjo ligos išmokų už mano vaiką. Negavusi pirmos išmokos paskambinau į „Sodrą“, paskui prisibeldžiau iki pat vadovybės. Pasirodo, „Sodra“ nepripažino mano nedarbingumo, nes vaikas iki karantino lankė privatų darželį“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, Klaipėdos rajone patekti į valstybinį darželį neįmanoma, nes 100-ui rajone gyvenančių vaikų tenka apie 15 vietų valstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
„Kokį darželį pavyksta gauti, į tokį vaiką vedi. Lieka tik privatūs. O paskui visus tėvus, kurių vaikai lankė tokius privačius darželius, paliko badauti – nemokėjo priklausančių išmokų. Pasirodo, toks privatus darželis neatitinka kažkokių savivaldybės nustatytų programų. Žodžiu, tai yra ne valstybinis, todėl „neteisingas“, „blogas“ darželis. Ir dėl to mama lieka be išmokų. Maža to, likusi be pajamų, dar tris mėnesius turi susimokėti „Sodrai“ sveikatos draudimo mokestį, nes paaiškėjo, kad jeigu būčiau susirgusi tuo momentu, niekas manęs nebūtų gydęs, nes, negaunant ligos išmokų, nemokamas ir draudimas“, – keista tvarka stebėjosi jauna mama.
Moteris savo situaciją prilygino atvejams, kai „Sodra“ atsisako mokėti ligos išmoką, nes darbuotojas susižeidė būdamas neblaivus ar buvo pagautas apsvaigęs nuo alkoholio pripažinto nedarbingumo metu.
„Buvo panašiai pritaikytos sankcijos ir ligos išmokos nemokėtos mamoms, kurios iki karantino vedė vaikus į privačius darželius. Susidūriau su ne viena tokia mama, nes visos mūsų darželio mamos tokių pačių problemų turėjo“, – teigė moteris.
Be pajamų likusi jauna moteris parašė skundą „Sodrai“. Skundas, pasak jos, šioje įstaigoje buvo nagrinėjamas pusantro mėnesio.
„Tai va, tik liepos pradžioje (įsivaizduokite, kaip reikėjo gyventi nuo kovo?) „Sodra“ išnagrinėjo prašymą ir nusprendė, kad vis dėlto nesvarbu, ar vaikas eina į valstybinį, ar į privatų darželį, tai yra toks pat vaikas ir tokio vaiko mama lygiai taip pat negali dirbti, taigi ir negali būti diskriminuojama“, – nuostabos valdžios sprendimais neslėpė moteris.
Ligos išmoka už tris nedarbingumo mėnesius jai pervesta liepos mėnesio pradžioje.
„Kaip nori, gyvenk su mažu vaiku be pajamų. Ir dar gauk pinigų mokėti PSD, nes lieki nedraustas. Nežinau, kaip išsisprendė kitiems. Bet mano skundą ir prašymą sumokėti patenkino“, – sakė mama, pagaliau gavusi jai priklausančius pinigus.
Buhaltere dirbanti moteris redakcijai pasakojo, kad, priešingai nei įsivaizduojama, labai daug žmonių per karantiną negalėjo dirbti namuose nuotoliniu būdu.
„Mano vaikui, kai prasidėjo karantinas, buvo pusantrų metų. Tu daryk su juo, ką nori, – dirbti neišeis. Kaip galėčiau dirbti buhalterio darbą, teikti ataskaitas, kuriose menkiausios klaidos neturi teisės padaryti, jeigu vaikas nuolat ant rankų. Kad jis bent ramiai ant kelių sėdėtų, bet jis laksto, ką nors daro, dėmesio reikalauja, jį reikia prižiūrėti, stebėti, nes jis lipa, griūva, užsigauna, jo negali palikti nė minutei. Auklės taip pat negali samdyti, nes karantinas – niekas neateis. Mamos Lietuvoje buvo paliktos be jokios paramos“, – prisiminė moteris.
O buhalterės, anot jos, buvo patekusios į dvigubus spąstus: vaikus prižiūrinčioms mamoms išdavė nedarbingumą, bet „Sodra“ nemokėjo išmokų. „Įmonė taip pat negali mokėti algos, į prastovas buhalterių neišleido, nes reikėjo pildyti privalomas statistikos ataskaitas. Privalėjau dirbti, tai sėdėjau naktimis ir dirbau, pateikinėjau tą, ką privalau, nes baudos grėsė. Ir buvau visiškai be pajamų tris mėnesius“, – padėtį be išeities prisiminė moteris.
Įteisinta tėvų ir globėjų diskriminacija
Kodėl tėvai ir globėjai, kurių vaikai iki karantino lankė vadinamuosius „neregistruotus“ darželius, buvo diskriminuojami tėvų, kurių vaikai lankė „registruotus“ darželius, atžvilgiu?
Pasirodo, tokią tvarką nustatė tuo metu galiojantys įstatymai, bet jų diskriminacinis pobūdis iki krizės neužkliuvo socialinio draudimo politiką formuojančiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Vyriausybei paskelbus ekstremalią padėtį ir karantiną, o Seimui priėmus atitinkamas įstatymo pataisas, „Sodra“ pradėjo mokėti ligos išmokas už nesergančius vaikus – už darželinukus, priešmokyklinukus ir specialiąsias mokyklas lankančius mokinius, kurie negalėjo lankyti ugdymo įstaigų, nes jų veikla buvo sustabdyta.
Birželio mėnesio pradžioje ekstremaliai situacijai ir karantinui tęsiantis, bet panaikinus apribojimus veikti darželiams ar mokykloms, ligos išmokų mokėjimas buvo nutrauktas.
Tuo metu dėl epideminės situacijos „Sodra“ iš viso buvo išmokėjusi 88 mln. eurų ligos išmokų.
Bet tik birželio mėnesį jau baigus mokėti ligos išmokas „Sodra“ pagaliau galėjo palengvinti tėvų, kurių vaikai lankė „neregistruotus darželius“, dalią.
Mat kartu su išmokų mokėjimo pabaigos laiku buvo nustatyti palengvinimai tėvams ar globėjams, kurie per karantiną negavo ligos išmokos nedarbingumo metu, nes iki karantino pradžios vaiką vedė į vadinamuosius „neregistruotus darželius“.
„Tokie darželiai nėra registruoti kaip švietimo teikėjai Švietimo ir mokslo institucijų registre, paslaugos juose teikiamos dirbant pagal individualią veiklą“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Seimas birželio pradžioje pritarė, kad nedarbingumas ir ligos išmoka per karantiną turi priklausyti ir „neregistruotus darželius“ lankiusių ar su auklėmis laiką leidusių vaikų tėvams ar globėjams.
Nuspręsta, kad ligos išmokos turi būti mokamos už visus vaikus iki pirmos klasės, nepriklausomai nuo to, kas ir kur prižiūrėjo vaiką iki karantino.
Tėvams ar globėjams, kurių vaikai lankė panašaus tipo „neregistruotus darželius“ ir kuriems buvo neapmokėtas nedarbingumas vaiko priežiūrai, ligos išmokas „Sodra“ turėjo paskirti atgaline tvarka nuo karantino pradžios už visą nedarbingumo laikotarpį.
Baigiantis karantinui birželį Seimas taip pat nutarė naikinti apribojimus darželinuko, priešmokyklinuko, pradinuko ar vaiko su negalia iki 21 metų seneliams, kai jie pageidauja prižiūrėti vaikaičius per karantiną.
Iki tol jie tai daryti galėjo tik tuomet, jeigu tėvai negalėjo dirbti nuotoliniu būdu ir jiems darbe nebuvo paskelbta prastova.
Tačiau, pavyzdžiui, jeigu vaiko tėvai išsiskyrę, bet tėtis nenorėjo prižiūrėti vaiko, nors dirbo nuotoliniu būdu, močiutė vis tiek negalėjo gauti nedarbingumo ir ligos išmokos, kadangi teoriškai vaiką turėtų prižiūrėti tėtis.
Jei kai kurių senelių nedarbingumas vaiko priežiūrai per karantiną dėl galiojusių apribojimų buvo neapmokėtas, ligos išmokas „Sodra“ taip pat turėjo paskirti atgaline tvarka nuo karantino pradžios už visą nedarbingumo laikotarpį.
„Sodra“ atsisakė redakcijai suteikti informaciją, kuriam skaičiui tokių senelių ligos išmokas „Sodra“ paskyrė atgaline tvarka nuo karantino pradžios už visą nedarbingumo laikotarpį. Nežinoma, ir kokia suma jiems vėliau, pakeitus teisės aktus, išmokėta. „Tokių duomenų išskirti negalime“, – tvirtino Malgožata Kozič, „Sodros“ vyriausioji specialistė.
Ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą karantino metu siekė 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Nerenka informacijos apie nuskriaustuosius ir neišmokėtas sumas
„Sodra“ tvirtina neturinti informacijos, kuriam skaičiui tėvų ir globėjų, kurių vaikai lankė „neregistruotus darželius“, karantino metu nemokėjo nedarbingumo vaiko priežiūrai ir ligos išmokos bei kiek skundų dėl to gavo.
Iš viso iki liepos 5 d. dėl epideminės situacijos išmokėta 114 mln. eurų ligos išmokų. Skaičiuojama, kad ligos išmokas gavo apie 100 tūkst. tėvų ar senelių, prižiūrėjusių vaikus, kurie negalėjo lankyti valstybinių ugdymo įstaigų, kurios buvo uždarytos dėl karantino.
Tačiau „Sodra“ negalėjo nurodyti, kokia suma buvo išmokėta tėvams, kurių vaikai lankė „neteisingus“ darželius ir dėl to karantino metu negavo išmokų, nors prižiūrėjo vaikus ir dirbti negalėjo.
„Sodra“ atsisako pateikti informaciją, kuriam skaičiui tėvų ir globėjų išmokos dar nėra sumokėtos bei kokia bendra šių neišmokėtų nedarbingumo vaiko priežiūrai ir ligos išmokų suma.
„Kadangi peržiūrimi sprendimai neskirti ligos išmokų, o išmokos galėjo būti neskirtos dėl įvairių priežasčių, tokių duomenų neturime“, – Alfa.lt teigė M. Kozič.
„Sodra“ tvirtina peržiūrėjusi sprendimus neskirti ligos išmokų ir jas paskyrė, jeigu pasikeitus teisės aktams asmuo įgijo teisę ligos išmoką gauti.
Ligos išmokas „Sodra“ skyrė atgaline data už visą nedarbingumo laikotarpį, gydytojo nurodytą nedarbingumo pažymėjime.
Jeigu nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo, išmoka neskiriama.
„Ligos išmokos mokamos tik už tą laikotarpį, kai asmeniui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Jeigu žmogus nesikreipė į gydytoją nedarbingumo pažymėjimo (dirbo, buvo atostogose, prastovoje ar pan.), nėra pagrindo skirti ligos išmoką“, – aiškino specialistė.
PSD turi mokėti ir negaunantys jokių pajamų
Tėvai, kurie per karantiną negavo jokių pajamų, taip pat nedarbingumo vaiko priežiūrai ir ligos išmokų, vis tiek turėjo kas mėnesį mokėti PSD įmokas.
„Sodra“ paaiškino, kad minimalias mėnesio PSD įmokas (42,37 euro) kiekvieną mėnesį savarankiškai turi mokėti tie gyventojai, kurie niekur nedirba, nesimoko, neieško darbo (nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje) ir nėra draudžiami PSD valstybės lėšomis.
Arvydas Jockus
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą