Egzistuoja labai rimta problema žmonių bendravime, kuri pasireiškia vieno žmogaus troškimu įgyti valdžią kitam žmogui, kad galima būtų gauti kažkokios naudos. Šantažas gali pasireikšti pačiais įvairiausiais būdais, kurių tikslas – nuslopinti aukos valią ir imti valdyti jos jausmus, įsitikinimus, poelgius.
Atsispirti tokioms provokacijoms įmanoma, jei turime reikalingų žinių apie manipuliacijų esmę, provokatoriaus tikslus ir kitus niuansus.
Emocinis šantažas – tai reikalavimai, grasinimai, pretenzijos, įkyrūs prašymai, kuriais manipuliatorius apiberia savo auką. Spaudimą darantis žmogus dažniausiai disponuoja detalia informacija apie auką. Šantažistas žino skausmingus aukos taškus ir jais naudojasi, versdamas auką sutikti su jo sąlygomis. Provokatorius paprastai pareiškia, kad pasipriešinimas arba ignoravimas tik apsunkins situaciją ir privers jį imtis kraštutinių priemonių.
Šantažuotojas (čia kalbama ne apie tą šantažą, kuris figūruoja Baudžiamajame Kodekse) išsikelia sau uždavinį sukelti aukai tokias emocijas:
- Baimę, išgąstį, šoką;
- Sumaištį, sutrikimą;
- Gėdą, kaltės jausmą;
- Nepasitikėjimą savimi;
- Nusiminimą, neviltį.
Psichologinis smurtas dažniausiai nukreipiamas prieš silpnus ir patiklius žmones, kurie nemoka už save pakovoti. Dažniausiai jie vieniši ar apsupti tokių pačių bejėgių asmenų, dėl to neturi iš kur laukti pagalbos. Be to, šantažistas gali taip įbauginti auką, kad ji netgi nerizikuos kam nors papasakoti apie problemą.
Manipuliatoriaus nauda – moralinis pasitenkinimas ar kažkas materialaus.
Rūšys
Žmogaus protas gali būti kontroliuojamais metodais, kurie apskaičiuoti konkrečiam rezultatui ir parinkti konkrečiai asmenybei. Paplitę atvejai, kai objekto atžvilgiu naudojamos iškart kelios taktikos. Visos jos destruktyviai veikia psichiką ir priverčia auką paklusti manipuliatoriui.
Gali būti naudojami tokie būdai:
- Traumuojantis incidentas;
- Parama su minuso ženklu;
- Grubi bausmė;
- Parama su pliuso ženklu.
Pranašumas pašnekovo atžvilgiu pasiekiamas bauginimu, staigiais pykčio pliūpsniais, įvairiais įžeidimais. Auka patiria psichologinę traumą ir pradeda manyti, kad vienintelis būdas atgauti ramybę – paklusti provokatoriaus reikalavimams.
Parama su minuso ženklu – kai žmogui sudaroma iliuzija, kuri neva išvaduoja žmogų nuo nemalonumų. Šantažuotojas pažada aukai, kad pagelbės išspręsti problemą, jeigu toji išpildys iškeltas sąlygas. Dažniausiai toks pasiūlymas baigiasi apgaule, tačiau kartais manipuliatorius išties ištesi pažadą, įtvirtindamas savo valdžią silpnai asmenybei ir pereidamas prie sekančių šantažo metodų.
Aukos atsisakymas paklusti tampa pretekstu ją bausti. Persekiotojas pradeda kelti skandalus, reikalauja, kad jo gailėtų, kišasi į žmogaus asmeninį gyvenimą, laužo jo planus, provokuoja internete, gadina reputaciją darbe ir visose kitose sferose. Jis tikisi, kad auka nekovos ir išpildys jo reikalavimus, siekdama sutvarkyti problemas taikiu keliu.
Atsitinka taip, kad auka iš pradžių priešinasi, tačiau sulaukusi atsakomosios reakcijos pasiduoda ir paklūsta šantažuotojui. Parama su pliuso ženklu pagrįsta tuo, kad manipuliatorius sukuria aukai teigiamą nuomonę apie save, sąmoningai žavisi žmogumi ir apsimeta jo draugu, bendraminčiu. Kai silpna asmenybė jaučia pasitikėjimą persekiotoju, nutraukti santykius darosi labai sunku. Šantažuotojas sumaniai manipuliuoja aukos emocijomis, palenkdamas ją į savo pusę ir nurodydamas, ką ji turi daryti.
Auka gali labai ilgai netgi nesuprasti, kad ja naudojamasi.
Tai suvokti sudėtinga dėl to, kad įvykdęs šantažuotojo nurodymus, žmogus girdi savo adresu pagyrimus, pritarimą. Kartais aukos paklusnumas atlyginamas materialiai, tačiau šantažuotojo dovanos yra labai pigios ir smulkios, lyginant su nauda, kurią jis gauna iš aukos.
Būdai:
- Minimizacija (neigimas);
- Dėmesio nukreipimas (atsikalbinėjimas);
- Aukos vaidmuo;
- Išrankus dėmesys;
- Apgaulė nutylint;
- Racionalizacija.
Manipuliatorius gali apsimesti, kad visai nenorėjo padaryti žalos ar pasiekti savo, o jo ketinimus neva neteisingai suprato pašnekovas. Jis neigia, kad susijęs su visu tuo ir paaiškina aukai, kad ši perdeda įvykio mastą ir daro neteisingas išvadas. Jeigu auka reikalauja, kad provokatorius atskleistų tikrąjį savo veidą, tasai keičia pokalbio temą ir ignoruoja klausimus.
Esant reikalui, šantažuotojas pats apsimeta auka, skųsdamasis gyvenimo sunkumais ir įkalbinėdamas žmogų jam padėti.
Išrankus dėmesys – kai manipuliatorius vengia pokalbių konkrečiomis temomis, stengdamasis nuslėpti jį demaskuojančias detales. Jis pareiškia pašnekovui, kad nenori nieko apie tai girdėti ir mėgina įtikinti auką jos teiginių nepagrįstumu, viską vadindamas kliedesiais ir nesąmonėmis.
Apgaulė nutylėjimu – kai šantažuotojas nepasako aukai teisybės, pateikdamas kaip realybę tai, kas jam naudinga ir šitaip suklaidina žmogų.
Racionalizacija – kai auka pateikia pretenzijas, provokatorius logiškai jai paaiškina kaip mato situaciją, pateikdamas ją kaip teigiamą reiškinį.
Bendraudamas su auka, manipuliatorius grasina:
- Tuo, kad nusižudys;
- Išeis iš šeimos, pasiimdamas vaiką;
- Pakenks giminaičiams;
- Persekios draugus ar kolegas;
- Sužlugdys reputaciją darbe;
- Atskleis asmenines paslaptis.
Šantažuotojas gali formuoti aukai kaltės jausmą, pareikšdamas, jog jam norisi nusižudyti. Sudaro įspūdį, kad jo gyvenimas – aukos rankose ir tik auka gali išgelbėti jį, vargšelį, nuo lemtingo žingsnio. Jei viskas susiklosto sėkmingai, silpno charakterio žmogus patiki, kad yra atsakingas už manipuliatorių ir privalo užkirsti kelią savižudybei visiškai paklusdamas manipuliatoriaus reikalavimams.
Jeigu auka turi vaikų, provokatorius manipuliuoja motiniškais ar tėviškais jausmais, grasindamas vaikų saugumui. Daugelis, kad apsaugotų vaikus, sutinka priimti klastingo manipuliatoriaus sąlygas. Analogiška situacija, kai šantažuotojas grasina imtis kitų veiksmų, nukreiptų į aukos bendravimą ar reputaciją.
Emocinio šantažo simptomai
Verta sunerimti, kai išryškėja tokie požymiai:
- Pernelyg didelė asmeninio gyvenimo kontrolė;
- Jokio pagrindo neturintys kaltinimai;
- Atakos su įžeidimais ir grasinimais;
- Stipri priklausomybė nuo svetimos nuomonės;
- Savitvardos praradimas.
Tai ką gi daryti, jei tave šantažuoja?
Reikia nustoti afišuoti savo biografijos detales, ypač tokias, kurios gali būti panaudotos piktam. Emocinis šantažas bazuojasi ant aukos troškimo nuslėpti nuo aplinkinių kažkokius faktus, ant baimės patirti gėdą.
Manipuliatorius reikalaus iš aukos to, ko jam reikia, grasindamas atskleisti jos paslaptį ir baugindamas pasekmėmis. Nepagrįsti bauginimai išsakomi, siekiant sumažinti žmogaus savivertę ir tapti aukos akyse teisėju, prieš kurį ji turės atsiklaupti ant kelių. Atakos įžeidimais apskaičiuojamos taip, kad auka negalėtų duoti atkirčio ir ignoruoti atakos. Tikslas – pajungti, sugniuždyti ir gauti naudos, o aršios atakos paprasčiausiai išmuša auką iš vėžių ir suformuoja sunkiai logiškai paaiškinamą baimę. Priklausomybė nuo svetimos nuomonės daro auką lengvai valdoma, pasirengusia bet kokiems veiksmams, kuriuos diktuos šantažuotojas.
Kaip tampama emociniais šantažuotojais?
Provokatoriai dažniausiai kenčia įvairius kompleksus, kuriuos bando nuslėpti dirbtinu pasitikėjimu savimi ir valdingumu. Jie įsitvirtina aplinkinių žmonių silpnumo sąskaita, pasirinkdami pažeidžiamus žmones, o ne tuos, kurie gali duoti atkirtį jų atakoms.
Emociniais šantažuotojais dažnai tampa sunkūs paaugliai, kriminalinės bendrijos atstovai, mėgėjai nemokamai pasipelnyti ir psichiškai nesveiki žmonės. Narkomanai, alkoholikai ir smurtautojai slepia už kenksmingų įpročių savo pergyvenimus, o poreikiams patenkinti naudojasi aukomis, kurios pasirengusios užtikrinti jiems komfortą. Žmogus gali tapti šantažuotoju, jeigu jaučiasi izoliuotas nuo visuomenės ir galvoja, kad kitu būdu negaus, ko trokšta.
Manipuliatorius valdo egoizmo, savanaudiškumo, keršto troškimo motyvai.
Provokatoriai galvoja, kad jiems daug kas leista ir pateisina savo elgesį anksčiau patirtomis kančiomis, kurios neva suteikia jiems moralinę teisę tyčiotis iš kitų. Kai kurie šantažuotojai griebiasi neleistinų metodų kai nusivilia darbu ir asmeniniu gyvenimu, kai praranda draugus, gyvenimo prasmę. Gauta valdžia jie bando kompensuoti savo pačių nesėkmes.
LABIAUSIAI PAPLITĘ ATVEJAI
Buitinis šantažas
Šeimose neretai atsitinka, kad vienas partneris grasina kitam partneriui ir elgiasi kaip tironas, įvesdamas savą tvarką, visiškai nesiskaitydamas su namiškių nuomone. Pavydūs žmonės gali kankinti kitus įtarinėjimais, o aukos, siekdamos įrodyti nekaltumą, pavirsta marionetėmis manipuliatoriaus rankose. Pretekstų šantažui šeimoje gali būti daugybė, kadangi artimi žmonės geriausiai žino vienas kito silpniausias ir skaudžiausias vietas ir gali gauti iš to naudos.
Šantažas vaikais po skyrybų
Labai dažnai pasitaiko, kai buvusi žmona šantažuoja vyrą vaikais po skyrybų, reikalaudama mainais į pasimatymus kokių nors veiksmų ar materialios naudos.
Šantažas savižudybe
Žmogus manipuliuoja savižudybe, bandydamas valdyti savo antrą pusę.
Motinos šantažas
Mamos gali gniuždyti vaikų valią, brukdamos jiems savo nuomonę ir besivaikydamos savų interesų. Dukra ir sūnus, savo ruožtu, gali šantažuoti tėvus.
Manipuliacijai galima pasipriešinti, jeigu laiku jas pastebėsime ir nustosime vykdyti svetimus nurodymus. Laisvė nuo baimių, šaltakraujiška reakcija į svetimas nuomones, atakų ignoravimas – visa tai padės apsisaugoti.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu
Palikti komentarą