Klausimas: Rašau Jums, nes reikalinga specialisto konsultacija. Situacija tokia, kad gyvenam su draugu jau 9 m. Turim du vaikučius. Abu dirbam. Tačiau jis yra alkoholikas. Labai dažnai geria, būna ir kiekvieną savaitgalį ir po kelias dienas. Ir išgeria tikrai daug. Jis išgėręs nėra pavojingas, ne smurtautojas. Man nepatinka, kad savaitgaliais nebūnam kartu, jis kažkur geria, o aš su vaikais. Gaila ir pinigų išleistų alkoholiui. Gaila ir jo sveikatos. Kalbėta yra begalės kartų, sakiau, kad man nepatinka toks gyvenimas, kad vaikams yra netinkamas pavyzdys. Dėl alkoholio buvome išsiskyrę. Vienus metus negyvenome, tačiau atsiprašė, žadėjo pasikeisti, nebegerti, kad myli mus ir mes jam svarbūs. Susitaikę gyvenam jau 4 m. O iš tikrųjų niekas nepasikeitė, kaip gėrė, taip geria. Nuolat mintyse skyrybų klausimas. Suprantu, kad jis nepasikeis, gydytis nenori, psichologų pagalbos nenori, nes pasak jo “jis geria labai mažai”, “visi vyrai išgeria” arba jam reikia atsipalaiduoti, arba aš jį sunervinau, todėl geria, arba sako, kad nuo kito karto stengsis mažiau gert. Atrodo, skyrybos su tokiu žmogumi būti vienintelis kelias. Ar tikrai? Skaudu būtų išsiskirti, aš jį myliu, nenoriu ir gal net bijau likti viena su dviem vaikais.
Iš anksto dėkoju už atsakymą.
Gintarė
Ačiū
Komentuoja psichologas Dominykas Šimkus
Laba diena, Gintare,
Įsivaizduoju kaip sunku ir vieniša turėtų būti pačiai ieškoti pagalbos dėl mylimo asmens, kai jis pats nemato jokios problemos. Sunku spręsti kaip sunkiai jūsų vyras įklimpęs į alkoholį, tačiau jūsų paminėti faktai – finansinės problemos dėl vartojimo, atsiprašinėjimas ir žadėjimas nebegerti, problemos menkinimas, artimųjų priekaištai, gėrimas po daugiau nei 18h – yra priklausomybės nuo alkoholio požymiai.
Taip pat, kaip minite, jūsų vyras to nesupranta, kitaip tariant – neigia savo problemą. Jei tai iš tiesų išsivysčiusi priklausomybės nuo alkoholio liga, su ja tvarkytis galima tik pačiam asmeniui visų pirma pripažinus esamą problemą. Savo vyro už jį neišgydysite. Deja, bet dažnai priklausomi žmonės savo bėdas pamato tik nemenkai susigadinę savo gyvenimą, praradę mylimus žmones, darbą ir pan.
Rašote, jog mylite vyrą nepaisant jo besaikio alkoholio vartojimo, tikriausiai turite nemažai ir gražių gyvenimo epizodų kartu. Visgi priklausomybės atveju turėtumėte būti gan griežta ir konkreti, nenuolaidžiauti ir jokiu būdu neprisidėti prie šios problemos maskavimo. Nemėginkite vyro ir kontroliuoti (pvz. slepiant alkoholį, jį išpilant, sekant kur jis važiuoja su draugais ir pan.). Geriausia, ką galite padaryti, pasigilinti į alkoholizmo problemą (pvz. perskaičius Andriaus Navicko ir Kęstučio Dvarecko „Sveikas, gyvenime“) bei nubrėžti aiškias savo sąlygas partneriui. Anoniminių alkoholikų (AA) grupės gali būti vienas iš pirminių taškų, kur nukreipti vyrą. Jų tvarkaraštį ir vietą galite lengvai rasti internete. Suprantu, jog skyrybų klausimas labai gąsdina, todėl galite sutarti, pavyzdžiui – kol vyras neužsirašys ir nepradės lankyti AA grupių, kartu negyvensite. Sugalvokite sau priimtinas sankcijas, tačiau jos turi būti konkrečios ir gan griežtos. Derybos ir pažadai šiuo atveju netinka. Priklausomybė yra liga, kuri pradeda kontroliuoti žmogų, jis nebegali savęs valdyti, blaiviai mąstyti. Medžiagos vartojimas tampa aukščiausiu tikslu ir imamasi visų priemonių, įskaitant ir melą, tam tikslui pasiekti.
Taip pat derėtų pasigilinti, kiek pati esate įsitraukusi į šią dažnai visą šeimą apimančią problemą. Ilgai gyvenant su priklausomu asmeniu, išsivysto tokie elgesio modeliai, kurie vadinami kopriklausomybe. Neretai moterys užaugusios šeimoje, kurioje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu kaip tik nesąmoningai ir susiranda priklausomus vyrus, juos ima gelbėti ir tam tikra prasme kartoja savo pirminės šeimos istoriją.
Kopriklausomybei būdingi požymiai – perdėta priklausomo žmogaus kontrolė, jo elgesio pateisinimas prieš aplinkinius, esamos problemos neigimas, savų interesų praradimas, pykčio proveržiai, gėda, savęs nuvertinimas, depresijos epizodai. Taip pat pasireiškia įkritimas į uždarą priklausomo asmens pažadų, tikėjimo jais, susitarimo sulaužymo, pykčio, atleidimo bei vėl sekančių analogiškų pasižadėjimų ratą. Ką jūs pati galite padaryti šioje situacijoje – nebeįsitraukti į šį metai iš metų besitęsiantį ir nesikeičiantį žaidimą. Tam pasiekti svarbu tiek fiziškai nebegelbėti geriančio asmens, tiek psichologiškai stengtis nuo jo nepriklausyti.
Labiau rūpintis savimi, ieškoti būdų palaikyti savo psichologinei gerovei nepaisant priklausomo žmogaus nuotaikos kaitų. Trumpai tariant, netiesioginė arba kopriklausomybė yra savojo „aš“ praradimas, pradėjimas gyventi priklausomo šeimos nario šešėlyje visur sekiojant jam iš paskos ir nuo jo nelaimės priklausant. Kelias į sveikimą – visų pirma jūsų pačios sustiprėjimas ir griežtų ribų nubrėžimas nuo alkoholio priklausomam asmeniui.
Nenoriu stipriai plėstis šiose temose, nes iš jūsų laiško nėra visai aiškus problemos mastas, jūsų bei vaikų įsitraukimas į ją. Todėl šioje vietoje apsiribosiu tuo, ką jau parašiau. Tikiuosi, jog bent šiek tiek aiškumo atsirado. Dėl geresnio priklausomybės bei šeimos vaidmens joje supratimo būtinai paskaitykite minėtą knygą.
Visokeriopos sėkmės!
Dominykas Šimkus | psichologokonsultacijos.com
Informacijos šaltinis: http://psichika.eu
Palikti komentarą