Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikai/šeima

Nėra santykių. Kokia priežastis?

“Norisi meilės, santykių, šeimos, bet nieko nesigauna. Netraukia, nedžiugina… Ką darau ne taip?” – dažnai klausinėja vieniši žmonės. Ir paaiškėja, kad toks žmogus įsimylėjimą painioja su meile ir ruošiasi kurti santykius, pagrįstus būtent šiais trapiais pamatais. Kodėl tokie mėginimai pasmerkti nesėkmei?

Meilė nuo įsimylėjimo skiriasi tuo, kad meilėje yra kitas žmogus, jį matome ir pripažįstame. O įsimylėjus egzistuoja tik kito žmogaus vaizdinys mūsų galvoje, kadangi įsimylėjimas – tai visada susiliejimas, subjektyvi realybė, kurioje visi jausmai ir pergyvenimai bendri.

“Mes – viena visuma, ir jeigu tu nepasirengęs priimti visų mano džiaugsmų ir sunkumų, jei turi kažkokį savo gyvenimą, į kurį manęs neįsileidi, jeigu nepasirengęs padaryti dėl manęs visko, tai aš tame nedalyvauju” – maždaug taip galima tai apibūdinti.

Irina Mlodik knygoje “Kortų namelis” rašė, kad susiliejimas ir troškimas viską žinoti apie kitą žmogų – tai mėginimas atsikratyti nepakeliamo nerimo. Tai simboliškas būdas “sunaikinti” realų partnerį ir pakeisti jį sau patogiu ir absoliučiai kontroliuojami vaizdiniu galvoje. Kad jis nereikštų savo jausmų, nesielgtų neprognozuojamai, kad nieko neprisigalvotų, nespręstų ir tavęs nepaliktų. Jis turi būti totaliai kontroliuojamas. O dėl to šis žmogus turi tapti mano paties dalimi.

Kartu su įsimylėjimu pasitraukia ir susiliejimas, kai būtina pagaliau pripažinti, kad partneris – žmogus, o ne tavo fantazijos vaisius. Būtent šiuo momentu daugeliui tarsi raištis nuo akių nukrinta ir jos sako: “Aš maniau, kad jis toks, o jis, pasirodo – štai koks! Visiškai ne toks, kokį įsivaizdavau!” Ką daryti su tuo atskiru ir nekontroliuojamu žmogumi – daugeliui nesuprantama. Euforija išsisklaidė, jos vietą užėmė ankstesnis netikrumas dėl ateities, alkis, tuštumos ir vienatvės baimė.

Jei žmogaus meilės patirtis apsiriboja visa eile saldainių-gėlių periodų, po kurių seka atvėsimas ir abipusis nusivylimas, verta susimąstyti: kas trukdo žengti toliau ir susikurti stabilius ilgalaikius santykius? Ir ar tikrai tokia patirtis reikalinga? Galbūt tikrasis tikslas kaip tik ir yra – nesibaigiantys įsimylėjimai, o ne meilė? Jeigu taip, tai siekti santykių, neišmokus gyventi nesusiliejus – tas pats, kas statyti namą iš smėlio: jis atrodys kaip tikras tik iki pirmos bangos ar vėjo gūsio.

Informacijos šaltinis: https://seimairnamai.eu/nera-santykiu-kokia-priezastis/

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.