Vyksta abiturientų brandos egzaminai. Niekas nepaneigs – svarbus etapas. Svarbus ir rezultatas. Vis dėlto net ir egzaminų metu norėtųsi neprarasti erdvesnės perspektyvos: jie ateina ir praeina, o gyventi reikia toliau. Juk egzaminai irgi yra gyvenimas, o kaip rašė R. M. Rilke, svarbiausia kaip tik viską gyventi.
Mokytojų žinutė mokiniams. Subalansuota abiturientams, be tinkama visiems. Ir tėvams.
Pažymys nieko nepasako apie tave kaip asmenybę. Balas, kuri tu gauni, yra tik už egzaminą, ne už gyvenimą. Gyvenimas rašys kitus balus. Žinoma, būtų puiku, jei jie kažkiek sutaptų. Bet kas yra sėkmingas gyvenimas? Ar tu dirbi dėl gero vaizdelio sociume, ar dėl geros savijautos. Nemeluok sau, niekas to nemato.
Vida Lispkytė, teatro mokytoja, Vilniaus jėzuitų gimnazija
Nors abiturientai labiausiai nerimauja dėl egzaminų rezultatų, kurie svarbūs siekiant įstoti į norimus universitetus, akcentą dėčiau ne tik čia. Manau, kad ne mažiau svarbu skirti laiko refleksijai ir pagalvoti, kas esu, ko per šiuos metus išmokau, kiek ūgtelėjau pažindamas save, kitus ir pasaulį. Manau, kad įsivertinus save ir suvokus savo autentiškumą bus lengviau pasirinkti tolimesnius kelius ir pradėti naują gyvenimo etapą. Dažnai gąsdina ne tik rezultatų laukimas, bet ir nežinia, kokias studijas ir veiklas rinktis toliau. Linkiu leisti sau ieškoti ir rinktis gal nebūtinai populiarias, bet tokias studijas, kurių trokšta širdis. Ilgesnėje perspektyvoje tai tikrai duos puikių vaisių.
Dr. Sigita Šilingaitė, filosofijos mokytoja, Kauno jėzuitų gimnazija
Nors mokykloje ne vienerius metus, bet ir pati vis dar mokausi būti kaip senis Santjagas iš Ernesto Hemingvėjaus apysakos „Senis ir jūra“. Senis ir po aštuoniasdešimt penkių tuščių dienų jūroje vėl išplaukia žūklėn gaudyti didžiosios SAVO žuvies. Vis dar nenustoju priminti sau ir kitiems, kad svarbiausia yra procesas. Skaitau, rašau, svarstau – „kiekvieną kartą viskas prasideda iš pradžios“…
Digna Navikienė, lietuvių kalbos mokytoja, Vilniaus jėzuitų gimnazija
Viską jūs žinote. Perskaitytos tonos knygų, išklausyta tūkstančiai pamokų. Tad dabar svarbu pasitikėti savimi ir labai ramiai žiūrėti į neišvengiamą išbandymą, vadinamą egzaminu. Egzaminas susideda iš daugelio komponentų – žinios, supratimas, taip pat ir psichologinis pasiruošimas, vidinė ramybė ir poilsis. Viskas kartu susideda į rezultatą, kuris dažniausiai nėra tiek objektyvus, kiek egzamino sumanytojai norėtų. Bet kad ir kaip būtų, tai yra išbandymas, ir reikia jam pasiruošti psichologiškai: eiti ramiai ir užtikrintai ir išvalyti kelią savo žinioms.
Keletą dienų prieš egzaminą ar bent paskutinę dieną atidėkite visas knygas į šalį, gal net užsiimkite kažkuo kitu. Neskaitykite per naktį, kaip tas studentas, kuriam vis pritrūksta poros valandų. Geriau išsimiegokite reikiamą valandų skaičių ir ramūs eikit į egzaminą.
Bernaras Ivanovas, istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojas, Kauno jėzuitų gimnazija
Žiūrint per sporto prizmę, varžybose neišvengiamai yra nugalėtojas ir pralaimėtojas. Olimpinėse žaidynėse populiarus šūkis „dalyvauja visi“, egzaminus irgi laiko visi. Bet tuo gyvenimas nesibaigia, tik prasideda. Egzaminas yra gyvenimo startas. Jei nepavyko startuoti pirmu kartu, nereiškia, kad nepavyks antras ar trečias. Kita vertus, jeigu tau pavyko, atsigręžęs į savo darbą mokykloje, gali tai įvertinti kaip gyvenimo pasiekimą. Žiūrėk, jau esi kažką padaręs ir tai davė rezultatą. Puikus stimulas ateičiai: kai gyvenime bus kliūčių, prisimink, kaip tas kliūtis įveikei.
O dėl streso, tai visi esam žmonės, visi pažeidžiami, neklystančių nėra. Jeigu nuoširdžiai jauti kad mokeisi, būk ramus, viskas bus gerai. O jei nesimokei, bandei plaukti pasroviui ar ieškojai plyšio pralindimui, tai valio, naudok gyvenime ta pačią taktiką, jei gali nepasiimdamas kažko maksimaliai pasitenkinti tuo, ką turi. Ne visi mes esame maksimalistai, gal yra ir žmonių minimalistų.
Žilvinas Aleksandravičius, kūno kultūros mokytojas, Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazija
Per 12 mokykloje praleistų metų turėjote galimybę perskaityti šimtus, net tūkstančius puslapių literatūros. Antigonė, Hamletas, Faustas ar Don Kichotas mokyklos suole rodėsi tik išgalvoti personažai, kovoję savo kovas. Tačiau gyvenime vyksta panašūs mūšiai, nuolat turėsite rinktis tarp Dantės aprašyto Pragaro ir V. Mačernio aukštųjų akimirkų. Kaip pasakų trečiasis brolis ar kvailutė sesuo, nieko nelaimėsite be pastangų: visada reikės pasidalyti kąsniu su labiau stokojančiu, numazgoti lieptelį ar pamelžti karvutę, laikytis žodžio, kopti į stiklo kalnus.
Galbūt dabar brandos egzaminai atrodo kaip didžiausias iššūkis ar galvos skausmas. Bet patikėkite, kai stovėsime prie Dangaus vartų (o tikrai kada nors visi ten stovėsime!), neklaus, kiek gavome iš lietuvių ar matematikos. Klaus, kiek mylėjome. Ar buvome savimi – tais vieninteliais, nepakartojamais, prieš daugelį metų užmegztais motinų įsčiose. Ar tapome geriausia savo pačių versija, ta, kurią kiekvienam mūsų prieš laikų pradžią numatė Viešpats. Turėkite drąsos rinktis tai, kas įrašyta jūsų širdyse.
Eglė Šiliūnienė, lietuvių kalbos mokytoja, Kauno jėzuitų gimnazija
Palikti komentarą