Dalykinis gimnazijų reitingas.
Jis padeda moksleiviams pasirinkti mokyklą, kuri geriausiai išmoko tų disciplinų, kurios jiems bus reikalingos stojant į aukštąsias mokyklas bei studijuojant.
Išskyrėme po 50 iš maždaug 350 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).
Šiais metais esmingai pasikeitė dalykinio gimnazijų reitingo sudarymas. Mat žurnalui “Reitingai” nepavyko iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) gauti 2020 m. valstybinių brandos egzaminų, pagal dalykus, rezultatų vidurkių. Todėl šįkart rėmėmės viešai visuomenei prieinama informacija: kiek kiekvieną egzaminą kiekvienoje šalies mokykloje laikė mokinių ir kiek visų laikiusiųjų išlaikė silpnai, tai yra surinko nuo 16 iki 35 balų (šio parametro nevertinome, nes mokyklos tikslas neturėtų būti išmokyti mokinius dalyko viso labo silpnai). Šis parametras yra pateikiamas tik visuomenei susipažinti.
Mokykla, kurios didžiausias nuošimtis (nuo visų konkretų egzaminą) laikiusių mokinių išlaikė balais nuo 36 iki 85 (tai yra pagrindiniu lygiu) gavo 4 taškus. Tiesa, čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad NŠA priskiria pagrindiniam lygiui itin platų įverčių spektrą. Iš tiesų pagrindiniam lygiui neturėtų būti priskiriama balai nuo 36 iki 85, nes intervalas tarp silpno ir stipraus pagrindinio lygio įverčio yra net 49 balai. Todėl toks išskyrimas yra nekorektiškas. Bet vėlgi, kas galėtų paneigti, kad šitai nėra susiję su noru nuslėpti nuo visuomenės informaciją, kad didžiuma visų abiturientų pasiekia vos kiek aukštesnį nei silpną lygį, tai yra surenka tarp 36 ir 50 balų.
Tėvai turėtų reikalauti, kad NŠA pateiktų duomenis, pagal mokyklas korektiškiau ir aiškiai išskirtų silpną pagrindinį lygį ir stiprų pagrindinį lygį, dabar gi vienoje gretoje yra ir ketvertukininkai ir devintukininkai.
Mokykla, kurios didžiausias nuošimtis (nuo visų konkretų egzaminą) laikiusių mokinių išlaikė aukščiausiu lygiu, tai yra balais nuo 86 iki 100 gavo 6 taškus.
Tos mokyklos, kuriose nebuvo neišlaikiusių konkrečios disciplinos abiturientų, gavo po vieną papildomą tašką.
Atkreipsime dėmesį, kad į dalykinį reitingą pateko tik tos mokyklos, kuriose lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos VBE laikė daugiau nei 5 abiturientai, o kitus egzaminus, jei laikė ne mažiau nei 3 abiturientai.
Mokyklos, kurios atsirenka mokinius yra pažymėtos kita spalva.
Bet dėl to, kad šiais metais ženkliai keitėsi reitingavimo metodika, nepateikiame ankstesnių metų mokyklų vietų dalykiniame reitinge. Jas galite rasti ankstesnių metų žurnalo “Reitingai” gruodžio mėnesių numeriuose.
Ypatingą dėmesį kviečiame atkreipti į matematiką. Šio valstybinio brandos egzamino šiais metais neišlaikė apie 1/3 visų šalies mokinių. Jei žvelgtume dar giliau, pamatytume, kad tik 17-oje iš 332 gimnazijų (kurių mokiniai laikė matematikos VBE) visi dvyliktokai išlaikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Daugiausiai neišlaikiusiųjų – sostinėje. Tarp jų ir elitinių gimnazijų abiturientai.
Skaičiuojant absoliučiaisiais skaičiais daugiausiai – net 70 abiturientų – neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino Vilniaus “Žemynos” gimnazijoje. Šiai gimnazijai iki šių metų pavasario vadovavo Rūta Krasauskienė, balandį laimėjusi konkursą eiti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorės pareigas.
Jei pažvelgtume į gimnazijas, kuriose šiemet mokėsi daugiau nei 20 abiturientų, pamatytume, kad štai Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje matematikos VBE neišlaikė 75,6 proc. visų abiturientų, Telšių “Džiugo” – 72,22 proc., Panevėžio “Minties” ir Vilniaus lietuvių namuose matematikos egzamino nepavyko išlaikyti 66,7 proc. visų dvyliktokų, Ignalinos gimnazijoje – 62,5 proc., Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijoje – 62,2 proc., Kelmės J. Graičiūno gimnazijoje – 60,5 proc., Vilniaus Radvilų gimnazijoje – 59,1 proc., Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje – 57,4 proc., Prienų „Žiburio“ gimnazijoje – 56 proc., Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijoje – 54,9 proc., Švenčionių r. Švenčionėlių Mindaugo gimnazijoje – 53,5 proc., Vilniaus Antakalnio gimnazijoje – 52,7 proc., Šiaulių universiteto gimnazijoje – 52,4 proc., Alytaus Putinų gimnazijoje – 52,3 proc., Kretingos J. Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – 52,04 proc., Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje – 50 proc.
O kokiose gimnazijos mokiniai geriausiai išlaikė tiek matematikos VBE, tiek kitus?
Matematikos geriausiai išmoko:
1. KTU gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Klaipėdos licėjus
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:
1. Ukmergės r. Želvos gimnazija
2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
3. Klaipėdos licėjus
4. Kauno jėzuitų gimnazija
5. LSMU gimnazija
Istorijos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. Klaipėdos licėjus
3. KTU gimnazija
4. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Biologijos geriausiai išmoko:
1. Klaipėdos licėjus
2. Šalčininkų r. Eišiškių S. Rapolionio gimnazija
3. KTU gimnazija
4. Vilniaus licėjus
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
IT geriausiai išmoko:
1. Vilniaus jėzuitų gimnazija
2. Klaipėdos licėjus
3. KTU gimnazija
4. LSMU gimnazija
5. Telšių V. Borisevičiaus gimnazija
Chemijos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus Žvėryno gimnazija
2. Prienų „Žiburio“ gimnazija
3. Šiaulių J. Janonio gimnazija
4. Vilniaus licėjus
5. Klaipėdos „Ažuolyno“ gimnazija
Fizikos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Klaipėdos „Ažuolyno“ gimnazija
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Anglų kalbos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. Klaipedos licėjus
3. Kauno technologijos universiteto gimnazija
4. Vilniaus jezuitu gimnazija
5. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija
Geografijos geriausiai išmoko:
1. Kauno jėzuitų gimnazija
2. KTU gimnazija
3. Kėdainių šviesioji gimnazija
4. Vilniaus licėjus
5. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija
KOLEGIJŲ REITINGAS (pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą).
Žurnalas „Reitingai“ pristato iš viso 45 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:
1. Vilniaus kolegija pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra 18-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
2. Kauno kolegija pirmauja beveik trečdalyje, tai yra 13-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
3. Kauno technikos kolegija pirmauja 4-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
4. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvo aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos valstybinės kolegija pirmauja 2-ose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
5. Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus verslo kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.
Tiek kolegijų profesinius bakalaurus, tiek universitetų bakalaurus vertinome, pagal tuos pačius parametrus. Didžiausią dalykinio studijų krypčių reitingo svorį – net 30 taškų suteikėme darbdavių nuomonei. Darbdavių apklausą šių metų rugsėjo 13 d. – spalio 7 d. atliko sociologinių tyrimų bendrovė “Prime consulting”, kuri apklausė 2205 darbdavius (iš jų 21 proc. aukščiausios grandies vadovų, 56 proc. vidurinės grandies vadovų ir 23 proc. žemesnės grandies vadovų) iš visų šalies regionų bei visų ūkio šakių, taip pat viešojo sektoriaus.
Skirtingiems sektoriams atstovaujančių visos Lietuvos darbdavių buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnai dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose ir buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų kolegijų alumnų parengimą ir darbo kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti 1–2 kolegijas, kurių absolventų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.
Dar 20 taškų buvo atiduota realiam darbdavių elgesiui su baigusiaisiais kolegijas, tai yra kaip kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties absolventams sekasi įsidarbinti ir kiek jie uždirba.
Vertindami šį kriterijų rėmėmės Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA), kaip įsidarbinti sekėsi konkrečios studijų krypties 2018 m. laidos alumnams ir kokius atlyginimus gauna tos krypties 2018 m. laidos absolventai.
Tiesa, kadangi STRATA nevertina tų krypčių, kurios išleido mažiau nei po dešimt absolventų, prie keleto krypčių nerasite duomenų, kaip sekėsi įsidarbinti absolventams ir kokius atlyginimus jie gauna.
Kaip ir ankstesniais metais, remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, vertinome ir tai, kokio lygio pirmakursius priėmė kiekviena aukštoji mokykla. Kolegijų reitinge vertinta, koks yra visų 2020 m. vasarą priimtų studijuoti pirmakursių stojamojo balo vidurkis, ir šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.
Kaip ir ankstesniais metais, vertinome ir kiek konkrečios krypties studijas pasirinko geriausių abiturientų. Šiam kriterijui suteiktas 15 taškų svoris.
Taip pat 15 taškų svoris suteiktas ir dar vienam svarbiam parametrui – su kokiu žemiausiu balu jaunuoliai studijuoti buvo priimti į konkrečią studijų kryptį kiekvienoje kolegijoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiais metais įtraukėme ir vieną naują kriterijų, parodantį studentų nubyrėjimą, tai yra kiek kiekvienos kolegijos kiekvienoje studijų kryptyje pasitraukė ar išstojo studentų. Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, į reitingą įtrauktas studijas metusių studentų skaičiaus pokytis 2018–2020 metais.
Na ir tradiciškai lentelėse pateikiame keletą parametrų, skirtų tik skaitytojų dėmesiui (jie vertinti nebuvo): kiek iš viso pirmakursių buvo priimta į kiekvienos aukštosios mokyklos konkrečią studijų kryptį ir kiek konkreti aukštoji mokykla siūlo studijų programų vertinamoje kryptyje.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nors kolegijų ir universitetų bakalaurų rengimą vertinome pagal tuos pačius parametrus, gretinti kolegijų su universitetais negalima, nes skiriasi šių aukštųjų mokyklų misija: studijos kolegijose orientuotos į praktinį parengimą, o universitetų studijos grindžiamos fundamentiniais tyrimais.
Taip pat derėtų paminėti, kad darbdaviai universitetų alumnus ir kolegijų absolventus vertino atskirai.
UNIVERSITETŲ REITINGAS (pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą).
Žurnalas „Reitingai“ jau septintą kartą pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą.
Universitetų bakalaurų rengimo kokybę tradiciškai vertinome pagal tuos pačius parametrus kaip ir kolegijų profesinių bakalaurų rengimą.
Iš viso buvo vertinta 80 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 30-yje studijų krypčių;
2. Kauno technologijos universitetas pirmauja vienolikoje studijų krypąių;
3. Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius tech) universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;
4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 8-iose arba dešimtalyje visų vertintų studijų kryptyse;
5. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse;
6. Vilniaus dailės akademija pirmauja 4-iose studijų kryptyse;
7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pirmauja 3-ose studijų kryptyse;
8. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas pirmauja 1-oje studijų kryptyje;
Svarbiausias universitetų bakalaurų vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Darbdavių nuomonė ir elgesys su absolventais sudarė pusę, tai yra 50 taškų, viso reitingo svorio.
Sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, žurnalo „Reitingai“ užsakymu, 2020 m. rugsėjo 10 d. – spalio 7 d. apklausė 2202 darbdavius (vidurinės grandies vadovai sudarė 56 proc. visų apklaustųjų, žemesnės grandies vadovai – 23 proc. visų apklausos dalyvių ir aukščiausios grandies vadovai – 21 proc. visų respodentų) iš visų šalies regionų ir visų ūkio šakių, taip pat viešojo sektoriaus. Jų buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnų dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, ir buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų universitetų alumnų parengimą ir darbo kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti po vieną arba du universitetus, kurių absolventai dirba jų įmonėse ar įstaigose, o jų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai. Iš viso darbdavių apklausa sudaro 30 proc. viso reitingo svorio.
Dar 20 taškų buvo suteikta ne žodžiams, o darbdavių veiksmams, tai yra kaip kiekvieno universiteto konkrečios studijų krypties absolventams sekasi darbintis ir kiek jie uždirba.
Vertindami darbdavių elgesį rėmėmės Vyriausybės strateginio analizės centro („Strata“) duomenimis: sudarydami reitingą analizavome, kaip sekėsi įsidarbinti konkrečios studijų krypties 2018 m. laidos alumnams (tai sudarė 10 proc. viso reitingo svorio), taip pat, kokius atlyginimus gauna konkrečios krypties 2018 m. laidos absolventai; šis parametras universitetų reitinge taip pat turi 10 proc. įtaką.
Taip pat būta atvejų (daugiausia tai susiję su privačiais universitetais), kai „Strata“ nepateikia 2018 m. alumnų laidos įsidarbinimo ir atlyginimų rodiklių, nors apie 2017 m. laidos absolventus šie duomenys pateikti buvo, tad tais pavieniais atvejais teko remtis ankstesnių metų duomenimis.
Į reitingą tradiciškai įtraukėme būsimiems studentams, jų tėvams ir patiems universitetams aktualų parametrą – kiek konkrečios krypties studijas 2020 m. pasirinko geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų). Kuo tokių studentų daugiau, tuo, tikėtina, bus aukštesnis studijų lygis. Šiam kriterijui suteiktas 15 taškų svoris.
Dar vienas stojantiesiems aktualus parametras – su kokiu žemiausiu balu (remiantis LAMA BPO priėmimo duomenimis) jaunuoliai 2020 m. buvo priimti studijuoti į konkrečią studijų kryptį (ir šiam parametrui reitinge suteiktas taip pat 15 proc. svoris).
Kitas svarbus kriterijus – koks buvo visų 2020 m. vasarą studijuoti priimtų pirmakursių balo vidurkis. Šiam kriterijui reitinge suteiktas 10 taškų svoris. Iš šių pastarųjų trijų parametrų galima pamatyti, kad jeigu 2020 m. konkrečiame universitete būtumėte pasirinkę studijuoti norimą studijų kryptį, tai pirmame kurse būtumėte sėdėję būtent su tokio lygio studentais.
Tiesa, čia nėra įtraukti jaunuoliai, kurie į universitetus buvo priimti ne per LAMA BPO, o per vadinamąjį tiesioginį priėmimą, kuris paprastai vyksta, kai baigiasi visi trys oficialaus priėmimo etapai.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiais metais įtraukėme ir vieną naują kriterijų, parodantį studentų nubyrėjimą, tai yra kiek kiekvieno universiteto kiekvienoje studijų kryptyje pasitraukė ar išstojo studentų. Pagal Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenis, į reitingą įtrauktas studijas metusių studentų skaičiaus pokytis 2018–2020 metais.
Vertindami medicinos, farmacijos, odontologijos ir veterinarijos (vientisųjų) studijų kryptis, rėmėmės tiek dalimi parametrų, kurie naudoti vertinant bakalauro studijų kryptis: kiek 2020 m. buvo priimta geriausių abiturientų (10 proc. viso reitingo svorio), koks priimtųjų balo vidurkis (5 proc.), su kokiu žemiausiu balu priimti abiturientai (5 proc.) ir koks 2018–2020 m. buvo studentų nubyrėjimo pokytis (5 proc.); tiek ir dalimi parametrų, kurie buvo įtraukti vertinant magistrantūros studijų kryptis: koks yra konkrečios krypties mokslo lygis (25 proc. reitingo svorio), kiek universitetas kryptyje gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų (10 proc.), kokia yra darbdavių nuomonė (20 proc.), kaip sekasi įsidarbinti absolventams (10 proc.) ir kokius vidutinius atlyginimus popieriuje gauna medicinos, odontologijos ir farmacijos studijų krypčių absolventai (10 proc.).
UNIVERSITETŲ REITINGAS (pagal magistrantūros studijų specialistų parengimą).
Vertindami universitetų magistrų rengimą įvertinome 78 studijų kryptis. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas pirmauja arti pusės visų vertintų – 35-iose studijų kryptyse;
2. Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius tech) universitetas pimauja 12-oje studijų krypčių;
3. Kauno technologijos universitetas pimauja 9-iose studijų kryptyse;
4. Vytauto Didžiojo universitetas pimauja 7-iose studijų kryptyse;
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija pimauja 3-ose studijų kryptyse;
6. Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Klaipėdos universitetas pimauja 2-ose studijų kryptyse;
7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Šiaulių universitetas (kurį dar vertinome kaip atskirą) pimauja 1-oje studijų kryptyje.
Vertinant antrosios pakopos (magistrų) rengimą svarbu žinoti ne tik ką galvoja Lietuvos darbdaviai (juos taip pat apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, o darbdavių nuomonei suteikta 30 proc. viso dalykinio magistrų rengimo reitingo svorio), ne tik kokie yra absolventų įsidarbinamumo duomenys ir gaunami atlyginimai (jie pateikiami taip pat remiantis „Strata“ platforma ir šiems parametrams suteikta 20 proc. reitingo svorio), bet dar svarbiau atkreipti stojančiųjų dėmesį ir į kiekvieno konkretaus universiteto konkrečios krypties mokslo lygį.
Vertindami universitetų moksliškumą, kaip ir pernai, rėmėmės Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atliktu universitetų mokslo veiklos 2016 m. ir 2017 m. ekspertiniu vertinimu. Analizavome, kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turėjo darbų, kurių ekspertinio vertinimo įvertis lygus arba didesnis už 2 (dkp >/ 2).
Moksliškumo kriterijus parodo, kurių universitetų mokslininkai ir kuriose kryptyse kuria stiprų mokslą ir galbūt jį dar ir komercializuoja, tai yra kuria inovacijas ir parduoda verslui, o kurių universitetų mokslininkai tiesiog skaito teorines paskaitas. Universitetų moksliškumui buvo suteiktas šiek tiek mažesnis nei pernai – 25 taškų – svoris.
Moksliškumo įvertį mažinome todėl, kad antrus metus tenka remtis senokais duomenimis. Mat „Strata“, kuriai dar buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pavedė perimti iš LMT ir atlikti universitetų mokslo veiklos ekspertinį vertinimą, jo neatliko. Dėl šio ministrės įsakymo dalį universitetų mokslo veiklos vertinimo perduoti „Stratai“ parlamentarai kreipėsi į teismą. Netrukus Konstitucinis Teismas turėtų išaiškinti šių veiksmų teisėtumą. O kol vyko teismai, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo mokslo veiklos vertinimas iš „Strata“ vėl buvo grąžintas Lietuvos mokslų tarybai.
Mokslo veiklos vertinimas aukštosioms mokykloms labai svarbus, nes jis, be kita ko, susijęs ir su universitetų finansavimu, ir su magistrantūros bei doktorantūros krypčių (teisių) ir studijų vietų kryptyse skaičiumi.
Dar vienas dalykinio universitetų magistrų vertinimo kriterijus – kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turi ar neturi doktorantūros teisių ir kiek gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Kitaip tariant, ar universitetas vienas arba su partneriais turi potencialo rengti ne tik magistrantus, o ir doktorantus, ar ne. Šis parametras dar giliau parodo kiekvieno universiteto mokslo potencialą ir lygį. Šiam parametrui universitetų reitinge (magistrantūros dalyje) suteiktas 15 proc. svoris.
Vertindami magistrų rengimą, kaip ir bakalaurų atveju įtraukėme naują parametrą – Studijų kokybės vertinimo centro duomenį, ar daug magistrantų nutraukia studijas ir ar nutraukusiųjų dalis auga (vertintas pokytis 2018–2020 m.). Šiam naujam kriterijui suteiktas 10 proc. svoris.
Na, ir galiausiai palyginimui pateikiame dar ir SKVC atliktus kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimus.
Atkreipsime dėmesį, kad medicinos, farmacijos, odontologijos ir veterinarijos krypčių studijos yra vientisosios, tai yra po maždaug šešerius metus trunkančių studijų absolventai įgyja ne bakalauro ir ne magistro laipsnį, o laipsnio nesuteikiančių vientisųjų studijų baigimo diplomą, tad jas vertinome kiek kitaip.
Detalesnė inforamcija: https://www.facebook.com/reitingai.zurnalas/
Palikti komentarą