Vieną rytą pramerkusi akis Joana, besilaukianti 31 nėštumo savaitę, matė tarsi pro rūką. Išvedusi augintinį pasivaikščioti, ji grįžo namo, tačiau mirgėjimas akyse nesiliovė. „Pradėjo stipriai skaudėti galvą, todėl nusprendžiau pailsėti ir užmigau. Nors mano nėštumas buvo lengvas – niekada nepykino, prabudau nuo pykinimo“, – prisiminė Joana.
Kadangi nėštumo metu moteris jokių skausmų nejautė, pamanė, kad tai tiesiog migrenos priepuolis ir tikėjosi, jog skausmas turėtų greitai praeiti. „Jaučiau mažylės judesius, todėl į ligoninę važiuoti neskubėjau. Pykinimui ir vėmimui nesibaigiant, po kelių valandų nuvykau į Jonavos ligoninę“, – tęsė ji.
Atvykus į ligoninės akušerijos skyrių, bekalbant su slaugytoja, Joanai dingo regėjimas. Moteris nedelsiant buvo išvežta į Kauno klinikas.
Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovės, gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Reginos Mačiulevičienės, pacientės ligos pradžia buvo netikėta ir būklė blogėjo labai greitai.
„Joanai buvo nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, o atlikus laboratorinius tyrimus rastas padidėjęs baltymo kiekis šlapime. Vėliau nėščiosios būklė dėl progresuojančio regėjimo sutrikimo, psichologinio susijaudinimo ir dezorientacijos laike ir erdvėje dar labiau pablogėjo. Buvo aiškinamasi, kokios regos sutrikimo priežastys, nes sergant preeklampsija sunkių sąmonės ir regos sutrikimų pasitaiko labai retai, – tikino gydytoja. – Po išsamių tyrimų patvirtinta sunkios preeklampsijos diagnozė. Vienintelis gydymo pasirinkimas šiuo atveju buvo skubi cezario pjūvio operacija. Tęsti nėštumą buvo pavojinga tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai ir gyvybei“, – tęsė doc. dr. R. Mačiulevičienė.
Po sėkmingos operacijos jauna moteris vėl galėjo matyti. Po cezario pjūvio gimė mergaitė, kuri toliau prižiūrėta Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Mažylei nustatytas nepakankamas augimas gimdoje dėl pagrindinės motinos ligos – preeklampsijos.
„Dabar jaučiamės gana gerai. Man šiek tiek suprastėjo regėjimas, bet tai yra maža pasekmė to, kas įvyko“, – kalbėjo moteris.
„Preeklampsija pasireiškia 2–8 iš 100 nėščių moterų. Ji gali būti lengvos formos ir nepakenkti nei motinai, nei vaisiui. Tačiau kartais ligos eiga būna labai sunki. Sunkia preeklampsijos forma suserga 1 iš 200 nėščiųjų, o dažniausi simptomai yra galvos skausmas, regos sutrikimai, skausmas po dešiniuoju šonkauliu, pykinimas, vėmimas, staiga atsiradęs veido, rankų ir kojų tinimas bei labai bloga savijauta“, – aiškino R. Mačiulevičienė.
„Preeklampsija pakenkia dar negimusiam vaikeliui, nes paveikia placentos funkciją. Sutrinka vaisiaus augimas, sumažėja vaisiaus vandenų. Jei preeklampsijos forma labai sunki ir placentos funkcija labai sutrinka, dėl deguonies stokos vaisiaus būklė gali tapti kritinė, jis gali žūti gimdoje“, – teigė doc. dr. R. Mačiulevičienė.
Nors preeklampsijos priežastys nėra žinomos, liga gali pasireikšti bet kuriai nėščiajai, todėl savo sveikatos būklę reikėtų stebėti viso nėštumo metu. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti toms moterims, kurių kraujo spaudimas prieš nėštumą buvo padidėjęs, kurių kraujospūdis buvo aukštas ir ankstesnių nėštumų metu. Taip pat sergančios inkstų ligomis, diabetu ar imuninėmis ligomis, pavyzdžiui, sistemine raudonąja vilklige. Atsiradus preeklampsijos simptomams ar pasirodžius kraujingoms išskyroms iš makšties, reikėtų nedelsiant kreiptis į nėštumą prižiūrinčią gydytoją arba artimiausią Nėščiųjų priėmimo skyrių.
Kauno klinikų informacija ir nuotraukos
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą