Pristumia savo kėdę arčiau tavosios prie stalo, deda savo delną ant tavojo, kviečia pas save, kad galėtų apkabinti, uždeda už ausies tavo nepaklusnią plaukų sruogą. Kai įkvepia tavo plaukų aromato su pasimėgavimu, šiaip pabučiuoja į skruostą, eidamas pro šalį, laiko už rankos, pereinant gatvę, kai tiesiog šiaip vaikštinėja su tavim po gatves, prisitraukia tave, kad galėtų kartu nusifotografuoti.
Meilė – tai kai tu geidžiama. Liečiant, klausant, jaučiant. Tai neįmanoma pavaizduoti, suvaidinti, jei to nėra. Todėl Stanislavskis tūkstantį kartų teisus, atsakydamas į klausimą, kas tai yra meilė: „Norėti liesti“.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą