Naujienos, Patarimai/rekomendacijos, Statistika, Vaikai/šeima

Mažiau nei 7 savaitės iki egzaminų: kaip suvaldyti nerimą ruošiantis nuotoliniu būdu?

Abiturientų pasiruošimas egzaminams pasiekė finišo tiesiąją – iki pagrindinės brandos egzaminų sesijos liko maždaug pusantro mėnesio. Ugdymo specialistai ir psichologai tikina, jog pasiruošti nuotoliniu būdu nėra lengva, o neįprasta situacija daugeliui sustiprina nerimą. Apie tai, kaip planuoti laiką, stengtis suvaldyti stresą ir nepamiršti to, kas iki šiol buvo išmokta, pataria psichologė Asta Blandė bei Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lina Cholinienė.

Kuo arčiau egzaminų – tuo daugiau adrenalino

Jaudintis prieš svarbius gyvenimo įvykius, tarp jų – ir egzaminus, normalu. Vaikų ir paauglių psichologė Asta Blandė pažymi, kad nedidelis jaudulys žmogaus organizme gamina adrenaliną bei šiek tiek padidina koncentraciją, tai padeda geriau pasinaudoti turimais mąstymo resursais.

Tokį padidėjusį adrenalino antplūdį abiturientai gali jausti jau dabar, prasidėjus svarbiems atsiskaitymams. Nuo pirmadienio (gegužės 4 d.) nuotoliniu būdu jau vyksta brandos darbų gynimai. Iki gegužės 22 dienos pratęsta taip pat nuotoliniu būdu vykdoma lietuvių kalbos ir literatūros įstaiga. Be brandos darbo ir lietuvių kalbos įskaitos, nuotoliniu būdu abiturientai šiemet dar laikys menų, technologijų mokyklinius brandos egzaminus, gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) mokyklinių brandos egzaminų I dalį.

Tuo tarpu pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 22 d. – liepos 21 d. Kaip skelbia ŠMSM, tikimasi, kad iki numatytos brandos egzaminų sesijos pradžios pandeminė situacija bus suvaldyta ir karantinas arba atšauktas, arba gerokai sušvelnintos jo sąlygos. Tiesa, net ir tokia informacija daliai abiturientų kelia dvejonių, ar nebus nenumatytų pasikeitimų.

Pavojingi nerimo ženklai

Psichologė A. Blandė pataria vengti blaškymosi ir kovos su tuo, kas nuo mūsų nepriklauso. Ji atkreipia dėmesį, kad nepasitenkinimas, ilgalaikis pyktis ir nerimas dėl šiemet susiklosčiusios situacijos nemažai daliai mokinių gali tapti sunkiai valdomu trikdžiu atlikti užduotis pagal tikrąsias jų galimybes.

„Tokios moksleivių užuominos tėvams kaip „nieko nemoku“, „neverta bandyti, bijau, nenoriu“, „man tikrai nepavyks“ parodo apie tai, kad jaunuolis nerimauja ir jaudinasi bei žodžiu siunčia ženklus apie pagalbos, paramos poreikį. Nerimaujantis žmogus taip pat yra dažniau nei įprasta dirglus, audringai reaguojantis į paprastas buitines situacijas arba atsitraukiantis, užsidarantis nuo bet kokio bendravimo. Jei matote, kad jūsų sūnaus arba dukros elgesys keičiasi – būtinai išsakykite savo pastebėjimus ir pasiūlykite paramą“, – teigia A. Blandė.

Vaikų ir paauglių psichologė pažymi, kad tik būdami dėmesingi savo vaikams, atvirai bendraudami ir laiku aptardami nerimą keliančias situacijas, tėvai gali padėti šį nerimą suvaldyti. Tai ypač svarbu šiuo metu.

„Dabartinė situacija dėl koronaviruso ir paskelbto karantino kai kurių žmonių gyvenimą įsuko į nuolat patiriamo streso situaciją. Šeimos išgyvenimai dėl nežinomybės, nuovargis, klausimai dėl būsimų pajamų neabejotinai veikia kiekvieną jos narį. Jei tik turite galimybę atrasti jėgų ir skirti dėmesio bei palaikymo egzaminų laikotarpį išgyvenančiam jaunuoliui – jam tai būtų didelė paspirtis“, – į tėvus kreipiasi A. Blandė.

Svarbi aplinkinių reakcija

Šiuo ypatingu metu labai svarbu stebėti tiek savo elgseną, reakcijas, tiek, esant galimybei, padėti tiems, kurie dar tik bręsta ir iš mūsų mokosi, kaip priimti gyvenimo keliamas užduotis. Abiturientai laiko net kelis egzaminus ir sunku pasakyti, kuris iš jų labiau nulems bendrą rezultatą. A. Blandė kelia klausimą, ar iš viso verta kalbėti apie rezultatus.

„Aš nuoširdžiai manau, kad tikrai per mažai mokome vaikus kūrybiškumo ir lankstumo prisitaikant prie įvairių gyvenimo aplinkybių, o vietoje to vis dar orientuojamės į konkrečias disciplinas. Matyt todėl, kad patys tai mokame geriausiai“, – teigia A. Blandė.

Pasak psichologės, šis laikas turėtų būti skirtas mintims apie kiekvieno iš mūsų mokėjimą išgyventi tuomet, kai yra neįprasta ir emociškai sunku. Ji tiki, kad bent jau vienam egzaminui galime pasiruošti visi kartu: orientuotis į tai, ką galime, padėti sau veikdami ir darydami, o ne piktindamiesi ir ieškodami kaltų. Šios nuostatos – vertingos visam gyvenimui.

Žinių kartojimas turi būti nuoseklus

Anot leidyklos „Šviesa“ papildomų mokymosi priemonių autorės, Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Linos Cholinienės, likus kelioms savaitėms tikrai neverta pulti į paniką, jei kažko ir nepavyko išmokti. Pasak jos, svarbiausia, kad moksleiviai būtų motyvuoti susidoroti su laukiančiais išbandymais.

„Mokantis individualiai, kaip ir klasėje, svarbiausia paties mokinio motyvacija. Jei jis mokysis nuosekliai, dės pastangas, bus pareigingas, o susidūręs su mokymosi sunkumais nenuleis rankų ir toliau tobulins savo įgūdžius, tikimybė, kad jis per egzaminą suklups – minimali. Dėl to pagrindinis patarimas moksleiviams būtų nuosekliai mokytis, išsiaiškinti, ko tiksliai dar nemoki, negebi, ir stengtis tai tobulinti. Tai leis labiau pasitikėti savimi egzamino metu, todėl ir jaudulio bus mažiau“, – sako L. Cholinienė.

Per likusias kelias savaites nereikia tikėtis išmokti ar pasikartoti viso kurso, tačiau verta pasipraktikuoti su panašiomis į egzaminą užduotimis, pakartoti glaustą ir susistemintą informaciją. Tam gali praversti ir specializuoti leidiniai, pavyzdžiui serijos „Korepetitorius“, ar „Prieš egzaminą“ ir „10 žingsnių“, taip pat skaitmeniniai „Eduka klasėje“ esantys dvyliktokams skirti bandomieji ir diagnostiniai testai, „Prieš egzaminą“ užduotys.

Aiškus planas sumažina nerimą

Psichologė A. Blandė atkreipia dėmesį, kad padėti suvaldyti nerimą gali tam tikra rutina – ypač svarbi šiuo metu, kai įprastą moksleivių dienos ritmą pakoregavo mokyklose įvestas karantinas. Tiksliai suskaičiavus iki kiekvieno egzamino likusias dienas galima sudaryti paskutiniojo pasiruošimo planą – kiek dienų skiriama kiekvienam dalykui, ką per jas planuojama pasikartoti, kokias konkrečias temas dar reikėtų atidžiau pasimokyti.

„Iš vakaro susidėliotas kitos dienos planas padeda grįžti į pusiausvyrą: žinome, kada kelsimės, valgysime, atliksime tam tikras svarbias užduotis – jų darymas leidžia jaustis vertingais, padeda nukreipti dėmesį į veiklą, o ne gąsdinančią informaciją. Svarbu išlaikyti ir laisvo laiko balansą. Leiskime sau bendrauti, atsipalaiduoti žaidžiant stalo žaidimus ar užsiimant kokia nors nauja veikla. Tai padės kiek atsikvėpti ir pailsėti“, – pataria A. Blandė.

Egzaminai nėra pasaulio pabaiga

„Egzaminas yra svarbus žingsnis, tačiau, vargu, ar lemiantis žmogaus gyvenimą ir juo labiau jo vertę. Suprantu ir pamenu save, norinčią juos išlaikyti kuo geriau, tačiau jų svarba pernelyg sureikšminta ir neretai kai kuriems gabiems mokiniams uždeda tokį emocinį krūvį, kuris juos tiesiog sulaužo. Neužkraukime savo lūkesčių vaikams – jie turi savųjų. Šiuo metu labiau padėkime ir klauskime, kokios papildomos pagalbos abiturientams dar reikėtų. Nespauskime, nes aplinkos spaudimo jiems pakanka. Tiesiog būkime šalia mylintys ir pasiekiami, kai mūsų reikės“, – sako A. Blandė.

Rūta Latinytė

Informacijos šaltinis: ve.lt

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.