Mūsų šalis turi pasirengusi pažangias, itin gerai Europoje vertinamas ikimokyklinio ugdymo rekomendacijas, kuriomis gali vadovautis ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai. Lietuvoje vaikus ugdantys auklėtojai visi be išimties turi aukštąjį išsilavinimą. Tačiau Lietuvoje yra gana didelis leistinas vaikų skaičius vienam auklėtojui ugdant 0–2 metų amžiaus grupėje (ES šalių vidurkis yra tik 7–8 vaikai). Tokios išvados buvo pristatytos Vilniuje vykusioje konferencijoje „Kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: ką galėtume daryti geriau?“.
„Ikimokyklinis ugdymas – pati svarbiausia švietimo sritis. Mokslininkų teigimu, pirmuosius žmogaus gyvenimo metus savo intensyvumu galima prilyginti galingam sprogimui – šiuo laikotarpiu mažas žmogus pasaulį pažįsta, jį sugeria, mokosi taip intensyviai, kaip niekada vėliau. Todėl tam, kad visus vaikus gyvenime lydėtų sėkmė, labai svarbios yra mūsų visų pastangos, susitarimai ir kryptinga veikla ankstyvojo ugdymo srityje. Tik kokybiškas ankstyvasis ugdymas garantuoja sėkmę, – sakė konferencijoje dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad vaikų, kurie bent vienerius metus iki mokyklos lankymo pradžios dalyvavo kokybiškame instituciniame ugdyme, matematikos, skaitymo gebėjimai pastebimai geresni nei tų, kurie tokios galimybės neturėjo; pripažįstama, kad kokybiškas ugdymas yra svarbi skurdo, iškritimo iš švietimo sistemos mažinimo priemonė, o šalys, kurios ankstyvajam vaikų ugdymui skiria ne mažiau dėmesio ir investicijų nei kitiems švietimo lygmenims, vėliau turi gerokai didesnę ekonominę naudą – mažiau išlaidų joms reikia skirti sveikatos, socialinės apsaugos, teisingumo sistemoms“.
Dr. Akvilė Motiejūnaitė-Schulmeister (Šulmeister), švietimo politikos ir švietimo sistemų analitikė, atstovaujanti Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai, apžvelgė 37 Europos šalių ankstyvojo ugdymo sistemas ir kaip Lietuva atrodo tarptautiniu kontekstu. Mūsų šalis viena iš nedaugelio valstybių, kurioje vyrauja vientisa ankstyvojo ugdymo sistema. Daugelyje šalių dominuoja sistema, skaidanti ugdymą į dvi dalis: vaikų iki 3 metų priežiūra ir ikimokyklinis ugdymas, kuris yra jau švietimo dalis ir priklauso švietimo ministerijų reguliavimo sričiai. Vientisa ankstyvojo ugdymo sistema, kai vaikas nepereina skirtingos priklausomybės institucijų, vyrauja Baltijos, Šiaurės ir Skandinavijos šalyse bei Slovėnijoje ir Kroatijoje.
Nemažai šalių turi reglamentavusios paslaugų teikimą namuose – tai yra vaikus namuose ugdo valstybės mastu nustatytus reikalavimus atitinkančios auklės. Tai labai populiaru, tarkime, Danijoje, Belgijoje. Tai patogi išeitis ir pasirinkimo galimybė tėvams, kai vaikas sunkokai pripranta didesnėje ikimokyklinės įstaigos grupėje, dažnai serga. Namų aplinka yra jauki, vaikų grupės nedidelės, vaikus ugdo kvalifikuotos auklės, kai kuriose šalyse iš jų reikalaujama turėti ir aukštąjį išsilavinimą. Tokios valstybiniu mastu reglamentuotos paslaugos neturi Lietuva ir Balkanų šalys.
Per konferenciją nemažai kalbėta ir apie ikimokyklinio ugdymo prieinamumą. Lietuva nėra išskirtinė, tai problema daugelyje Europos šalių, išskyrus Skandinaviją. Siūloma keletas sprendimo būdų: įstatymu įtvirtinti teisę į ankstyvąjį ugdymą ir garantuoti vaikui vietą darželyje. Tarkime, Vokietijoje, kur galioja ši teisė, tėvai savivaldybę gali paduoti į teismą, jeigu vaikui neatsiranda vietos. Dažniausiai šios paslaugos yra mokamos, bet subsidijuojamos.
Kitas būdas – įvesti privalomą ankstyvąjį ugdymą. Lietuva privalomą 1 metų priešmokyklinį ugdymą rengiasi įvesti nuo 2016 m. rugsėjo 1-osios.
Lietuva, Rumunija, Latvija išsiskiria ir tuo, kad ikimokyklinis ugdymas yra nemokamas. Tačiau mūsų šalyje nėra garantuojamas vietos suteikimas, dėl to atsiranda pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Lietuvoje palyginti mažai vaikų iki 3 metų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Mūsų šalyje visi auklėtojai ikimokyklinio ugdymo įstaigose turi aukštąjį išsilavinimą. Kitose šalyse to nebūtinai reikalaujama, be to, dažnai yra kelios kategorijos darbuotojų, nebūtinai tik auklėtojai.
Viktorija Bola (Viktoria Bolla), Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato atstovė, taip pat pabrėžė ankstyvojo ugdymo prieinamumo didinimą ir socialinės atskirties mažinimą, tai iškelta ir Europos strategijoje 2020. Kiekvienoje šalyje turi įsivyrauti požiūris, kad pats vaikas yra aktyvus besimokantysis, kad ugdymo kokybė turi būti matuojama per įstaigų akreditaciją, o skirtingos ministerijos, savivaldybės ir kitos įstaigos, darbuotojai turi bendradarbiauti. Darbuotojų kompetencija ir kvalifikacijos tobulinimas – neginčytinas veiksnys, padedantis ugdymo kokybei. Pasak Europos Komisijos atstovės, veiksmingiausi personalo mokymai – tai 2 ar 3 dienas trunkantys mokymai, kuriuose yra daug praktinių užduočių, ir kuriuose dalyvauja visa auklėtojų grupė, o ne pavieniai darbuotojai. Į konferenciją susirinkusiems savivaldybių atstovams, ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogams V. Bola akcentavo, kad svarbu į ugdymą įtraukti vaikų tėvus, nes ikimokyklinio amžiaus vaikams tai svarbiausi asmenys ir be šeimos paramos pažanga neįmanoma. Norint pasiekti gerų ankstyvojo ugdymo rezultatų, padeda ir tyrimų, gerai dirbančių įstaigų programų, modelių viešinimas, pasidalijimas gerąja patirtimi.
Ar ankstyvasis ugdymas lemia tolimesnius vaiko mokymosi pasiekimus? Jeigu vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, gauna kokybišką ugdymą, jam geriau sekasi mokytis vėliau, jo socialiniai įgūdžiai geresni, o suaugęs toks žmogus daugiau uždirba. Jungtinėje Karalystėje žmonės, kurie vaikystėje buvo gavę kokybišką ikimokyklinį ugdymą, daug dažniau įsigydavo nuosavą būstą, rečiau priklausė nuo socialinių pašalpų, negu negavusieji ankstyvojo ugdymo. Per konferenciją mokslininkė Brenda Tagart (Brenda Taggart) iš Londono universiteto, skaitanti paskaitas visame pasaulyje – Brazilijoje, Kinijoje, Naujojoje Zelandijoje ir pirmą kartą apsilankiusi Lietuvoje, – pristatė Jungtinėje Karalystėje 17 metų trukusį tyrimą. Ji buvo viena iš 4 tyrėjų, šį ilgalaikį tyrimą finansavo valstybė, nes buvo pamatyta, kad britų vaikai tarptautiniuose tyrimuose neparodo gerų mokymosi rezultatų. Atliekant mokslinį tyrimą „Veiksmingas ikimokyklinis, pradinis ir vidurinis ugdymas“ 1997–2014 m., 141 įstaigoje buvo stebėta 2800 vaikų, – augusių skurdesnėse šeimose ir nelankiusių ikimokyklinių ugdymo įstaigų, ir tokių, kurie augo pasiturinčiose šeimose ir lankė šias įstaigas. Tyrimas atskleidė didžiulius tolimesnių vaikų pasiekimų skirtumus ir didelę pridėtinę kokybiško ankstyvojo ugdymo vertę. Spraga tarp gavusių ankstyvąjį ugdymą ir negavusių vaikų pasiekimų yra 38 proc. arba dar didesnė. Didelė tikimybė, kad skurdesnėse, socialiai nepalankiose šeimose augę vaikai ir nelankę ikimokyklinio ugdymo įstaigų, vėliau mokosi prasčiau, o suaugę gyvena iš pašalpų ir net būna linkę nusikalsti. Mokslininkė prisipažino maniusi, kad stebimiesiems, kai jie jau buvo 16-mečiai ir turėjo laikyti šalyje privalomą baigiamąjį mokyklos testą, ankstyvojo ugdymo įtaka nebebus tokia didelė. Bet tyrimo rezultatai pribloškė – šis veiksnys vis dar tebebuvo svarbus ir rodė, kad ankstyvojo kokybiško ugdymo įtaka išlieka labai ilgą laiką.
Kokybiškas ugdymas – tai visų pirma kvalifikuoti pedagogai ir kokybiška ugdymo aplinka. Vaikai iš socialinės rizikos šeimų, patekę į geras ikimokyklinio ugdymo įstaigas, padarė neabejotiną pažangą. Tose įstaigose pedagogai vaikams duodavo nemažai įvairių lavinančių užduočių, analizavo, kaip vaikai ugdosi, atkreipdavo dėmesį į konfliktuojančius ar turinčius problemų vaikus ir jiems padėdavo, įtraukdavo tėvus, kad jie taip pat pagelbėtų savo vaikams. Tėvų įtraukimas taip pat buvo labai paveikus veiksnys.
Per konferenciją darbo grupėse diskutuojama, ką galėtume daryti geriau, kad Lietuvoje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančio personalo profesionalumas gerėtų? Kad ugdymo paslaugos taptų prieinamos visiems vaikams ir jų šeimoms? Konferencijoje dalyvausiantiems savivaldybių atstovams pateikti konkretūs siūlymai, pvz., svarstyti visuotinio ikimokyklinio ugdymo vaikams nuo 4 metų įteisinimą.
Konferencijų centro fojė veikia ekspozicija „Vaikų darželių ugdymo erdvių modernizavimas. 5 lietuviški atvejai“ (http://www.projektas-aikstele.lt/).
Artėjant naujam ES struktūrinių fondų finansavimo periodui, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos dailės akademija parengė siūlymus savivaldybėms, kaip tipinius vaikų darželius, – daugelis statyti dar sovietmečiu, – būtų galima modernizuoti. Per parodą savivaldybių atstovams pateikti 5 pavyzdžiai.
Konferenciją organizavo Švietimo ir mokslo ministerija kartu su partneriais.
Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
Tel. (8 5) 219 1253
El. paštas info@smm.lt
Palikti komentarą