Jeigu to paklaustumėte savo vaikų, tikriausiai išgirstumėte daug malonių žodžių ir šiek tiek kritikos. Kuo vaikas vyresnis – tuo kritikos daugiau.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikui tėvai yra neklystantys dievai. Jeigu jis susiduria su negatyviu tėvų požiūriu ir elgesiu, jam lengviau galvoti, kad jis blogas, o ne kad jo dievai – neteisūs.
Augdami vaikai ima pastebėti, kad tėvai turi trūkumų, kad jie kartais nejautrūs, nesupratingi, nekantrūs… Vaikai ima suprasti, kad jie – ne dievai, o tik žmonės.
Sulaukę 7-8 metų, vaikai jau sugeba suformuluoti savo priekaištus, tačiau dar nepasirengę analizuoti tėvų poelgių. Tik paauglystėje jie ima savo gimdytojus kaip reikiant kritikuoti. Pasak psichologų, šis faktas yra pozityvus, žinoma, jeigu kritika neperžengia pagarbaus santykio. Tai reiškia, kad vaikas ima suvokti savo paties vertę, o santykiai šeimoje pakankamai atviri, kad leistų jam išreikšti savo nuomonę ir jausmus.
Žurnalas „Psychologies“ apklausė keletą 6-16 metų amžiaus vaikų, ką nemaloniausio jie yra patyrę iš savo tėvų ir kokie yra didžiausi jų gimdytojų trūkumai. Jų atsakymai gali būti naudingi daugeliui iš mūsų.
Marija, 6 m.: „Jie gali mane barti, kai aš nekalta. Vieną kartą lėktuve pabiro riešutai ir jie pasakė, kad tai aš padariau, nors aš to nepadariau.“
Paulina, 9 m.: „Tėvai nepadarė to, ko aš troškau labiausiai: nenupirko man šuniuko. Be to, aš neturiu savo kambario. Galbūt čia labiau kaltos aplinkybės, bet man vis tiek labai skaudu. Jie ne visada atsiliepia į mano klausimus ir prašymus, sako: „Palauk“. Tėtis niekada nesigilina, kodėl mes pykstamės su broliu, neišklauso mano paaiškinimų. Mama iškart susierzina, kai aš iš pirmo karto nepadarau to, ko ji prašo.“
Timotis, 11 m.: „Jie man neleidžia laisvai naudotis internetu, nes ten atseit pilna maniakų. Kai buvau maždaug ketverių metų, mes nuvažiavome prie jūros ir jie mane įmetė į vandenį. Po to įvykio aš labiausiai gyvenime bijau nuskęsti ir uždusti po vandeniu. Mama per daug kontroliuoja mano išvaizdą, ji neleidžia man dėvėti juodų akinių.“
Georgijus, 13 m.: „Kai buvau mažas, nenorėjau važiuoti pas kažką į vasarnamį, o jie mane prievarta pasodino į mašiną. Iki šiol esu pasipiktinęs. Tėtis gana konservatyvus, o mama man neleidžia tingėti. Kartais norisi tiesiog pagulinėti, o ji man iškart primena, kad verčiau pasimokyčiau anglų kalbos ir panašiai…“
Ana, 16 m.: „Mano tėvai išsiskyrė, kai man buvo 6 metai. Aš prisimenu tik jų skandalus, todėl po jų skyrybų nejaučiau, kad nutiko kažkas baisaus. Tėvai man nepadarė nieko blogo. Jie visada leido pačiai rinktis. Su tėčiu praleidžiu vasaras. Tėtis greitai įsiplieskia, net yra pakėlęs ranką – ir prieš mane, ir prieš brolį. Dar jis per daug principingas. Mama – atvirkščiai: labai švelnus žmogus, jai trūksta tvirtumo.“
Informacijos šaltinis: Vakarų ekspresas.lt
Palikti komentarą