Kodėl supurtomi kūdikiai – tinkamos suaugusiųjų žinios gali apsaugoti vaiko gyvybę

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad šeimos vis atsakingiau ruošiasi tėvystei ir dar iki gimdymo domisi kūdikio auginimo ypatumais. Pastaruoju metu viešoje erdvėje populiarėja tėvystės temos, jomis aktyviai dalijamasi socialiniuose tinkluose. Užklupus sunkumams, tėvai dažniau ieško emocinės pagalbos suprasdami, kad jų būsena reikšminga vaikui.

Visgi, dar pasitaiko atvejų, kai kūdikiai nukenčia nuo artimųjų. Viena iš didžiausių galimų traumų kūdikiui – supurtyto vaiko sindromas. 

Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad tam, jog vaikas augų sveikas ir guvus, tėvams ir šeimos artimiesiems labai svarbu suprasti kūdikio kūno jautrumą ir pažeidžiamumą. 

Pasitaiko, kad vaikai nukenčia dėl neatsargaus tėvų elgesio. Visgi dažniausiai vaikas sužalojamas, kai kantrybės pristigęs suaugęs žmogus verkiantį jį stipriau supurto. 

„Diena iš dienos visą parą atsakant už mažą bejėgį žmogutį, normalu pavargti, gali stigti patirties auginant pirmąjį vaiką ar kantrybės – visada galima rasti išeitį – pasikalbėti su artimaisiais, paprašyti jų paramos, o gal kreiptis emocinio palaikymo į profesionalus. 

Vaiką auginantiems būtina pasirūpinti ir savimi, savo emocine būsena bei kokybišku poilsiu – visa tai dėl mažylio gerovės ir saugumo“, – sako krizę išgyvenančioms šeimoms padedanti vaiko teisių gynėja, psichologė Giedrė Starkevičiūtė.

Atsakyti už kūdikį galima tik pasirūpinus savimi 

Kūdikiui reikalingi emociškai stiprūs ir nurimę tėvai, visada esantys šalia ir galintys juo pasirūpinti. 

Deja, dažnai, susitelkę į naujos reiklios gyvybės poreikius, apie save užmiršta mamos ar net abu tėvai, dėl to vaikui šalia jų gali tapti nepakankamai saugu. 

Pavyzdžiui, viena mama vaiko teisių gynėjams prisipažino, kad stipriai supurtė verkiantį naujagimį dėl to, kad buvo išsekusi emociškai, pervargusi. Kitas tėvas pasakojo, kad kelias naktis nemiegojo, vis kėlėsi prie verkiančio sūnaus ir miglotai prisimena, kada ir kaip netekęs kantrybės metė jį į lovytę.

Pasitaiko, kad kūdikis sužalojamas bandant pagelbėti jam užspringus ar atliekant mankštą. 

Net žaidžiant su kūdikiu, pavyzdžiui, kai suaugęs žmogus kelis kartus mesteli jį į orą, tai gali baigtis rimtomis pasekmėmis vaikui – sukrėtimu, lūžiais.   

Psichologė įsitikinusi, kad visi šie atvejai tik patvirtina būtinybę tėvams dar atsakingiau gilintis į kūdikio fiziologiją, atrasti tinkamus būdus kūdikiui nuraminti, sudominti, megzti ryšį. 

Pasak pašnekovės, šiandien yra platus profesionalių mokymų pasirinkimas, veikia efektyvios tėvystės įgūdžių grupės, gausu vertingos literatūros ir patikimos informacijos internete.

Pasak pašnekovės, kūdikio sąmonėje įsirašo akimirkos, kai jis pravirko ir buvo paimtas ant tėvų rankų, kai pasijutęs vienas sulaukė saugaus mamos glėbio – nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų formuojasi vaiko saugumo jausmas, turėsiantis reikšmingos įtakos visam jo tolimesniam gyvenimui. 

G. Starkevičiūtė primena, kad tėvams ilgesnį laiką jaučiant nuovargį, irzlumą, nemigą ir pan., pravartu pasitarti su šeimos gydytoju, juo labiau, kad nuo liepos mėnesio medikai įpareigoti domėtis nėščiųjų ir mamų emocine sveikata. 

Pašnekovė akcentuoja ir artimiesiems tenkančią atsakomybę – net trumpas gyvas pokalbis ar kelių minučių skambutis gali atskleisti situaciją šeimoje, tėvų savijautą bei jų santykį su kūdikiu. 

Kūdikio pažeidžiamumą lemia trapus jo organizmas

Tėvams vertingais patarimais ir socialiniuose tinkluose besidalijanti gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė pastebi, kad kalbant apie kūdikio supurtymą, kaip ir bet kurią kitą traumą, itin svarbi skubi pagalba. Tam būtina gebėti atpažinti pirminius traumos požymius bei atskirti juos nuo kitų negalavimų.