Klaipėdos S. Dacho mokykloje dalis tėvų sukilo į kovą, kad būtų pašalintas jų vaikų bendraklasis, mat jų vaikai jaučiasi nesaugūs.
Tačiau tiek mokyklos vadovybė nelinkusi rinktis lengviausio kelio – šalinti iš mokyklų kiekvieną „nepatogų“ vaiką. Apgailestaujama, kad „kitokių“ vaikų integracija vis dar sunkiai skinasi kelią dėl visuomenės tolerancijos stokos.
„Mokykla elgiasi tinkamai. Stotume piestu, jei būtų bandymų šį vaiką pašalinti“, – mokyklos poziciją palaiko ir Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ulijana Petraitienė.
Pabrėžiama, kad tolerancijos reikės vis daugiau, nes valstybės politika yra tokia, kad ateityje iš viso neliks specialiųjų mokyklų ir visi vaikai mokysis bendrojo ugdymo mokyklose.
Prašo pašalinti
Į „Vakarų ekspresą“ kreipėsi vienos S. Dacho klasės tėvai. Jie neslėpė turintys vienintelį tikslą – kad iš klasės būtų kuo skubiau pašalintas vienas bendraklasis, nes esą priešingu atveju kiti vaikai turės ieškotis kitos mokyklos.
„Nuo pirmos klasės vaikai klasėje patiria fizinį ir nuolatinį psichologinį smurtą. Yra plėšomos vaikų knygos, laužomi jų asmeniniai daiktai. Pirmoje klasėje, einant iš valgyklos, jis pastūmė kitą berniuką, šis krito ir trenkėsi galva į laiptus. Šį įvykį matė ir klasės mokytoja. Po pokalbio su mokyklos direktore buvo paskirta pagalbinė darbuotoja jam prižiūrėti. Tačiau smurto atvejai kartojosi ir vėl teko susitikinėti su mokyklos vadovais. 2017 m. gruodžio mėn. buvo susitarta, kad agresyvus vaikas bus atribojamas nuo kitų vaikų pertraukų metu“, – pasakoja tėvai.
Tačiau, pasak jų, visos šios priemonės situacijos negelbsti.
„Integruojamas vaikas, kai tik pamokų metu ima elgtis netinkamai, jėga tempiamas iš klasės, visa tai stebi visa klasė. Ne vienas iš tėvų matėme, kaip šis vaikas tempiamas iš klasės kelių suaugusių mokyklos darbuotojų. Tokių išvedimų metu ne tik kad rodomas blogas elgesio su vaiku pavyzdys, bet papildomai susidaro pavojingos situacijos kitiems vaikams, nes berniukas priešinasi ir kimbasi visur, kur papuola, taip pat ir į kitus vaikus, mėto knygas bei kitus po ranka pasitaikančius daiktus. Po tokių scenų visi vaikai sunkiai gali susikaupti. Vaikai jaučia nuolatinę baimę ir yra priversti slapstytis nuo agresyvaus bendraklasio.
Ar tikrai vaikai kasdien turi eiti į mokyklą su baime, kad kažkuriuo metu bus užpulti bendraklasio? Šis vaikas auga, fiziškai stiprėja. Jo daroma žala didėja.
Akivaizdu – paskirtos priemonės neužtikrina kitų vaikų saugumo, kenkia visų bendraklasių ugdymo kokybei, daro didžiulę žalą vaikų besiformuojantiems charakteriams.
Ar tikrai vieno vaiko integracija svarbiau už kitų 22 vaikų teisę į kokybišką ugdymą, jų saugumą?“ – daugybę klausimų kėlė tėvai.
Grasino peiliuku?
Pasak jų, kantrybės taurė buvo perpildyta po praėjusią savaitę įvykusio incidento, kai, tėvų pasakojimu, minėtas berniukas grasinęs kitai mergaitei raižiniams raižyti skirtu peiliuku.
Nukentėjusios mergaitės mama pasakojo, kad incidentas vyko anksti ryte prieš pamokas. Esą iš pradžių žodžiu jos dukrą užgauliojęs agresyvusis bendraklasis vėliau ėmė kraustyti jos kuprinę ir iš jos ištraukęs peiliuką ėmė grasinti juo mergaitei, sakydamas, kad įdurs. Nors į tai skubiai sureagavo pro šalį ėjusi mokyklos darbuotoja, tėvams vis tiek neramu.
DISKRIMINACIJA. Įtraukusis ugdymas – tai ugdymas be atskirties ir diskriminacijos. Lietuvoje didžiausią atskirtį patiria negalią turintys vaikai, ypač tie, kurie turi intelekto ar psichosocialinių sutrikimų. „Fotolia“ nuotr.
„Labai prašau įvertinti, kokiame pavojuje buvo mano dukra. Iki didžiulės nelaimės buvo tik vienas žingsnis“, – į mokyklos vadovybę raštu kreipėsi mergaitės mama.
Pasak tėvų, apie situaciją klasėje informuoti Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo bei Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai, bet problema iš esmės nesprendžiama. Pasak vieno iš tėvų, po pokalbio su mokyklos direktore jis supratęs, kad didžiausia problema yra pačių tėvų netolerancija kitokiam vaikui.
„Buvo pabrėžta, kad mes netolerantiški, nenorim priimti „kitokių„, kuriuos mokykla privalo integruoti, mažai domimės tuo patys ir mažai kalbam su vaikais apie tokių sergančių vaikų ypatumus.
Suprantu, kokioje siaubingoje situacijoje yra to berniuko mama. Ji ne tik kad turėjo priimti žinią apie mylimo vaiko negalią, kažkaip su tuo gyventi, bet tenka sugerti visą negatyvą dėl sūnaus ligos įvykstančių incidentų iš mūsų. Bet taip pat suvokiu, kad mes susitaikydami kiekvienas su savo istorija namie ir neviešindami tos situacijos gyvename kreivų veidrodžių karalystėje. Dabar mokyklos vadovybė mano, kad incidentų beveik nėra. Jų manymu, yra tik keletas „liguistai“ reaguojančių tėvų. Dėl to priimami neefektyvūs sprendimai“, – pyko tėvas.
Nesirenka populiarių sprendimų
„Mes nesirenkame lengviausio kelio. Priėmėme šį iššūkį, dirbame ir su tais vaikais, kurie kitiems atrodo „nepatogūs“. Valstybės politika yra tokia, kad visi vaikai turi teisę mokytis mokykloje, mes manome taip pat“, – pabrėžė S. Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė.
Mokyklos vadovė neslėpė, kad dėl keleto nepatenkintų tėvų keliamos įtampos nemalonumus pastaruoju metu patiria ne tik ji, bet ir pedagogai. Nors tėvų yra prašoma nelydėti vaikų iki klasės, esą pastarosiomis savaitėmis dalis šios klasės tėvų tarsi tyčia tai darė. Vadovė svarstė, kad toks tėvų elgesys galėjęs išprovokuoti ir Aspergerio sindromu sergančio berniuko, kuriuo ir skundžiasi bendraklasių tėvai, elgesį.
„Aspergerio sindromą turinčius vaikus pašaliniai dirgikliai gali išvesti iš pusiausvyros, bet agresiją paprastai jie nukreipia ne į žmogų, o į daiktą. Su berniuko tėvais labai daug bendravome, jie atliko viską, ko prašėme. Jam buvo paskirtas mokytojo padėjėjas, vaikai buvo apmokyti, kaip elgtis su „kitokiu“ vaiku. Taip, būna atvejų, kai jis reaguoja kitaip, būna situacijų, kai mokytojo padėjėjas turi išvesti jį iš klasės, kartais jis priešinasi, bet tai labai reti atvejai. Daugiau girdime skundų, kad jis vartoja negražius žodžius, nei kad elgiasi agresyviai. Ir tikrai nėra taip, kad jis nuolatos keltų grėsmę aplinkiniams. Įvairių susistumdymų mokykloje įvyksta kone kasdien ir taip elgiasi vadinamieji normalūs vaikai. Nebuvo nė karto, kad dėl šito berniuko elgesio būtų sutrikdyta kito vaiko sveikata“, – pasakojo direktorė.
Ją glumina kategoriška tėvų nuostata, kad šį vaiką reikia būtinai šalinti iš mokyklos ir nieko nenorima girdėti apie integraciją, bendradarbiavimą.
„Tėvų tikslas labai aiškus – pašalinti šį vaiką iš mokyklos be jokių išlygų. Tada aš klausiu – ar tikrai mes esame ta visuomenė, kuri „nepatogiais“ ir kitokiais vaikais tiesiog atsikratome? Vadovaujamės principu – nėra vaiko, nėra ir problemos?“ – klausė direktorė.
Jos žiniomis, straipsnyje minimas berniukas jau buvo pašalintas iš daugelio būrelių, kuriuos norėjo lankyti, taip pat jo lengva ranka „atsikratė“ įstaiga, kur jis lankė priešmokyklinę grupę.
„Mes tikrai neisime tuo keliu, o bandysime ieškoti sprendimų„, – būti nepatogi kai kuriems tėvams nebijo direktorė.
Šioje progimnazijoje mokosi ir daugiau specialiųjų poreikių turinčių mokinių. Direktorė pasidžiaugė, kad jie puikiai integravosi ir vyresnėse klasėse nebereikia net mokytojo padėjėjo.
„Tokių vaikų daugėja ir mes turime su jais dirbti. Bet tai pirmas toks atvejis, kai tėvai taip priešinasi integracijai. Beje, šitaip elgiasi tik nedidelė dalis šios klasės vaikų tėvelių, kiti – priešingai, – nesupranta, kaip galima šitaip elgtis ir matyti tik savo vaiką, visiškai negalvojant apie kitus. Man baisu girdėti, kad priešiškai nusiteikę tėvai yra pasiryžę bet kam – net paveikti to berniuko mamą, kad ji, neatlaikiusi spaudimo, pati nuspręstų išsivesti vaiką iš mūsų mokyklos“, – tėvų žiaurumu stebėjosi D. Marozienė.
S. Dacho progimnazijos vadovė dėl šios situacijos kreipėsi pagalbos į visas įmanomas institucijas. Tiek Aspergerio sindromą turinčiam berniukui, tiek jo mamai teikiama psichologinė pagalba. Tokia pagalba siūloma ir kitų bendraklasių tėvams.
Ar tikrai mes esame ta visuomenė, kuri „nepatogiais“ ir kitokiais vaikais tiesiog atsikratome?
Daiva MAROZIENĖ, S. Dacho progimnazijos direktorė
„Taškas nepadėtas“
Virginija GELAŽNIKIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Jau buvome surengę vieną įvairių institucijų atstovų pasitarimą šiuo klausimu. Dabar dar renkame papildomą informaciją. Paprašėme, kad mokykla ištirtų minimos klasės mikroklimatą. Būtinai rinksimės dar kartą. Situacija nėra paprasta, nes kalbama apie negalią turinčio vaiko integraciją, bet negalime nepaisyti ir kitų vaikų patiriamų emocijų. Tad reikia daugelio specialistų komandos, kad būtų galima priimti vienokias ar kitokias rekomendacijas. Dirbame toliau – taškas šioje istorijoje dar nepadėtas.
„Apie vaiko pašalinimą negali būti jokios kalbos“
Ulijana PETRAITIENĖ, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė
Mes stovėtume piestu, jei būtų bandoma šį vaiką pašalinti iš mokyklos. Juk kalbame apie įtraukųjį ugdymą, tad apie kokį vaiko pašalinimą galima kalbėti? Beje, vis garsiau kalbama apie specialiųjų mokyklų naikinimą mūsų šalyje, tad ateityje visi vaikai mokysis bendrojo ugdymo mokyklose. Ir dabar visi vaikai privalo būti priimami į bendrojo lavinimo mokyklas.
Išeitis viena – visiems susitelkti ir mokytis gyventi su šiuo vaiku. Jis nekaltas, kad kai kurie aplinkoje esantys faktoriai sukelia jam kai kurias emocijas. Kartais jis jų negali suvaldyti. Bet bendradarbiavimas turi būti abipusis. Jei kitų bendraklasių vaikai bus kategoriški – nieko nepavyks.
Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba buvo informuota dėl šios situacijos ir bendradarbiauja su S. Dacho progimnazija. Mokyklos prašymu, sausio 30 d. psichologė dalyvavo tėvų susirinkime, kur supažindino tėvus su Aspergerio sindromu. Kalbėjo apie bendravimo ypatumus su vaikais, turinčiais šį sindromą. Po susirinkimo paruoštos rekomendacijos tėvams, kaip derėtų elgtis, kai klasėje yra toks vaikas. Šį sindromą turinčiam berniukui ir jo mamai teikiame psichologinę pagalbą. Kitiems tėvams, kurie siekia pašalinti vaiką, taip pat buvo pasiūlyta kreiptis pagalbos į mūsų tarnybą, tačiau iki šiol jie tokio noro neišreiškė ir nebendradarbiauja.
Beje, būtų galima įvardinti, jog šitaip elgdamiesi bendraklasių tėvai naudoja psichologinį smurtą prieš vaiką ir jo mamą. Manau, kad tokiu atveju, kai tėvai veržiasi į klasę stebėti situaciją ir mokyklos administracija įžvelgia piktybiškumą, būtų galima netgi iškviesti policiją. Bet, matyt, būtų kur kas daugiau naudos, jei dabar visi pabandytų į šią situaciją pažvelgti ramiai ir kartu ieškotų sprendimų.
Edita GUDAVIČĖ
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą