Lapkričio 22 d. vakarą jaunesni ir vyresni, vyrai ir moterys po dienos darbų skubėjo į Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Pempininkų filialo patalpas paklausyti paskaitos tema „Šeimos gyvenimo krizės: grėsmės ir galimybės“ apie gyvenimą šeimoje, galimas krizes santuokoje, siūlomas galimybes jų išvengti. Paskaitą organizavo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras ir nemokamai vedė psichologas Mindaugas Radušis.
Apie santuokinio gyvenimo krizes būtina kalbėti, nes jos užklumpa visas šeimas: vienas anksčiau, kitas vėliau. Kai kuriuos įvykius galima numatyti, kiti vyksta netikėtai, neplanuotai. Vienos permainos džiugina ir įkvepia, kitos – skaudina ir kelia neviltį…
Septynios galimybės (iš)likti
Lektorius paskaitoje išskyrė septynias galimas krizes santuokoje, grėsmes laimingam šeimos gyvenimui bei palankiam emociniam klimatui. Taip pat siūlė galimybes kiekvienam etapui, tik, pasak psichologo Mindaugo Radušio, „kaip susituokti nori abu partneriai, taip ir pagalbos išsaugoti šeimą turi trokšti abu“.
Po „rožinių akinių“ laikotarpio visuomet santykiuose ateina stadija, kai vienas kitame žmonės ima daugiau matyti trūkumų nei privalumų, atsiranda nesklandumų, todėl tik nuo partnerių vertybių priklausys, ar jie nueis lengviausiu keliu, pasukdami skirtingais keliais, ar visgi ieškos būdų likti kartu. Taip atsitinka dar net nesusituokusiems ar jaunavedžiams po metų, dvejų. Svarbu suvokti ir pripažinti, kad šalia esantis žmogus – asmenybė su savo talentais ir silpnybėmis, poreikiais ir troškimais. Gimęs vaikas situaciją gali tiek gelbėti, tiek pabloginti. Šiuo laikotarpiu šeimos taip pat laukia išbandymai, ypač vaikui pradėjus lankyti darželį, mokyklą. Didžiausios krizės šeimoje vyksta, santuokoje gyvenant 4-7 metus. O kur dar paauglystės iššūkiai! Visiems! Vyrui ir žmonai būtina stengtis išsaugoti glaudų tarpusavio ryšį, daug kalbėtis ne tik apie buities džiaugsmus ir rūpesčius, bet ypač apie tai, ką jie jaučia vienas kitam, kaip jaučiasi kasdienybėje. Šis kalbėjimasis itin suartins laikotarpiu, kai šeimoje sutuoktiniai vėl liks tik dviese, o vaikai paliks namus. Daug skyrybų būna ir 17-25 metais nuo santuokos pradžios, o galimybė, išeitis būtų bendrų pomėgių ir užsiėmimų temos, kelionės, tarpusavio draugystė ir pagarba. Kai sunku, tereikia pripažinti tai, priimti ir daug daug kalbėtis. Svarbu racionaliai vertinti situaciją ir aplinkybes, įvardyti poreikius, savo lūkesčius. Kritikuoti irgi reikėtų tinkamai, daugiau pastebėti ir išsakyti teigiamų dalykų, tuo pačiu nenuslepiant iškilusios nuoskaudos.
Laiminga šeima – ateities vizijoje
Psichologo teigimu, „itin svarbu nepamiršti trijų stebulingų žodžių: ačiū, prašau, atsiprašau. Ir vaikai juos turi girdėti kasdienėje tėvų bendravimo kalboje“. Laiminga šeima visuomet turi bendrų ateities tikslų, mato save kartu po dešimt, penkiolika metų. Statistikos duomenimis, 2016 metais Lietuvoje susituokė 22996 poros, o išsiskyrė 9206 sutuoktiniai. Iš esmės skiriasi kas trečia pora… Ar to linkime vaikams? Kokios šeimos viziją matome ateities kartose, Lietuvos istorijoje? Gal verta atsigręžti į protėvių kartas ir pasisemti išminties? Be galo svarbu stiprinti šeimos statusą visuomenėje, siekti harmoningų tarpusavio santykių, juk KUO LAIMINGESNIS ŽMOGUS, TUO STABILESNĖ ŠEIMA. Kuo darnesnė šeima, tuo saugesnis vaikas. O vaikai kuria ateitį… Kieno pavyzdžiu pirmiausia jiems remtis? Tėvų?!
Parengė Jolanta Jurkynienė
Palikti komentarą