Ką gali nuveikti kiekviena šeima, turėdama laisvą savaitgalį ar net popietę, kalbamės su keliautoju, leidėju, fotografu, kelionių vadovo „Po Lietuvą su šeima“ sudarytoju Vytautu Kandrotu.
Esate ne vienos pažintinės knygos apie Lietuvą idėjos autorius, sudarytojas, fotografas. Kada kilo idėja viename leidinyje sutalpinti dvi didžiausias tradicines vertybes – Tėvynę ir Šeimą?
Iš tiesų iki tol buvo ilgas, nelengvas, nors, sakyčiau, ne itin vingiuotas kelias. Turizmo literatūros srityje dirbu 12 metų, su bažnytine bendruomene bendradarbiauti pradėjau 2008 metais. Kelionių vadovus po Lietuvą sudarinėju nuo 2010-ųjų. Pati mintis sujungti Lietuvos pažinimą per šeimos akiratį kirbėjo jau senokai, tačiau garsiai buvo ištarta 2012-iaisiais.
Pats turite šeimą, esate dviejų vaikų tėvas. Turbūt kartu esate išbandę ne vieną įdomų maršrutą, kuris po to atsiduria knygų puslapiuose?
Taip, su žmona Danguole, kuri taip pat yra leidėja ir rašytoja, auginame sūnų ir dukrą. Mūsų šeima keliauja individualiais maršrutais ir tikrai yra jų išbandžiusi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Tačiau noriu pasakyti, kad tuomet sunkų fotoaparatą ir kelionės užrašus tenka pasidėti į šalį ir savo mintis nukreipti į šeimos narius. O į tuos maršrutus, kuriuos išbandau kaip knygų sudarytojas ir kurie po to publikuojami knygose, dažniau vykstu vienas. Darbo metu esu labai neįdomus pakeleivis – dažnai stabčioju, daug fotografuoju, žymiuosi įveiktus kilometrus, objektų lankymo informaciją ir kitas detales.
Tačiau darbus padėti į šalį ir nusiteikti pakeliauti su šeima turbūt nėra taip paprasta padaryti?
Pirmiausia reikia ryžto atsitraukti nuo rutinos ir pasižadėti daryti ką nors kitaip:pavyzdžiui, nuo šiol kartą per mėnesį (ar 5 kartus per vasarą) skirsime laiko neilgai išvykai pasižvalgyti po gimtąjį kraštą. Pasakysiu iš savo šeimos patirties: prasidėjus minėtiems 2012-iesiems Muziejų metams, prie pietų stalo garsiai apsvarstėme tokią idėją – šiais metais su šeima sieksime aplankyti po vieną muziejų kas mėnesį. Metų pabaigoje suskaičiavome – pavyko surengti aštuonias tokias ekskursijas. Būtume neužsibrėžę tokio tikslo, kažin ar būtume aplankę bent keturis…
O praktinės informacijos, kaip ir kur keliauti, tikrai rasite knygoje „Po Lietuvą su šeima“. Leidinio įžanginiuose puslapiuose – išsamūs praktiniai patarimai, kaip susiplanuoti kelionę, kad ji būtų ne našta, o pažinimo džiaugsmas ir palaima būti visiems kartu.
Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį keliaujant su vaikais?
Suaugusieji, pripratę prie pašėlusio gyvenimo tempo, daro keletą paprastų klaidų. Pirmiausia kelionę būtina suplanuoti iš anksto. Net jei vaikams ketintume padaryti staigmeną, būtina patikrinti, ar jiems nebus suplanuotų kitų užsiėmimų, nevyks svarbių varžybų, nebus švenčiami draugų gimtadieniai. Tokiu atveju vaikui iš karto gali likti nuoskauda, nes dėl kelionės teks kažko atsisakyti.
Antra, mokyklinio amžiaus vaikai įpratę gyventi pamokų režimu. Jos trunka 45 minutes, o tarp jų visados būna pertrauka. Jei įmanoma, laikykimės šio režimo ir kelionės metu. Pavyzdžiui, vykdami automobiliu iš Vilniaus į Kauną, jau turėtume stabtelėti 10 minučių ties Elektrėnais ir padaryti pertrauką, nors važiuodami darbo reikalais apie tai turbūt net nepagalvotume.
Trečia, vaikai kitaip nei suaugusieji suvokia objektą, jo ribas. Štai žodis „parkas“ jiems – aptverta teritorija su atrakcionais, takeliais, gėlynais ir suoliukais. Todėl jie natūraliai nesuvokia, kodėl įvažiavus į nacionalinį parką reikia pradėti dairytis ir gėrėtis vaizdais. Juk niekas kaip ir nepasikeitė – parko tvoros ir vartų nebuvo.
Ir paskutinis dalykas – judrūs vaikai per kelionę įveikia kelis kartus ilgesnį atstumą, nei neskubriu žingsniu pėdinantys suaugusieji. Todėl vaikai išlieja gerokai daugiau energijos, greičiau išalksta ir pavargsta. Keliauti alkanam – prasta mintis net ir suaugusiajam, o ką jau kalbėti apie vaikus. Tad į kelionę visada reikia įsidėti „zuikio lauktuvių“ ir atsigerti…
Kalbant apie knygos „Po Lietuvą su šeima“ turinį – ką skaitytojai ten ras?
Kelionių vadovas „Po Lietuvą su šeima“ skirtas visoms giminės kartoms. Jei vieną dieną seneliai, tėvai ir vaikai nuspręstų kartu pakeliauti po savo gimtąją žemę, šioje knygoje jie ras 25 specialiai šeimai parengtus maršrutus ir daug naudingos informacijos: kaip pasirengti kelionei, ką įdomaus papasakoti keleiviams, kur prisėsti suvalgyti „zuikio lauktuvių“, kur geriausia vieta nusifotografuoti ir netgi ką parsivežti lauktuvių.
Knygoje pateikiama 10 vienos dienos maršrutų po Lietuvos miestus ir jų apylinkes, 5 dviejų dienų maršrutai (su nakvyne) aplankant kiekvieną etnografinį regioną, taip pat – 5 maršrutai dviračiais bei 5 maršrutai, išsukus iš didžiųjų greitkelių.
Dažnai girdime nuomonę, kad po Lietuvą keliauti neįdomu, nėra, ką pamatyti, patirti. Ar galite tai paneigti?
Galbūt keisčiausia yra tai, kad nemaža dalis taip teigiančių, nėra lankęsi užsienio šalyse. Šių 25 šalies nepriklausomybės metų reikėjo ne vien tik tam, kad vėl sublizgėtų bažnyčių ir pilių bokštai, atgytų dvarų ir muziejų erdvės, nuo kenksmingos pramonės atsigautų gamta, iš pamiškių išsikuoptume šiukšles.
Šių metų reikėjo ir tam, kad išvažiuotume į svečius kraštus, praplėstume akiratį ir suprastume, kokia graži yra ta mūsų mažutė Lietuva. Todėl tie, kas pamatė plataus pasaulio ar po jį tebeklajoja, kaip niekas kitas supranta, ką lietuviams reiškia Nidos kopų smėlis, Trakų pilies kuorai, nuo piliakalnio apžvelgiamas Nemuno vingis ar keturi metų laikai.
Užsieniečiai Lietuvą vertina dėl nuostabios gamtos: beribės žalumos, pakele straksinčio kiškio, lizde perinčio gandro, pakelėje aptiktos žemuogių pievutės. Daugelis turtingų išsivysčiusių valstybių to nesugebėjo išsaugoti. O vis dar abejojantiems pridursiu, kad per pastaruosius metus valstybė įgyvendino galingą investicinę programą, pritaikydama kultūros paveldo objektus turizmo reikmėms. Asfaltuota daug žvyrkelių, restauruoti pastatų kompleksai, prie objektų veikia informaciniai centrai, vyksta edukacinės programos, vedamos ekskursijos ir užsiėmimai, sukurta infrastruktūra – įrengtos aikštelės, tualetai, poilsiavietės, prieplaukos, pastatyti apžvalgos bokštai, informaciniai stendai. Darbo reikalais kasmet išmaišau pačius įvairiausius šalies kampelius ir galiu pasakyti, kad ligi šiol randu naujų ir atsinaujinusių vietų, kurios mane maloniai nustebina.
Ko norėtumėte palinkėti skaitytojams ir keliautojams?
Į kelionę susiburkite visa šeima, visos trys kartos – seneliai, tėvai ir vaikai. Tegu visiems daug džiaugsmo suteikia pats išvykos laukimas, pasirengimas jai. Kelionės sustiprina šeimos ryšius, padeda geriau suprasti vieniems kitus. Šeimos metais keliaukite su šeima, nes laikas, praleistas su mylimiausiais žmonėmis, yra pats vertingiausias!
Kalbėjosi Ineta Žukauskaitė
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą